Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-30-342/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-06
Bylos Nr.: eI-30-342/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01607-2016-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Atsakovas: AB „Klaipėdos vanduo”, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Pareiškėjas: mažosios bendrijos „MDNT”
Advokatai: Daiva Lileikienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-30-342/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01607-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4; 55.1.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Daivai Lileikienei,atsakovo AB „Klaipėdos vanduo” atstovams Snežanai Bindokaitienei, Vytautui Valantinui,

atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Renatai Kleponienei,

2017 m. vasario 15 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „MDNT” skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo” dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas MB „MDNT” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2016-05-06 sprendimą Nr. 2D-6338(16.2);

2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-06-08 sprendimą „Dėl jūsų 2016-05-12 skundo” Nr. 2D-8246(7.9);

3) panaikinti AB „Klaipėdos vanduo” 2016-04-25 sprendimą Nr. 2016/S.01-1430 atsisakyti pasirašyti statybos užbaigimo aktą;

4) įpareigoti Klaipėdos skyrių atlikti pakartotines statybos užbaigimo procedūras dėl daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projekto ir išduoti statybos užbaigimo aktą, o AB „Klaipėdos vanduo” pasirašyti statybos užbaigimo aktą;

5) įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo” įregistruoti vandentiekio tinklo rekonstrukciją VĮ Registrų centre;

6) priteisti visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2013-04-02 AB „Klaipėdos vanduo” išdavė daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projekto (toliau – ir projektas) vandens tiekimui ir nuotekų nuvedimui Klaipėdos mieste prisijungimo sąlygas Nr. 2013/S.6/3-370 (toliau – ir prisijungimo sąlygos). 2015-03-19 AB „Klaipėdos vanduo”, atlikęs techninio projekto dalies patikrinimą, nurodė, jog projekto sudėtyje būtina pateikti sutartį dėl vandentiekio šulinio įrengimo bei patikslinti aiškinamąjį raštą, sąnaudų žiniaraštį, vandentiekio šulinio V1 Š - 1 principinę schemą bei vandens apskaitos mazgo principinę schemą. Atsižvelgiant į tai, 2015-05-06 su AB „Klaipėdos vanduo” sudaryta sutartis Nr. 2015/SUT.05-40 (toliau - ir šulinio įrengimo sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo vandentiekio linijoje DN 300mm įrengti vandentiekio šulinį V1 Š - 1 su uždaromąja armatūra ir gaisriniu hidrantu pagal pridedamą vandentiekio šulinio V1 Š - 1 principinę schemą bei atlikti vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų duomenų papildymus ir pakeitimus (pažymint vandentiekio šulinį) kadastrinių matavimų byloje.

Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015-05-22 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-31-150522-00125. Rangovas UAB „Klaisvita”, pradėjęs žemės kasimo darbus, nustatė, kad G/B šulinio DN 3000 su uždarymo sklendėmis montavimas yra negalimas, nes ginčo objekte, vadovaujantis išduotomis AB „Klaipėdos vanduo” sąlygomis, yra vykdomas vandentiekio prisijungimas prie miesto tinklų. Teigia, jog siekiant išspręsti susidariusią situaciją, pasiūlė AB „Klaipėdos vanduo” kitą vandentiekio šulinio vietą, o 2015-12-23 AB „Klaipėdos vanduo” informavo, jog sutinka su siūloma nauja šulinio vieta ir nurodė, jog prieš pradedant darbus būtina pakoreguoti atitinkamus projekto sprendinius.

Nurodo, jog 2015-11-23 buvo išduotas statybą leidžiančio dokumento pakeitimas Nr. LNS 31-151123-003404. Teigia, jog atlikus visus Projekte numatytus statybos darbus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. Pažymi, jog Klaipėdos skyriaus vedėjo 2015-12-10 potvarkiu Nr. P3-1819 buvo sudaryta Komisija. Komisija savo darbą pradėjo 2016-04-12, o 2016-04-27 informavo, jog jos darbo metu statinio užbaigimo aktas visų Komisijos narių nebuvo pasirašytas, nes AB „Klaipėdos vanduo”, atlikdamas statybos projekto dokumentų patikrinimą, nustatė projekto trūkumus ir atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą. Akcentuoja, jog 2016-04-25 AB „Klaipėdos vanduo” pateikė raštą Nr. 2016/S.01-1430 dėl nepritarimo statybos užbaigimo akto pasirašymui pagal projektą „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projektas” (toliau – ir projektas).

