Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-64-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-23
Bylos Nr.
2A-64-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
UAB “Trinitronas”
Trečiasis asmuo
BDUAB “Ingo Baltic”
Ieškovas
UAB “Dejusta”
Advokatai
Reda Aleksynaitė, Andžejus Seliava, Aleksandras Sizovas
Civilinė byla Nr. 2A-64/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. vasario 23 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,

kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Tatjanos Žukauskienės

sekretoriaujant Sigitai Dapkuteidalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Redai Aleksynaiteiatsakovo atstovams P. M. , advokatui Aleksandrui Sizovui,trečiojo asmens atstovui advokatui Andžejui Seliavai

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “Trinitronas” ir trečiojo asmens BDUAB “Ingo Baltic” apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Dejusta” ieškinį atsakovui UAB “Trinitronas” dėl nuostolių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Dejusta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Trinitronas“, prašydamas išspręsti ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 3613,56 EUR (12476,9 Lt) nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-10-14 tarp jo ir atsakovo UAB „Trinitronas“ buvo sudaryta sutartis – užsakymas krovinių pervežimui Nr. 137/04, kuria atsakovas įsipareigojo automobiliu (duomenys neskelbtini) pervežti krovinį iš Olandijos į Rusiją, maršrutu Olandija-Lietuva-Rusija. 2005-10-28 pristačius krovinį šiuo automobiliu gavėjui Rusijoje – ribotos atsakomybės bendrovei „Jevrostroj“ – buvo nustatyta, kad trūksta 23 krovinio vienetų, dėl ko krovinio gavėjui buvo padaryta žala, kurią jam atlygino ieškovas UAB „Dejusta“. Todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui jo patirtus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2005-12-16 preliminariu sprendimu visiškai tenkino ieškovo UAB „Dejusta“ ieškinį ir iš atsakovo UAB „Trinitronas“ priteisė 3613,56 EUR (12476,90 Lt) nuostolių atlyginimo už krovinio dalinį praradimą pagal 2004-10-14 sutartį-užsakymą krovinio pervežimui Nr.137/04.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Trinitronas“ pateikė prieštaravimus dėl šio sprendimo. Nurodė, kad vairuotojas neturėjo galimybės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir dalyvauti pakraunant krovinį, o taip pat įvykdyti CMR Konvencijos 8 str. 1 p. reikalavimus – priimant krovinį patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje, kadangi jam nebuvo leista dalyvauti pakraunant krovinį ir patikrinti jį po to, kai jis buvo pakrautas. Apie tai liudija jo įrašas krovinį lydėjusiame važtaraštyje. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo taikyti CMR Konvencijos 17 str. 4 p. c papunktį ir atleisti vežėją nuo atsakomybės, atsižvelgiant į tai, kad krovinį pakrovė krovinio siuntėjas. Vežėjo atsakomybę už dalies krovinio praradimą paneigia ir tai, jog muitinės plombos ant transporto priemonės nebuvo pažeistos.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2006-10-11 sprendimu pakeitė 2005-12-16 preliminarų sprendimą ir priteisė iš UAB „Trinitronas“ ieškovo UAB „Dejusta“ naudai 3551,11 EUR (12261,27 Lt) nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas: 183,92 Lt žyminio mokesčio, 223 Lt išlaidų už dokumentų vertimą, 2080 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad 2004-10-14 sudaryta sutartimi-užsakymu atsakovas UAB „Trinitronas“ įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę ieškovui skirto krovinio (elektronikos) pakrovimui 2004 m. spalio 20-21 d. Olandijoje ir pristatyti krovinį į Rusiją 2004- m. spalio 28-29 d.. Pagal sutarties 1.5 p., 1.7 p. pakraunant (iškraunant) krovinį vežėjo vairuotojas privalėjo pilnai patikrinti krovinio kiekį su pateiktais dokumentais bei užtikrinti krovinio neliečiamumą visą krovinio pervežimo laiką, atsakyti už krovinio sugadinimą ar praradimą. Tačiau tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR, NL-1004135, AVC–2002 18 p. nurodyta, kad vairuotojas nedalyvavo krovinio pakrovime. 2004-10-28 prekių priėmimo-perdavimo akte Nr.4600442151 nustatyta, kad iškraunant krovinį trūko 2 vnt. DVD–grotuvų, 11 vnt. muzikinių centrų, 9 vnt. muzikinių centrų, 1 magnetolos. Vairuotojas T. B. pasirašyti aktą atsisakė. Ieškovas UAB „Dejusta“ gavo iš krovinio gavėjo ribotos atsakomybės bendrovės „Jevrostroj“ pretenziją dėl krovinio trūkumo ir 3613,56 EUR žalos atlyginimo krovinio gavėjui. Ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui, kuris pretenziją perdavė savo draudikui, t.y. draudimo kompanijai UAB „Baltik Garant“, vėliau DUAB „Ingo Baltic“. Draudimo kompanija pripažino ieškovo reikalavimus dėl 5560,73 Lt. 2005-08-18 nutartimi draudimo bendrovei UAB „Ingo Baltic“ iškelta bankroto byla, draudimo išmoka ieškovui nesumokėta. Teismas, spręsdamas, kiek vairuotojo nedalyvavimas pakrovime buvo pagrįstas, vertino, kaip šiuo atveju pasielgtų sąžiningas vežėjas. Konvencijos nuostatos ir tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygos įpareigojo vežėjo vairuotoją dalyvauti pakrovime: skaičiuoti krovinį, o atsiradus nesklandumams informuoti užsakovą sutartyje nurodytu telefono numeriu. Teismas, vertindamas aplinkybę, jog atsakovo vairuotojas nežinojo šio telefono numerio, pabrėžė, jog vairuotojas turėjo galimybę paskambinti atsakovui, tačiau to nepadarydamas pasielgė kaip nesąžiningas vežėjas, aplaidžiai vykdydamas savo pareigas. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog nuostoliai buvo patirti dėl to, kad jo vairuotojas nedalyvavo krovinio pakrovime dėl objektyvių priežasčių. Vien to fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nepakanka pripažinti, kad egzistuoja ypatingos rizikos faktorius, sąlygojęs vežėjo atleidimą nuo atsakomybės dėl dalinio krovinio praradimo pagal LMR Konvencijos 17 str. 4 p. c papunktį. Atsižvelgiant į tai, kad vežėjas važtaraštyje neįrašė motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės, o vežėjo vairuotojas elgėsi nesąžiningai, laikytina, kad krovinys priėmimo momentu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Teismas nurodė, kad vežėjas atsakingas už krovinį iki iškrovimo momento, t.y. iki 2005-10-28. Teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė teismui pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog ieškovas atlygino krovinio gavėjui žalą dėl dalinio krovinio praradimo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis ne tik CMR konvencijos, bet ir LR CK bei Kelių transporto kodekso nuostatomis. Teismas, vertindamas ieškovo prašomą priteisti žalos dydį, vadovavosi CMR Konvencijos 23 str. nuostata, jog žalos dydis skaičiuojamas pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Trinitronas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006-10-11 sprendimą ir ieškovo UAB „Dejusta“ ieškinį atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, neįvertino visų įrodymų, pažeidė rašytinių įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, sprendime apsiribojo tik faktinių aplinkybių nustatymu bei jų išdėstymu. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi tik tuo, kad atsakovo kaltė preziumuojama, neanalizavo ir nevertino vairuotojo T. B. , kuriam nebuvo leista dalyvauti pakrovime, veiksmų. Vairuotojas, apelianto teigimu, įvykdė CMR Konvencijos 8 str. 2 d. reikalavimą motyvuotai nurodyti važtaraštyje, jog neturėjo galimybių patikrinti, ar važtaraštyje teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija, kadangi jam nebuvo leista dalyvauti pakrovime ir patikrinti pakrautą krovinį. Tai, ir aplinkybė, jog Rusijos muitinės patvirtinime apie atvykimą Nr. 10118040/261004/0012585 nurodyta, jog muitinės plombos ant transporto priemonės v/n (duomenys neskelbtini) nebuvo pažeistos, paneigia atsakovo kaltės buvimą. Vadovaujantis CMR Konvencijos 17 str. 4 p. c papunkčiu, atsakovas kaip vežėjas turėjo būti atleistas nuo atsakomybės, kai krovinį pakrovė krovinio siuntėjas. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi originalų neatitinkančiais ir tinkamai nepatvirtintais dokumentų vertimais. Teismas nemotyvuotai atmetė atsakovo reikalavimą taikyti LR CK ir Kelių transporto kodekso normas. Teismas rėmėsi prieštaringais dokumentais ir nenustatė krovinio gavėjo. Iš atsakovo pateiktų dokumentų neaišku, kas buvo krovinio gavėjas – ar ribotos civilinės atsakomybės bendrovė „JevroStroj“, ar „Nacionalnaja logističeskaja kompanija“. Byloje esančiuose dokumentuose taip pat nesutampa duomenys apie sandėlininką ir ekspeditorių. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad į bylą nepateikti buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas atsiskaitė su bendrove „JevroStroj“, nes tarpusavio atsiskaitymo aktas to neįrodo.

