Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiosioms A. M. ir D. L., nuteistiesiems: M. R., E. K. ir A. K., nuteistųjų gynėjams advokatams: Eugenijui Senovaičiui, Ramutei Budrytei, Karinai Račkauskienei, Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. M. ir D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. A. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu;

M. R. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., ir nubaustas 2 MGL (250 litų) dydžio bauda;

E. K. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., ir nubaustas elgesio apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą;

A. K. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., ir nubaustas elgesio apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.

Nukentėjusiųjų A. M. 300000 litų ir D. L. 8000 litų dydžio civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R., E. K. ir A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. nuteisti būtent už tai, kad: 2005 m. spalio 18 d., apie 20 val. 30 min., viešoje vietoje, bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), M. R., A. K. ir E. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, elgdamiesi iššaukiančiai ir vartodami necenzūrinius žodžius, reikalavo valgyti, tuo demonstravo nepagarbą nukentėjusiosioms A. M. ir D. L. bei kitiems bare buvusiems asmenims ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį. Po kiek laiko kartu su R. A. grįžo prie jau uždaryto baro ir, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, daužė rankomis bei spardė užrakintas priekines bei tarnybines baro duris ir toliau sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusiosios A. M. ir D. L. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos nuosprendį panaikinti ir priimti naują, nes, jų manymu, jis yra neteisėtas, priimtas nepilnai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertinus jų parodymus. Apeliantės, nesutikdamos su teismo nuosprendžiu, tvirtina, kad jos savo ieškinius įrodė teismo posėdžio metu ir asmeniškai prašė teismo priteisti advokato išlaidas, ko taip pat prašė ir jų atstovė. Į šias aplinkybes teismas, anot nukentėjusiųjų, neatsižvelgė, nors teismui kvitai buvo pateikti laiku, advokatų išlaidų nepriėmė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų prašymus apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus skundą atmesti, prokurorės prašymą skundą tenkinti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas, nes yra pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir, vadovaudamasis įstatymu, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei pagrįstai R. A., M. R., E. K. ir A. K. pripažino kaltais, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 2 dalyje, tačiau netinkamai išsprendė klausimą dėl proceso išlaidų nukentėjusiosioms atlyginimo, todėl nuosprendis šioje dalyje pakeistinas (LR BPK 328 str. 4 p.) .

Šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai: nukentėjusiosios A. M. 30000 litų ir nukentėjusiosios D. L. 8000 litų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, reglamentuojančiu neturtinės žalos atlyginimą nusikaltimo padarymo atveju, pagrįstai nukentėjusiųjų A. M. bei D. L. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, kadangi šioje byloje asmenys nuteisti ne už nusikaltimą, o už baudžiamąjį nusižengimą. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės atlyginti baudžiamuoju nusižengimu padarytą neturtinę žalą, dėl ko tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundą šioje dalyje pagrindo nėra.

Tačiau su kitu apeliacinio skundo argumentu, tai yra, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė nukentėjusiosioms išlaidų advokatei už atstovavimą teisme, kolegija sutinka ir daro išvadą, jog jų po 500 litų turėtos išlaidos, kurios buvo sumokėtos už nukentėjusiųjų A. M. ir D. L. atstovavimą advokatei Jolantai Kuznecovienei, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistųjų (LR BPK 104 str.).

Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Kaip matyti iš byloje esančių teismo protokolų, juose nėra užfiksuoti tiksliai suformuluoti nukentėjusiųjų ar jų atstovės prašymai priteisti atstovavimo išlaidas advokatei, užfiksuoti tik pastarųjų paaiškinimai dėl joms padarytos neturtinės žalos pagrįstumo (t.4, b.l. 14, 36, 60) bei nukentėjusiųjų atstovės prašymas prijungti pinigų priėmimo kvitų kopijas prie bylos (t.4, b.l. 59), tačiau tai negali būti laikoma pagrindu šių išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti. Tačiau nukentėjusioji A. M. ir nukentėjusioji D. L. savo valią išreiškė būtent pateikdamos pinigų priėmimo kvitų kopijas (t.4, b.l. 55, 56), patvirtinančias, jog jos gynėjai advokatei Jolantai Kuznecovienei sumokėjo po 500 litų.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkintinas, o minėtos nukentėjusiųjų A. M. bei D. L. išlaidos priteistinos iš nuteistųjų solidariai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p., BPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiųjų A. M. ir D. L. apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš nuteistųjų R. A., M. R., E. K. ir A. K. solidariai nukentėjusiosioms A. M. ir D. L. po 500 litų už advokatės atstovavimą teisme.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.