Nurodo, jog nesutikdamas su nurodytomis AB „Klaipėdos vanduo” pastabomis, Komisijos pirmininkei pateikė skundą Nr. 838. Teigia, jog skundu prašė Komisijos pasirašyti ginčo objekto statybos užbaigimo aktą ir užregistruoti jį Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba” (toliau – ir IS ,,Insfostatyba”). Pažymi, jog 2016-05-06 buvo gautas atsakymas „Dėl 2016-04-28 skundo” Nr. 2D-6338 (16.2), kuriame nurodyta, jog vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas” (toliau – ir Reglamentas) 28.2 punktu vienam Komisijos nariui nepasirašius statybos užbaigimo akto, statybos užbaigimo aktas laikytinas nepasirašytu, todėl statybos užbaigimo aktas negali būti išduotas. Teigia, jog nesutikdamas su sprendimu ir manydamas, jog statybos užbaigimo procedūros buvo atliktos pažeidus Reglamento nuostatas, 2016-05-12 pateikė Klaipėdos skyriui skundą.

Argumentuoja, kad AB „Klaipėdos vanduo” pažeidė Reglamento nuostatas ir Komisijos darbo taisykles per nustatytą terminą pateikti pastabas dėl Projekto neatitikties teisės aktų reikalavimams. Mano, jog aplinkybė, kad IS „Infostatyba” nėra objektyvios galimybės Komisijos nariams savo pastabas pateikti neatitikčių sąraše, neatleidžia jų nuo pareigos pastabas projektui ar neatitikimus paskelbti ne vėliau kaip likus dviem darbo dienoms iki Komisijos darbo pabaigos. Daro išvadą, jog Komisija, tikrindama Statybos projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, privalėjo laikytis Reglamente nustatytos tvarkos ir terminų, todėl Komisijos nario nepritarimas, pateiktas praleidus teisės aktuose nustatytus terminus, teisiškai negalėjo turėti reikšmės sprendžiant dėl statybos užbaigimo akto išdavimo.

Taip pat nurodo, jog neturėjo galimybės pasinaudoti Reglamento 25 punkte numatyta teise teikti paaiškinimus Komisijai. Pažymi, jog apie nepritarimo motyvus sužinojo tik paskutinę Komisijos darbo dieną ir realiai neturėjo jokios galimybės pateikti savo paaiškinimus dėl nepritarime nurodytų pastabų (neatitikimo projekto reikalavimams). Atkreipia dėmesį, jog statybos užbaigimo akto procedūros galėjo būti laikinai sustabdytos, siekiant išsiaiškinti nustatytų neatitikimų Projektui priežastis ir pagrįstumą.

Teigia, jog Komisijos pirmininkas nepakankamai ir netinkamai koordinavo statybos užbaigimo procesą. Remiasi Reglamento 1 priedo 1 punktu ir daro išvadą, jog Komisijos pirmininkas turėjo pareigą koordinuoti Komisijos narių veiklą ir savo kompetencijos ribose tikrinti statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams. Mano, jog AB „Klaipėdos vanduo” priešpaskutinę Komisijos darbo dieną nepasirašius statybos užbaigimo akto, Komisijos pirmininkas privalėjo nagrinėti šio Komisijos nario prieštaravimų motyvus ir atitinkamai priimti galutinį sprendimą dėl šių pastabų pagrįstumo, tuo labiau, kad nepasirašymo motyvai buvo pareikšti likus vienai dienai iki Komisijos darbo pabaigos, t. y. pažeidus Reglamente nustatytus terminus prieštaravimams pateikti. Mano, jog nustačius, kad buvo pažeistos statybos užbaigimo procedūros ir aktas nebuvo pasirašytas visų Komisijos narių, Inspekcijos viršininkas turi teisę ne tik panaikinti statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją, bet ir jį pasirašyti.