BDUAB „Ingo Baltic“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006-10-11 sprendimą ir sumažinti iš atsakovo priteistų nuostolių dydį iki 2374,47 EUR (8198,57 Lt). Nurodo, jog iš CMR važtaraščio Nr. NL 1004135 matyti, kad 2004-10-22 krovinį pristačius šiame važtaraštyje nurodytam gavėjui Kauno oro uostui, šis krovinį priėmė be jokių pastabų, kas sąlygoja, jog tokiu būdu buvo užbaigtas vežimas iš Olandijos į Lietuvą. Krovinio trūkumas buvo nustatytas antrojo vežimo iš Lietuvos į Rusiją metu. Skaičiuojant krovinio gavėjui padarytos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis būtent Brameley Internatioal LLC 2004-10-20 sąskaita Nr. 6342002701, kuri lydėjo krovinį antrojo vežimo metu, o ne ieškovo pateikta Philips Electronics Nederland B.V. 2004-10-20 krovinio sąskaita. Ant Brameley Internatioal LLC 2004-10-20 sąskaitos Nr. 6342002701 yra Rusijos muitinės antspaudai, remiantis šioje sąskaitoje nurodyta krovinio verte buvo paskaičiuoti muito mokesčiai Rusijos Federacijos muitinėje, pats ieškovas, skaičiuodamas kompensuotinus muito mokesčius vadovavosi krovinio verte, nurodyta šioje sąskaitoje. Kadangi atsakovas akivaizdžiai, siekdamas sumažinti mokėtinų muitų ir mokesčių sumas, sąmoningai sumažino krovinio vertę, nurodytą pastarojoje sąskaitoje, nuo 89484 EUR iki 54423 EUR, jis negali tikėtis savo interesų gynimo kaip sąžininga šalis.

Ieškovas UAB “Dejusta” pateiktais atsiliepimais prašo apeliacinių skundų netenkinti

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Pagal CMR konvenciją vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo yra preziumuojama (CMR konvencijos 17, 18 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją“ (toliau – LAT senato nutarimas Nr. 31) 23 p.). Pagal CMR konvencijos 17 str. 1 p. vežėjas yra atsakingas už prekių praradimą ar sužalojimą, atsiradusį nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento, nebent jis įrodytų, kad buvo bent viena iš aplinkybių, nurodytų 17 str. 2 p. ir/ar 4 p. Jei vežėjas, be pervežimo, dar yra įpareigotas įpakuoti, saugoti ar dalyvauti krovinio pakrovimo procese ar jį stebėti, vežėjas laikomas priėmusiu pervežti krovinį tik šioms operacijoms pasibaigus. Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta taisykle, kad važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad jo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje.

CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą jis, priimdamas krovinį vežti, privalo patikrinti: a) ar teisingai nustatytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ar numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra jo siuntėjo priežiūroje ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo įtakoti krovinio sugadinimą, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto ,,c“ papunkčiu.

Byloje nustatyta, kad krovinį pakrovė siuntėjas Philips Electronics Nederland B.V. 2004-10-14 sutartyje-užsakyme krovinio pervežimui sutarties šalys – užsakovas UAB „Dejusta“ ir vežėjas UAB „Trinitronas“ – numatė, kad vežėjas privalo dalyvauti nuo pakrovimo pradžios iki jo pabaigos ir privalo stebėti, kad krovinys atitiktų įrašus CMR dokumentuose, kad krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitiktų vežimo sąlygas (Sutarties 1.3 p.). Sutartyje numatyta, jog vežėjo vairuotojui neįvykdžius šių pareigų atsakomybė tokiais atvejais dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui.

