- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-01-15
- Bylos Nr.
- e1-111-1213/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47347-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Kaltinamasis
- L. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, 2020 m. balandžio 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, t. y.: jis, 2023 m. gruodžio 11 d., apie 23 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia lėkšte sudavė sugyventinei R. S. į kairės rankos plaštaką bei įpjovė kairės rankos nykštį, taip padarė paviršinę pjautinę žaizdą kairės rankos nykštyje, tokiais veiksmais nukentėjusiajai R. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats L. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jie su R. S. apie 5-6 metus yra sugyventiniai. Bendrų vaikų neturi. Kartu gyvena jai savivaldybės skirtame bute. Gyvena tik dviese. Tą dieną namuose abu kartu su R. gėrė valstybinę degtinę. Išgėrė labai daug alkoholio, todėl nelabai ką atsimena. Negali nurodyti, dėl ko jis R. sudavė lėkšte. Galbūt ji jam ką nors pasakė, bet nieko konkrečiau negali nurodyti. To įvykio, kurio metu jis sudavė sugyventinei R., iš viso nepamena, bet neneigia, kad sužalojo ją. Jam trūko vaizdas, nieko nepamena. Tik pamena kaip per miglą nuo to momento, kai buvo įsodintas į policijos mašiną. Iš pradžių net nesuprato, dėl ko jis yra policijos mašinoje. Iš pradžių dar pamanė, kad už girtumą yra sulaikomas. O va tik dabar, kai išgirdo kuo yra įtariamas, sužinojo, dėl ko jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pažada, kad daugiau tai nepasikartos. Nurodė, kad sugyventinės R. atsiprašė su ja susitaikė ir jam ji jokių pretenzijų neturi ir nereiškia. Sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
3. Kaltinamojo L. S. kaltė be jo prisipažinimo grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
3.1. 2023 m. gruodžio 12 d. R. S. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu iš kurio matyti, jog R. S., nurodė, jog butas, kuriame gyvena ir įvyko įvykis, priklauso jai. Jame apie 8 metus kartu gyvena su sugyventiniu L. S.. Ji miegojo, kai apie 23.15 val. ją pažadino L. Ji nesuprato ko jis nori, pradėjo prie jos kabinėtis, kibti jai už rūbų. Tuomet ji atsikėlė ir L. pasiėmęs ant stalo buvusią valgomą lėkštę tyčia jai sudavė į kairės rankos plaštaką ir prapjovė jai kairės rankos nykštį. Iš piršto pradėjo bėgti kraujas. Pajuto stiprų fizinį skausmą. Po šio įvykio ji iškart paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Netrukus atvažiavo policija ir GMP medikai. Medikai jai vietoje suteikė pirmąją pagalbą, į ligoninę nevyko. L. bijo, nes jis yra konfliktiškas ir bet kada gali prieš ją pakelti ranką. Todėl nori, kad jis būtų iškraustytas. Papildomos apklausos metu R. S. nurodė, kad sugyventiniui L. S. už tą įvykį, kurio metu jis ją sužalojo, atleido ir jam jokių pretenzijų nebeturi ir nereiškia. Jis atsiprašė ir jie susitaikė. Byloje jokio civilinio ieškinio nereikš ir neprieštarauja, kad tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu.
3.2. 2023 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis butas. Kambaryje prie dujinių ant grindų matyti suskilusi į tris dalis virtuvinė lėkštė, kuri iš įvykio vietos paimta.
3.3. 2023 m. gruodžio 21 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu paimta sudužusi lėkštė.
3.4. 2023 m. gruodžio 12 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta R. S. Ant R. S. kairės rankos nykščio matyti sužalojimas.
3.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Specialisto išvada Nr. G 487/2023(10), kurioje užfiksuota, kad R. S. nustatyta paviršinė pjautinė žaizda kairės rankos nykštyje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d.
3.6. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu, iš kurio matyti, kad 2023 m. gruodžio 11 d. 23.37 val. L. S. nustatytas 3,27 promilės girtumas.
Motyvuojamoji dalis
4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Veika yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.
5. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad L. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2023 m. gruodžio 11 d., apie 23 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia lėkšte sudavė sugyventinei R. S. į kairės rankos plaštaką bei įpjovė kairės rankos nykštį, taip padarė paviršinę pjautinę žaizdą kairės rankos nykštyje. Tokiais savo veiksmais L. S. nukentėjusiajai R. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
6. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam siūlo skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 2 mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
7. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, L. S. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Skirdamas L. S. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas žmogaus kūno neliečiamumui ir sveikatai), kaltės formą ir rūšį (smurtinio pobūdžio nusikalstama veika padaryta tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltinamojo asmenybę – išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas. Byloje nėra duomenų apie L. S. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.
10. Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
11. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. L. S. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jį per 2 mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
13. Kaltinamasis L. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 11 d. 23.40 val. iki 2023 m. gruodžio 12 d. 14.40 val. (vieną parą). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. S. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
14. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis panaudojo smurtą ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė šeimos nariui – sugyventinei, bei siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kartu su bausme L. S. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
15. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
16. Daiktas, turėjęs reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sudužusi lėkštė (3 šukės), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina.
17. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės pradžios įpareigojant per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, L. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės pradžios įpareigojant per 2 (du) mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 3 (tris) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. S. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 11 d. 23.40 val. iki 2023 m. gruodžio 12 d. 14.40 val. (vieną parą) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradžios.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
L. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktą, turėjusį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sudužusią lėkštę (3 šukių), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti L. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Išaiškinti L. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.