Pastebi, jog statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti įvertinus visų Statybos projekte numatytų techninių sprendinių, įskaitant vandentiekio tinklų, atitikimą teisės aktų reikalavimams, kurių pagrindu 2015-05-06 buvo sudaryta atskira sutartis dėl vandentiekio šulinio V1 Š - 1 įrengimo vandentiekio linijoje, todėl Komisija, kaip kolegialus organas, galėjo įvertinti, ar pagal teisės aktus nėra galimybės Statybos projektui išduoti atskirą aktą. Pažymi, jog ir patys nepritarimo motyvai kildinami iš Sutarties, o ne Statybos projekto sprendinių neatitikties teisės aktų reikalavimams. Akcentuoja, jog ankstesniu skundu Komisijos pirmininkei pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktus atskiriems statiniams skirtingu metu ir jeigu Komisija būtų bendradarbiavusi su Statytoju bei laikytųsi Reglamente įsakmiai nustatytų terminų, skundas (paaiškinimai ir prašymas) būtų pateiktas jos darbo metu, t. y. Komisija privalėtų į tokius statytojo pageidavimus atsižvelgti. Darytina išvada, jog statybos užbaigimo procedūriniai pažeidimai sudaro pagrįstą pagrindą pripažinti Komisijos sprendimą neišduoti statybos užbaigimo akto neteisėtu.

Nurodo, jog AB „Klaipėdos vanduo” savo nepritarimą statybos užbaigimo akto išdavimui iš esmės grindžia tuo, jog pakeitus šulinio įrengimo vietą dėl neteisingų Prisijungimo sąlygų, Statytojas savo lėšomis turėjo suprojektuotai atitinkamą vandentiekio linijos dalį ir šiuos sprendinius įtraukti į Projektą. Nesutinka su minėta pastaba, nes vandentiekio tinklo DN300mm iškėlimas nepatenka į projekto, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, apimtį ir mano, jog pastaba pareikšta visiškai kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar nesutarimų pagrindu, bet ne dėl paties Projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Argumentuoja, jog nepritarimo motyvas dėl vandentiekio dalies iškėlimo suprojektavimo nepateko į Statybos projekto apimtį, kurio pagrindu buvo prašoma išduoti statybos užbaigimo aktą. Akcentuoja, jog statybos darbai objekte buvo vykdomi pagal teisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, o AB „Klaipėdos vanduo”, Projekto derinimo ir tvirtinimo stadijoje būdamas vienu iš projektą tikrinančiųjų institucijų, savo kompetencijos ribose turėjo teisę pareikšti motyvuotas pastabas dėl projekte nustatytų trūkumų ar neatitikimų teisės aktų reikalavimams, tačiau jokių pastabų nereiškė. Teigia, jog prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą su AB „Klaipėdos vanduo” sudarė visiškai atskirą sutartį dėl vandentiekio šulinio įrengimo, kuria AB „Klaipėdos vanduo” leido statytojui įrengti vandentiekio šulinį pagal objektui išduotas Prisijungimo sąlygas. Teigia, jog pagal AB „Klaipėdos vanduo” atstovų nurodymus tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus: parengė ir suderino darbo projektą, pateikė išpildomąją geodezinę nuotrauką ir atitinkamai papildė vandentiekio tinklų kadastrinių matavimų bylą. Mano, jog vandentiekio trasos apėjimo projektavimą galėjo ir turėjo atlikti būtent AB „Klaipėdos vanduo”, kadangi vandentiekio tinklai priklauso jam nuosavybės teise, o esminė problema kilo dėl jų netinkamai parengtų Prisijungimo sąlygų.

Nurodo, jog AB „Klaipėdos vanduo” išduotos Prisijungimo sąlygos buvo neteisingos ir neatitiko faktinės situacijos. Teigia, jog tinkamai informavo visas atsakingas institucijas apie tai, jog AB „Klaipėdos vanduo” išduotos prisijungimo sąlygos buvo neteisingos, todėl statybos ir projektavimo darbai (nors projektas parengtas laikantis visų privalomų statybos normatyvinių dokumentų reikalavimų) objektyviai negalėjo būti vykdomi. Daro išvadą, jog tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus tiek pagal Sutartį, tiek pagal teisės aktus, tuo tarpu AB „Klaipėdos vanduo” nepritarimas statybos užbaigimo akto išdavimui buvo visiškai negrįstas ir neteisėtas bei pateiktas nesilaikant Reglamente nustatytų terminų.

