Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-334/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-12-21Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-19Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-19
Bylos Nr.
1A-65-334/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43755-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Pranas Šimkus, Danutė Švitinienė
Nuteistasis
A. V.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-334/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43755-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorei Reginai Tamelienei,gynėjui advokatui Kęstučiui Rakauskui,nuteistajam A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį ir nubaustas areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2017-04-03 Švenčionių rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas A. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-08-26 12.10 val. iki 2017-08-26 18.03 val. (viena diena) ir laikotarpis nuo 2017-03-05 19.42 val. iki 2017-03-06 14.15 val. ( dvi dienos) pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-04-03 nuosprendį.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu uždrausta A. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonėmis ar ją įgyti 3 metų terminui.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš A. V. valstybės naudai konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo įrankio ekvivalentas pinigais - 1200 Eur.

Palikta galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-04-03 nuosprendžio dalis, pagal kurią vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3,4 dalimis A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotas automobilis „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „VW GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo vykdymo pradžios.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu A. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 11 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) vairavo J. B. priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio.Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2017 m. gegužės 9 d. būdamas pasirašytinai supažindintas, vengė atlikti 2017 m. balandžio 3 d., Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirą baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, t. y. 2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini) vairavo J. B. priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio.Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.Teigia, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir gailisi dėl jų padarymo, todėl mano, kad jis nėra toks pavojingas, kad reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės. Nurodo, kad skirta bausmė neatitinka nei jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnio nei jo asmenybės, todėl buvo pažeistos BK 54 straipsnio nuostatos. Mano, kad jo atžvilgiu galėjo būti pritaikytos alternatyvios nusikalstamų veikų sankcijose numatytos bausmės –piniginės baudos, kurių ankstesniu nuosprendžiu Švenčionių rajono apylinkės teismas griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės – taikymą motyvavo tik tuo, kad jis neturėtų pinigų sumokėti paskirtą baudą. Paskutiniu laiku jis nuolat dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, nors yra išsiskyręs, tačiau padeda auginti sūnų. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo sugyventinė nedirba ir laukiasi antro sūnaus, kuris turėtų gimti š. m. sausio 25 d., todėl paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę jis negalėtų teikti savo dabartinei šeimai ir vaikams išlaikymo. Skunde teigia, kad atsižvelgiant į visas ištirtas aplinkybes, teismas jo atžvilgiu galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę arba pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V.dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę bei taikyti bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančius baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nurodė pagrįstus skiriamos bausmės rūšies ir jos dydžio skyrimo motyvus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir jos dydis yra teisinga, proporcinga ir adekvati nuteistojo A. V. padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl švelninti ar keisti ją nėra pagrindo.Skiriant bausmę įstatymas teismą įpareigoja vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54straipsnio 1 dalis). Tačiau visais atvejais bausmė turi būti paskirta tokia, kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; be to, bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, asmuo baudžiamas bauda arba areštu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. V. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t.y. laisvės atėmimą ir areštą, ir nustatė dydį, artimą tos bausmės vidurkiui, t.y. 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2017-04-03 Švenčionių rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nesutinka su šiais skundo argumentais ir vertina juos kaip nepagrįstus. Nors padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau siekiant tinkamai įvertini jo pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti į konkrečias jo padarymo aplinkybes. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė kyla jau tuomet, kai kraujyje nustatomas didesnis nei 1,5 promilių alkoholio kiekis. Būtent jau esant tokiam neblaivumui, įstatymo leidėjas veiką laiko tokia pavojinga, už kurią turi kilti baudžiamoji atsakomybė, tuo tarpu A. V. vairavo transporto priemonę, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,23 promilių girtumas, o kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 promilės etilo alkoholio, kas rodo itin sumenkusią žmogaus reakciją ir gebėjimą tinkamai valdyti padidinto pavojaus šaltinį. Atitinkamai, tai kelia didesnį pavojų kelyje eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei, kita vertus, ta aplinkybė, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka pasekmių pavyko išvengti, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesumažina. Be to, šis A. V. padarytas nusikaltimas turėjo įtakos ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje padarymui, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pagrindo nėra. Vertinant A. V. asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, teismas tinkamai įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad jis praeityje teistas 5 kartus, dauguma nusikalstamų veikų padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, eilę kartų baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su automobilio vairavimu neblaiviam ir jam buvo atimta teisė vairuoti automobilį, turi galiojančią nuobaudą dėl alkoholio vartojimo ir pasirodymo viešoje vietoje neblaiviam. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kadangi 2017 m. balandžio 3 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, jis buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 5 d. A. V. vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,84 promilės etilo alkoholio. Už tai jam buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pritaikius BK 75 straipsnio 1, 2 dalies 8 ir 10 punktus bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, nustatant įpareigojimus ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau akivaizdu, kad bausmės vykdymo atidėjimas A. V. nesudrausmino ir jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes praėjus vos pusmečiui, 2017 m. rugpjūčio 26 d. A. V. vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus bei pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, už ką jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistasis, padaręs nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, parodė savo neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei ignoravo nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto nusikaltimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai. Tas faktas, kad A. V. pakartotinai padarė analogišką nusikalstamą veiką, tik patvirtina aplinkybę, jog jo girtumas nėra atsitiktinis. Be to teisėjų kolegija pastebi, kad tokiam A. V. elgesiui neprieštarauja ir jo sugyventinė L. J.. Aukščiau aptartu atveju, iš Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d nuosprendžio matyti, kai A. V. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu važiavo ir L. J., kas liudija jos pritarimą tokiam nuteistojo elgesiui ir jos požiūrį į įstatymų laikymąsi. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. V. nėra linkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam A. V. negali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų ir nėra aiškiai per griežta, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vados nėra. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai nuteistojo gerus ketinimus ir norą teikti savo dabartinei šeimai ir vaikams išlaikymą, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu teisines lengvatas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleido teismui manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę, kadangi, kaip minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus ir išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas nuteistajam A. V. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui nėra. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Nuteistasis skunde taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pabrėžtina, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat teismas įvertino, tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismas bausmės vykdymą gali atidėti, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, A. V. yra 5 kartus teistas, nors keturi teistumai išnykę, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, šias nusikalstamas veikas padarė bausmės, už anksčiau padarytą analogišką nusikalstamą veiką, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka dėl nusižengimo susijusio su alkoholio vartojimu. Įvertinus visa tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nusikalsti, todėl daryti priešingas išvadas ir teigti, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistasis A. V. gali būti pataisytas ir perauklėtas neizoliavus jo nuo visuomenės, pagrindo nėra.Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Danutė ŠvitinienėPranas ŠimkusEvaldas Vanagas