Kita vertus, CMR konvencijos 8 str. 1 p. numatyta vežėjo pareiga priimant krovinį patikrinti, ar teisingai nustatytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ar numeracija važtaraštyje, o taip pat patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, nepriklauso nuo sutartinių įsipareigojimų ir turi būti vykdoma kiekvieną kartą vežėjui priimant krovinį vežimui. Jei vežėjas neturi pakankamai galimybių patikrinti kroviniams skirtų vietų skaičiaus bei krovinių žymėjimo ir numerių, tai važtaraštyje jis turėtų tai motyvuotai nurodyti. Pažeidus CMR konvencijos 8 str. 1 d. numatytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 str. perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyti krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų, nes tokiu atveju galioja priešinga prezumpcija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR NL 1004136, AVC-2002 esantis įrašas su vairuotojo parašu – „pakrovime nedalyvavau“ – neatitinka CMR konvencijos 8 str. 2 d. įtvirtintų reikalavimų šiam įrašui, nes jis nėra motyvuotas vairuotojo galimybių neturėjimu atlikti krovinio patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino vežėjo galimybes atlikti krovinio patikrinimą iš byloje esančių vairuotojo paaiškinimų. Pakankamomis galimybėmis patikrinimui atlikti laikytinos galimybės, kuriomis pasinaudoti galėtų sąžiningas vežėjas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sąžiningo vežėjo kriterijumi, vertindamas, ar vežėjas turėjo pakankamai galimybių įvykdyti sutartinę pareigą dalyvauti krovinio pakrovime, o tai pat CMR konvencijos 8 str. 1 p. numatytas vežėjo pareigas priimant krovinį. Būtent vežėjui tenka įrodinėjimo našta, kad jis neturėjo pakankamai galimybių patikrinti krovinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vežėjo vairuotojas nebuvo tinkamai instruktuotas atsakovo UAB „Trinitronas“ dėl CMR važtaraščio pildymo bei dėl 2004-10-14 sutartyje numatytos pareigos dalyvauti pakraunant krovinį. Aplaidus sutartinių įsipareigojimų vykdymas, nesirūpinant, jog vairuotojas dalyvautų pakraunant krovinį, neatleidžia vežėjo nuo atsakomybės krovinio praradimo ar sugadinimo atveju. Vežėjas taip pat įrodinėjo, kad jo atsakomybę anuliuoja aplinkybė, kad jo vairuotojui nebuvo leista dalyvauti krovinio pakrovime ir patikrinti pakrautą krovinį. Kolegija pripažįsta, jog teismas pagrįstai atsižvelgė į Philips Consumer Electronics B.V. raštą, kuriame patvirtinama, jog visiems EXW krovinių vairuotojams leidžiama dalyvauti pakrovimo proceso metu (t.1, b.l.118-119). Vežėjo (atsakovo) vairuotojas neįrodė, kad jis elgėsi ypatingai atsargiai bei apdairiai ir padarė viską, kad tinkamai priimtų krovinį. Iškilus apelianto nurodytiems nesklandumams, vairuotojas nesusisiekė su vežėjo įmone. Todėl būtent vežėjas turi prisiimti teisines pasekmes dėl nedalyvavimo krovinio pakrovime ir dėl CMR konvencijos 8 str. 1 p. numatytų pareigų priimant krovinį nevykdymo, neįrodžius, jog pakrautas krovinys neatitiko nurodyto CMR važtaraštyje.