Akcentuoja, jog net ir nesutikdamas su AB „Klaipėdos vanduo” pastabomis ir laikydamas, kad jos pateiktos nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, ėmėsi visų įmanomų priemonių joms ištaisyti. Pažymi, jog statybos projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Projekto derinimo ir tvirtinimo metu tikrino ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris jokių pastabų priešgaisrinės apsaugos sprendiniams ar jų įgyvendinimui nepareiškė. Daro išvadą, jog vidaus vandentiekio įrengimo sprendiniai vandens apskaitos mazge atlikti laikantis visų statinio projekte numatytų sprendinių. Teigia, jog dėl Statybos projekto sprendinių nėra jokių pagrįstų pretenzijų, o neesminiai atitikimai ištaisyti per protingą terminą, todėl, akivaizdu, jog statybos užbaigimo akto pasirašymui nebuvo visiškai jokių kliūčių, o Statybos projektas atitiko visus teisės aktų reikalavimus.

Argumentuoja, jog kadangi statybos užbaigimo akto išdavimas yra siejamas su statinio nuosavybės teisės įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, todėl delsimas pasirašyti statybos užbaigimo aktą neabejotinai suvaržo ir Statytojo teisę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaiko skundą jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Klaipėdos skyrius) atsiliepimu su skundu nesutinka.

Nurodo, jog Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjos 2015-12-10 potvarkiu Nr. P3-1819 sudaryta statybos užbaigimo komisija, vadovaujantis Reglamento STR 1.11.01:2010 nuostatomis, pagal kompetenciją patikrino naujai pastatyto paslaugų paskirties pastato (duomenys neskelbtini), atitiktį statinio projektui ir išnagrinėjo komisijai pateiktus dokumentus. Teigia, jog Komisijos darbo metu vienas komisijos narių - AB „Klaipėdos vanduo”, atstovaujamas Plėtros departamento direktoriaus, 2016-04-25 statybos užbaigimo akto nepasirašė IS ,,Infostatyba” tą pačią dieną tai patvirtindamas el. parašu. Pažymi, jog atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis Reglamento 28.2 punkto nuostata, Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2016-04-27 raštu Nr. 2D-5802 (16.34) informavo statytojo įgaliotą atstovą apie statybos užbaigimo akto nepasirašymą ir pateikė AB „Klaipėdos vanduo” nepasirašymo motyvus, išdėstytus AB „Klaipėdos vanduo” 2016-04-25 rašte Nr. 2016/S.01-1430.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Reglamento 28.1.2 papunktį statybos užbaigimo aktas laikomas pasirašytu, jei iki Komisijos paskutinės darbo dienos pabaigos Komisijos narys nepasirašo Akto ir to nepatvirtina, o vadovaujantis 18² punktu, komisija savo darbą užbaigia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos darbo pradžios, išskyrus šiame skyriuje nurodytus atvejus, kai procedūros yra sustabdomos ar nutraukiamos. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjos 2015-12-10 potvarkiu Nr. P3-1819 sudaryta komisija savo darbą pradėjo 2016-04-12, o užbaigti turėjo 2016-04-26, o IS „Infostatyba” pažymėta, kad AB „Klaipėdos vanduo” akto nepasirašė 2016-04-25, todėl UAB „Klaipėdos vanduo” atstovas, nepasirašydamas statybos užbaigimo akto, veikė komisijos darbo metu ir nepažeidė Reglamente nustatytos tvarkos ir terminų.

Nurodo, jog esant vieno Komisijos nario patvirtinimui, kad statybos užbaigimo akto jis nepasirašo, statybos užbaigimo aktas negalėjo būti pasirašytas ir tokiu atveju komisijos pirmininkui nenustatyta pareigos nagrinėti statybos užbaigimo aktą nepasirašiusio komisijos nario motyvų pagrįstumą ir už jį priimti sprendimą dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo - tokios akto nepasirašymo pasekmės nenumatytos Reglamente. Teigia, jog nagrinėjamu atveju AB „Klaipėdos vanduo”, kaip prisijungimo sąlygas išdavęs subjektas, dalyvavo statybos užbaigimo procedūroje ir pagal savo kompetenciją priėmė sprendimą nepasirašyti statybos užbaigimo akto, taigi prisijungimo sąlygas išdavęs Komisijos narys patikrino statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimus. Pažymi, jog vadovaujantis I Priedo 1 punktu, AB „Klaipėdos vanduo” statybos užbaigimo procedūroje dalyvavo ir joje atliko jai pavestus veiksmus pagal kompetenciją, todėl komisijos pirmininkas nėra įgaliotas vertinti statinio atitiktį statinio projektui toje srityje, kurioje atitinkamą patikrinimą atliko ir savo išvadas pateikė AB „Klaipėdos vanduo”, nes kiekvienas komisijos narys yra pats atsakingas už savo priimtus sprendimus statybos užbaigimo procedūros metu.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo” atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Komisijos darbo metu, atstovaujama Plėtros departamento direktoriaus, nepasirašė statybos užbaigimo akto, ir tai patvirtino elektroniniu parašu IS „Infostatyba”. Pažymi, jog tuo metu IS „Infostatyba” neatitikčių sąrašo nebuvo, todėl nebuvo galimybės vykdyti Reglamento 20 punkto reikalavimo. Vadovaujasi Reglamento 28 ir 28.2 punktais ir teigia, jog AB „Klaipėdos vanduo” atstovas kaip Komisijos narys elgėsi teisingai pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. Mano, jog Reglamento 25 punkte nėra įtvirtinta statytojo ar kitų išvardintų asmenų teisė teikti paaiškinimus, bet įtvirtinta pareiga teikti paaiškinimus Komisijai paprašius, t. y. šis punktas skirtas Komisijos darbo palengvinimui, kuomet Komisija gali prašyti pateikti paaiškinimus, bet neprivalo.

