- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-09
- Bylos Nr.
- e2YT-2096-1093/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02303-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. B. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo dukters R. B. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškėja nurodo, kad jos dukra R. B. mirė (duomenys neskelbtini). R. B. testamento sudariusi nebuvo, nebuvo ištekėjusi ir vaikų neturėjo. Taigi velionė pirmos eilės įpėdinių neturėjo, o antros eilės įpėdinė buvo pareiškėja. Mirusiosios tėvas I. B. jau buvo miręs, o suinteresuotas asmuo R. B. niekada nepretendavo į paveldimą turtą. Pareiškėjos dukra R. B. turėjo namą, ūkinius pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos suprastėjus sveikatai, perleido artimiesiems, tačiau iki mirties name gyveno, ten buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, laikė asmeninius daiktus. Vėlionės mirties dieną jos vardu nebuvo likę jokio asmeninio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Tačiau po R. B. mirties liko jai priklausančių daiktų – baldai, namų apyvokos reikmenys, nuotraukos, papuošalai ir t.t., o pareiškėja po dukters mirties savo žinion parėmė visą jos likusį turtą. Pareiškėja palaidojo dukrą, periodiškai grįžta į Lietuvą, prižiūri jos kapą. Pareiškėja žinojo, kad dukra turėjo ginklus: pistoletą GLOCK 35,. 40S&W Nr. (duomenys neskelbtini) mažos galios revolverį ME 38 COMPACT G, .380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 14 vnt. 9 kal. šovinių, 400 vnt. 10 kal. šovinių, kurie saugomi policijoje. Taigi pareiškėja nurodo, kad po savo dukters R. B. mirties ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti pavedimą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pareiškėja po dukters (jo sesers) mirties savo žiniom perėmė visą likusi jos turtą bei valdė jį kaip savo. Jis į sesers turtą nepretenduoja, todėl jokių pretenzijų neturi.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
6. Iš byloje esančio 2025 m. spalio 28 d. išrašo iš Gyventojų registro nustatyta, kad R. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). R. B. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo, jos tėvai: motina D. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., tėvas I. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad nors R. B. iki mirties buvo perleidusi jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, ji jame gyveno iki mirties ir ten laikė asmeninius daiktus. Be to, remiantis į bylą pateiktu Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl informacijos pateikimo, nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų saugykloje yra saugomi R. B. priklausę ginklai: pistoletas GLOCK 35, .40 S&W, Nr. (duomenys neskelbtini) mažos galios revolveris ME 38 COMPACT G, .380 ME GUM, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 14 vnt. 9 kal. šovinių, 400 vnt. 10 kal. šovinių.
7. Pareiškėja prašo pripažinti, kad ji po savo dukters R. B. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad po dukters mirties ji faktiškai gyveno tuose pačiuose namuose, kur ir gyveno dukra ((duomenys neskelbtini)), tvarkė namą, nereikalingus dukters asmeninius daiktus sunaikino, tinkamus naudoti perėmė savo žinion - pareiškėja sau pasiėmė nuotraukų albumus, reikšmingus dokumentus, papuošalus, pasiliko kai kuriuos asmeninius dukros daiktus atsiminimui. Dukra augino katinus, turėjo šunį, pareiškėja juos kurį laiką prižiūrėjo, rūpinosi, o vėliau - perleido kitiems šeimininkam. Pareiškėja taip pat žinojo, jog yra likę dukros vardu registruoti ginklai, saugomi policijoje. Šias aplinkybes patvirtino suinteresuotas asmuo R. B. (mirusiosios brolis), atsiliepime į pareiškimą nurodydamas, kad mirus seseriai, pareiškėja organizavo laidotuves ir per trijų mėnesį laikotarpį savo žinion perėmė visą likusį sesers turtą, motina po R. B. mirties tvarkė namą ir dalį daiktų išmetė, dalį paliko jame, motina savo žinion perėmė sesers dokumentus, nuotraukas, papuošalus, kai kuriuos buityje naudojamus daiktus, rūpinosi sesers katinais, šunimi, vėliau perleido juos kitiems asmenims.
10. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji po dukters mirties tvarkė jos turtą - asmeninius daiktus, dokumentus, papuošalus, rūpinosi gyvūnais, patvirtina, kad D. B. atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį valdyti kaip savo. Pareiškime išdėstyta D. B. ir suinteresuoto asmens R. B. pozicija patvirtina, kad ginčo tarp jų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po R. B. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Byloje nėra duomenų apie įregistruotus R. B. testamentus. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad D. B. po dukters mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po R. B. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po dukters R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.