Teismas padarė teisingą išvadą, kad atleisti atsakovą nuo atsakomybės už krovinio praradimą, o tuo pačiu ir nuo pareigos atlyginti krovinio praradimu atsiradusius nuostolius, nėra pagrindo. Atleidžiant vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 4 p. c papunktį, vien tik konstatavimas fakto, kad krovinį pakrovė siuntėjas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti buvus rizikos faktorių. Būtina nustatyti, jog būtent ypatinga rizika, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės, galėjo būti krovinio praradimo ar sugadinimo tiesiogine ar netiesiogine priežastimi. Tokio tikėtino priežastinio ryšio buvimą turi įrodyti vežėjas, siekdamas paneigti savo, kaip perėmusio savo dispozicijon krovinį, kaltės prezumpciją. Tačiau atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad faktiškai priimtas krovinys neatitiko to, kuris nurodytas važtaraščiuose. Nenustačius, kad ypatingos rizikos faktorius tiesiogiai ar netiesiogiai negalėjo sąlygoti krovinio praradimo ar sugadinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakomybė dėl krovinio praradimo ar sugadinimo tenka vežėjui.

Dėl UAB „Trinitronas“ apeliacinio skundo argumento, jog byloje esančių dokumentų vertimas neatitinka dokumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese egzistuoja rungimosi, lygiateisiškumo ir dispozityviškumo principai. Atsakovo atstovams jų procesinės teisės buvo išaiškintos, bylos proceso metu varžomos nebuvo ir apelianto nurodomoms aplinkybėms esant jo atsikirtimų pagrindu, paties atsakovo (apelianto) turėjo būti įrodytos (LR CPK 58 str.).

Apelianto UAB „Trinitronas“ argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vežėjo atsakomybės krovinio dalies praradimo atveju, turėjo vadovautis LR CK ir Kelių transporto kodekso normomis, atmestinas. CMR konvencija yra specialus aktas bendrojo teisės akto – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – atžvilgiu. Ji numato ypatingas taisykles, kurios turi būti taikomos pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais kelių transportu, t.y. pervežimo sutarties šalių teises ir pareigas, atsakomybę, unifikuotą dokumentų sistemą, pretenzijų ir ieškinių pareiškimo tvarką ir pan. Vadovaujantis principu lex specialis generali derogat (specialus įstatymas pakeičia bendrąjį) ir kolizijos atveju privalu remtis CMR konvencija. Be to, ir 1996-11-19 Kelių transporto kodekso 39 str. 1 d. numatyta, kad krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, pasirašyta Ženevoje. Byloje yra nustatytas aplinkybių visetas, kuris yra CMR konvencijos taikymo sąlyga: 1) krovinys atsakovo buvo vežamas kelių transporto priemone; 2) vežimas buvo vykdomas už užmokestį; 3) krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingose valstybėse – Olandijoje ir Rusijoje; 4) abi valstybės yra CMR konvencijos narės. Vežėjo atsakomybės už krovinio dalies praradimą, sugadinimą, nepristatymą ar pavėluotą pristatymą teisiniai klausimai reglamentuojami CMR konvencijos IV skyriaus normų (Konvencijos 17-29 str.). Vežėjo atsakomybės, kylančios iš konkretaus tarptautinio pervežimo, klausimai yra vieni pagrindinių CMR konvencijos reguliuojamų klausimų, todėl jų konvencinis reguliavimas yra detalus bei išsamus. Sprendžiant atsakomybės, kylančios iš tarptautinio pervežimo teisinių santykių, vežėjui taikymą arba netaikymą turi būti vadovaujamasi tik CMR konvencijos nuostatomis ir tik šios nuostatos gali būti aiškinamos ir taikomos ginčuose dėl vežėjo atsakomybės. Taikant vežėjui atsakomybę, atsirandančią iš tarptautinio pervežimo teisinių santykių, Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktais neturėtų būti vadovaujamasi, nes vežėjo atsakomybės klausimai yra visiškai sureguliuoti CMR konvencijos normų.