Teigia, jog pareiškėjas apie nustatytus trūkumus sužinojo jau 2016-04-12 komisijos darbo metu - apie rastus trūkumus vietoje žodžiu buvo informuoti statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas, projekto vadovas su kuriais buvo aptarti nustatyti trūkumai ir jų ištaisymo galimybės, taip pat informuota ir Komisijos pirmininkė.

Nurodo, jog vadovaujantis Reglamento V skyriaus nuostatomis atlikęs statinių įrengtų pagal projektą dokumentų atitikimo nustatytiems reikalavimams patikrinimą ir statinių atitikties šiems dokumentams patikrinimą, nepritarė statybos užbaigimo akto pasirašymui nurodydamas nustatytus trūkumus ir neatitikimus.

Teigia, jog pareiškėjas savanoriškai suprojektavo vandentiekio šulinio VI Š - l įrengimą ant AB „Klaipėdos vanduo” priklausančio vamzdyno DN300mm ir sudarė dvišalę sutartį, kuri yra neatsiejama techninio projekto „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, (duomenys neskelbtini) statyba, Nr. 1301101 – TP” dalis. Mano, jog šulinio VI Š – l įrengimas yra būtinas siekiant tiekti vandenį į statomą objektą. Nurodo, jog darbų metu paaiškėjus, kad suprojektuotas šulinys netelpa projekte numatytoje vietoje, nes trukdo elektros kabelis, pareiškėjas pats inicijavo šulinio VI Š-l įrengimo vietos pakeitimą, numatydamas esamo vamzdyno DN300mm iškėlimą vykdomo projekto apimtyje, kai galėjo tik pakeisti šulinio VI Š-l pastatymo vietą. Paaiškina, kad AB „Klaipėdos vanduo” niekaip nebuvo ir nėra naudingas vamzdyno DN300mm iškėlimas, šiuo atveju pritarimas siūlomam sprendiniui geranoriškai duotas tik Rangovo atstovui paprašius ir motyvuojant, kad elektros kabelio iškėlimui reikalinga sudėtingesnė ir ilgiau trunkanti procedūra. Atkreipia dėmesį, kad IS „Infostatyba” statybos užbaigimui pats Statytojas pateikė techninio projekto laidą C, kurioje pateikiami numatomo iškelti vandentiekio DN300mm sprendiniai ir kiti techniniai parametrai. Daro išvadą, kad pareiškėjas pats suplanavo vandentiekio tinklo DN300mm (ypatinga statinio kategorija) rekonstravimą vykdomo techninio projekto „Daugiafunkcinio prekybos ir paslaugų pastato, (duomenys neskelbtini) statyba, Nr. 1301101 - TP” apimtyje.

Teigia, jog pareiškėjas galėjo ir turėjo teisę pareikšti prieštaravimus dėl išduotų prisijungimo sąlygų prieš statybą leidžiančio dokumento išdavimą teisės aktų numatyta tvarka, tačiau tokių prieštaravimų nepateikė.

Taip pat teigia, jog antras iš trijų trūkumų (vandens apskaitos mazge įrengto vamzdyno medžiagos neatitikimas projektui) fiziškai buvo pašalintas dar iki 2016-05-21, tačiau įformintas atliekant darbo projekto pakeitimą tik 2016-05-28, todėl atsakovė neturėjo galimybės trūkumo pašalinimą laikyti atliktu pilnai ir privalėjo jį įrašyti kaip neleidžianti pritarti statybos užbaigimo akto pasirašymui.