Teisėjų kolegija nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė krovinio gavėją. Aplinkybę, jog krovinio gavėju buvo ribotos atsakomybės bendrovė „Jevrostroj“, o ne „Nacionalnaja logističeskaja kompanija“, patvirtina krovinio siuntėjo Philips Electronics Nederland B. V. 2004-10-20 sąskaita Nr. 110169, kurios gavėju, privalančiu apmokėti šią sąskaitą, nurodyta ribotos atsakomybės bendrovė „Jevrostroj“ (t.1, b.l.15-18), o taip pat tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR Nr. 12LA 0099532, patvirtinantis tą patį krovinio gavėją (t.1, b.l. 12-14). Tai, jog krovinio iškrovimo dieną 2004-10-28 surašytuose aktuose duomenys apie krovinio gavėją nesutampa, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo išvados apie krovinio gavėją teisingumui. Ribotos atsakomybės bendrovė „Nacionalnaja logističeskaja kompanija“ yra sandėliavimo įmonė, kuri krovinio gavėjo pavedimu priėmė saugoti atsakovo atvežtą krovinį nuo 2004-10-26 iki 2004-10-28, kai krovinys buvo iškrautas (t.1, b.l.24-25). Krovinio iškrovimo dieną buvo surašyti Prekių priėmimo – perdavimo aktas Nr. 4600442151 (t.1, b.l.22-23) ir Priėmimo su kiekio ir kokybės neatitikimu aktas Nr. 4600442151 (t.1, b.l.65-69). Apeliantas, darydamas prielaidą, jog krovinio gavėjas gali būti ribotos atsakomybės bendrovė „Nacionalnaja logističeskaja kompanija“, nepagrįstai remiasi 2004-10-28 Priėmimo su kiekio ir kokybės neatitikimu aktu Nr. 4600442151, nes jis buvo surašytas sandėlio, priimant saugoti prekes ir patvirtintas sandėlio antspaudu. Susiklosčius sandėliavimo santykiams prekių sandėlio atžvilgiu būtent ribotos atsakomybės bendrovė „Nacionalnaja logističeskaja kompanija“ (sandėlis) yra prekių gavėjas, kurias jam saugoti ir iškrauti pavedė prekių savininkas – ribotos atsakomybės bendrovė „Jevrostroj“.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis atsiskaitė su krovinio gavėju už dalį prarasto krovinio, kurį vežė ir prarado atsakovas. Tai – 2005-03-23 įsiskolinimo suderinimo aktas tarp UAB „Dejusta“ ir ribotos atsakomybės bendrovės „Jevrostroj“ (t.1, b.l.26-27), kurio esmė, jog šį aktą surašiusios šalys įskaitė viena kitos priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Byloje yra pateiktos UAB „Dejusta“ 2005-02-28 sąskaita-faktūra Nr. 0001046 (t.2, b.l.52) ir 2005-03-15 sąskaita-faktūra Nr. 0001236 (t.2, b.l.53), pagal kurias ribotos atsakomybės bendrovė „Jevrostroj“ turėjo sumokėti ieškovui 4700 EUR. UAB „Dejusta“ įskaitė šių sąskaitų-faktūrų pagrindu kylantį reikalavimą, o ribotos atsakomybės bendrovė „Jevrostroj“ kaip krovinio galėjas ginčo atveju įskaitė dalį savo reikalavimo užsakovo atžvilgiu dėl dalies krovinio praradimo. Aplinkybę, jog ieškovas UAB „Dejusta“ visiškai atsiskaitė su prekių gavėju, atlygindamas jam žalą, atsiradusią dėl krovinio dalies praradimo, patvirtina ir prekių gavėjo raštiškas patvirtinimas (t. 2, b. l. 10-11).

Apeliantas BDUAB „Ingo Baltic“ neginčija, jog atsakovas UAB „Trinitronas“ yra atsakingas dėl žalos UAB „Dejusta“ atsiradimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuostolių dydžio apskaičiavimu. Savo prieštaravimus apeliantas grindžia argumentu, jog nustatydamas krovinio vertę pirmosios instancijos teismas turėjo remtis tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį CMR 12 LA 0099532 lydėjusioje Brameley Internatioal LLC 2004-10-20 sąskaitoje Nr. 6342002701 nurodyta krovinio verte.

CMR Konvencijos 23 str. reglamentuoja kompensacijos apskaičiavimo tvarką, kai vežėjui, praradus dalį arba visą krovinį, kyla prievolė atlyginti žalą. Kompensacija apima prarasto krovinio ar jo dalies vertės atlyginimą ir vežimo kaštų, t.y. užmokesčio už vežimą, muitų rinkliavų, mokesčių bei kitų su krovinio vežimu susijusių išlaidų, atlyginimą, proporcingai nuostolio dydžiui praradus dalį krovinio. Nustatant prarasto krovinio ar jo dalies vertę, turi būti remiamasi krovinio verte toje vietoje ir tuo laiku, kas krovinys buvo priimtas vežti. Krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR Konvencijos 23 str. 1 ir 2 p.). Taigi CMR konvencija sieja krovinio vertę su ta jo verte, kuri buvo nustatyta priimant krovinį vežti, t.y. su krovinio verte jo pervežimo priėmimo vietoje ir priėmimo momentu. Jei biržos ar rinkos vertės įrodymų nėra pateikta, teismų praktikoje krovinio vertė nustatoma pagal vertę, nurodytą krovinį lydinčioje krovinio sąskaitoje–faktūroje.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog krovinio vežimą nagrinėjamu atveju sudarė du savarankiški vežimai. Krovinio vežimo sutarties esmė, jog vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. Krovinio vežimas baigiasi, kai krovinys perduodamas krovinio gavėjui. Tai, jog byloje yra du važtaraščiai ir viename iš jų krovinio gavėju nurodytas Kauno oro uostas, o kitame – ribotos atsakomybės bendrovė „Jevrostroj“, neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju įvyko du vežimai. Nagrinėjant bylas dėl ginčų, kilusių iš tarptautinių pervežimų, reikia vadovautis ne vien tik važtaraštyje nurodytais duomenimis, bet vežimo sutartimi bei kitais įrodymais, patvirtinančiais tikruosius šalių ketinimus susitarime dėl krovinio pervežimo. Nors važtaraštis yra krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis įrodymas, tačiau jis nėra vežimo sutartis. Byloje esančioje 2004-10-14 sutartyje – užsakyme krovinio pervežimui Nr. 137/04, krovinio pakrovimo vieta nurodyta Olandijoje, o iškrovimo vieta – Rusijoje pagal CMR nurodytą adresą. Sutarties 1.5 punkte nurodyta, jog krovinio vežimas leidžiamas maršrutu Olandija-Lietuva-(Sebežas)-Rusija. Krovinys Lietuvoje nebuvo iškrautas ir vežėjo priimamas iš naujo vežti. Čia buvo atliktos tik muitinės procedūros.

Kadangi krovinio vertė, vadovaujantis CMR konvencijos 23 str. 1 p., nustatant kompensacijos sumą žalai atlyginti, apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti, teisinę reikšmę nagrinėjamu atveju turi krovinio vežimo momento nustatymas. Krovinio priėmimo vežti momentas sietinas su CMR konvencijos 9 str. 1 p. numatyta taisykle, kad važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Vežėjas UAB „Trinitronas“ priėmė vežti krovinį 2004-10-20 pasirašydamas tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR NL 1004135, AVC-2002, prie kurio buvo pridėti T dokumentai ir sąskaita-faktūra, išrašyta krovinio siuntėjo Philips Electronics Nederland B.V. prekių pirkėjui - ribotos atsakomybės bendrovei „Jevrostroj“. Pažymėtina, kad atsakovas, manydamas, jog minėtoje sąskaitoje faktūroje nustatyta krovinio vertė neatitinka tikrosios, turėjo pateikti biržos, rinkos kainas ar to paties asortimento ir kokybės prekių vertę patvirtinančius įrodymus.

Tuo tarpu kompensacijos dalis, susijusi su krovinio vežimo kaštų atlyginimu, nustatytina proporcingai pagal faktiškai patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nustatant kompensacijos dydį neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog ieškovo prašomos kompensuoti muitų rinkliavos, proporcingai prarasto krovinio daliai, buvo apskaičiuotos pagal Brameley Internatioal LLC 2004-10-20 sąskaitoje Nr. 6342002701 nurodytą krovinio vertę.

Atmetus apeliacinius skundus, vadovaujantis LR CPK 98 str., iš apeliantų atsakovo UAB „Trinitronas“ naudai priteistina lygiomis dalimis 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui UAB “Dejusta” iš atsakovo UAB “Trinitronas” ir trečiojo asmens BDUAB “Ingo Baltic” priteisti po 250 (du šimtus) Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Alma UrbanavičienėTatjana Žukauskienė