Nesutinka, kad statinio statybos užbaigimo akto pasirašymo procedūroje pateiktos nepagrįstos ir visiškai perteklinės pastabos. Teigia, jog už techninio projekto sprendinių ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumą bei atliktų darbų atitikimą jiems pilnai atsako Statytojas. Pažymi, jog nustatyti faktai, kad realiai yra atliktų darbų įtrauktų į pareiškėjo pateikto techninio projekto sprendinius, tačiau jie nėra įtraukti į statybos leidimą ir atitinkamai į statybos užbaigimo aktą, negali būti laikomi neesminiais faktiniais nukrypimais nuo statinio projekto sprendinių, kas leistų pasirašyti statybos užbaigimo aktą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti iš esmės atsiliepimuose išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-05-06, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-06-08, AB „Klaipėdos vanduo” 2016-04-25 sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atsakovus pasirašyti statybos užbaigimo aktą, atlikti pakartotines statybos užbaigimo procedūras dėl statybos projekto ir išduoti statybos užbaigimo aktą bei įregistruoti vandentiekio tinklo rekonstrukciją VĮ Registrų centre.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas MB „MDNT” Inspekcijos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą. 2015-12-10 Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo potvarkiu Nr. P3-1819 sudaryta statybos užbaigimo Komisija, kuri pagal kompetenciją patikrino naujai pastatyto paslaugų paskirties pastato adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Objektas) atitiktį statinio projektui ir išnagrinėjo kartu su prašymu pateiktus dokumentus statybos užbaigimo procedūrai. Statinio užbaigimo akto nepasirašė AB „Klaipėdos vanduo” atstovas. AB „Klaipėdos vanduo” 2016-04-25 raštu Nr. 2016/S.01-1430 nepritarė statybos užbaigimo akto pasirašymui. Pareiškėjas 2016-04-28 Komisijos pirmininkei pateikė skundą Nr. 838, kuriuo nesutiko su AB „Klaipėdos vanduo” nepritarimu pasirašyti statybos užbaigimo aktą. 2016-05-12 raštu Nr. 2D-6338 (16.2) „Dėl 2016-04-28 skundo” pareiškėjui išaiškinta, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bent vienam Komisijos nariui nepasirašius statybos užbaigimo akto, statybos užbaigimo aktas laikytinas nepasirašytu, todėl negali būti išduotas. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu raštu, 2016-05-12 Inspekcijai pateikė skundą Nr. 840 „Dėl statybos užbaigimo akto nepasirašymo”. Inspekcija 2016-06-08 sprendimu Nr. 2D-8246 (7.9) „Dėl Jūsų 2016-05-12 skundo”, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad Komisija statybos užbaigimo procedūras vykdė teisės aktuose nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas siekė įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę, t. y. gauti statybos užbaigimo aktą. Susipažinus su ginčijamais atsakovų sprendimais, darytina išvada, kad atsakovų sprendimais pareiškėjui yra atsisakyta įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę. Tai reiškia, jog ginčijamuose sprendimuose yra išreikšta viešojo administravimo subjektų valia (atsisakymas išduoti statybos užbaigimo aktą) ir jie laikytini administraciniais aktais, sukeliančiais teisines pasekmes pareiškėjui. Taigi, nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama, ar viešojo administravimo subjektai kompetentingi atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas reikalauti tokių veiksmų atlikimo.

Dėl ginčijamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo

Statybos užbaigimą reglamentuoja Statybos įstatymo 24 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2017-01-01), kurio 1 dalis numato, jog statinių statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Minėto straipsnio 8 dalis numatė, kad statybos užbaigimo tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (originali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2016-07-14) 16 straipsnis reglamentuoja statybos užbaigimo procedūrų organizavimą ir atlikimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-828 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas” (toliau – ir Reglamentas), detalizuojantį statybos užbaigimo tvarką, nurodytą Statybos įstatymo 24 straipsnyje. Statybos užbaigimo procedūros – tai Reglamente nustatytos procedūros, kurias atlikus surašomas statybos užbaigimo aktas ar Deklaracija apie statybos užbaigimą (Reglamento 8.1 punktas), o statybos užbaigimo aktas – tai Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius (Reglamento 8.2 punktas). Vadovaujantis Statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis įstatymas. Byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su Objekto statybos užbaigimo procedūromis.

LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnyje Statybos užbaigimo procedūrų organizavimas ir atlikimas nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai savo potvarkiais sudaro visų statinių, kurių statybą užbaigus privaloma gauti statybos užbaigimo aktus, statybos užbaigimo komisijas (1 dalis); Komisijos pirmininkas organizuoja statybos užbaigimo komisijos darbą ir, vadovaudamasis šio straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, nustato, kokių subjektų atstovai privalo dalyvauti atliekant konkretaus statinio (statinių) užbaigimo procedūras (2 dalis); Inspekcijai gavus prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą, statybos užbaigimo komisija statybos užbaigimo procedūras privalo užbaigti (pasirašyti ir išduoti statybos užbaigimo aktą arba atsisakyti jį pasirašyti) per 10 darbo dienų nuo visų statybos užbaigimo komisijai privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai statybos užbaigimo komisija nusprendžia sustabdyti komisijos darbą ir pateikti statytojui privalomąjį nurodymą pašalinti komisijos statybos užbaigimo procedūrų atlikimo metu nustatytus pažeidimus (3 dalis); statybos užbaigimo procedūrų atlikimo tvarką, subjektų, kurių atstovai gali būti statybos užbaigimo komisijos nariais, sąrašą, komisijos narių kompetenciją atliekant statybos užbaigimo procedūras, komisijai teiktinų dokumentų sąrašą, deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato aplinkos ministras, o surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (7 dalis). Iš esmės tapatus reguliavimas nustatytas ir Reglamente, kurio 9 punktas numato, kad Inspekcijos viršininko įgalioti Inspekcijos padalinių vadovai savo potvarkiais sudaro Komisijas, keičia jų sudėtį ar jas panaikina; 18² punkte nustatyta, kad Komisija savo darbą užbaigia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos darbo pradžios, išskyrus šiame skyriuje nurodytus atvejus, kai Procedūros yra sustabdomos ar nutraukiamos. Reglamento 28.2 punktas nustato, kad statybos užbaigimo aktas laikomas nepasirašytu, jei nors vienas Komisijos narys el. parašu patvirtina, kad Akto jis nepasirašo, nurodydamas nepasirašymo motyvus.

Iš elektroninėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015-12-10 Inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjo potvarkiu Nr. P3-1819 buvo sudaryta statybos užbaigimo Komisija, kuri darbą pradėjo 2016-04-12. Komisijos darbo pabaigoje statybos užbaigimo akto pasirašymui nepritarta, kadangi Komisijos narys AB „Klaipėdos vanduo” nepasirašė statybos užbaigimo akto, ir 2016-04-25 tai patvirtino elektroniniu parašu IS „Infostatyba”. AB „Klaipėdos vanduo” 2016-04-25 raštu išdėstė nepasirašymo argumentus ir motyvus. Darytina išvada, jog vadovaujantis Reglamento nuostatomis, Komisija pradėjusi darbą 2016-04-12, jį privalėjo užbaigti imtinai iki 2016-04-26. Kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, kad IS „Infostatyba” pažymėta, kad AB „Klaipėdos vanduo” akto nepasirašė 2016-04-25, tai AB „Klaipėdos vanduo” atstovas, nepasirašydamas statybos užbaigimo akto, veikė Komisijos darbo metu ir nepažeidė Reglamente nustatytos tvarkos ir terminų.

AB „Klaipėdos vanduo” skundžiamame 2016-04-25 sprendime Nr. 2016/S.01-1430 nurodė šiuos nepasirašymo motyvus. Pirma, projekto apimtyje numatyta įrengti vandentiekio tinklus DN110mm su antžeminiu gaisriniu hidrantu juos prijungiant prie esamų magistralinių vandentiekio tinklų DN300mm. Statybą leidžiančiame dokumente išduotame 2015-05-22 ir 2015-11-23 išduotame jo pakeitime, objekto apimtyje įrengiami vandentiekio tinklai priskirti nesudėtingų statinių kategorijai, o tuo tarpu Reglamento „Nesudėtingi statiniai” priedo 2 lentelėje aiškiai nurodyta, kad nesudėtingiems statiniams priskiriami vandentiekio tinklai, kurių išorinis vamzdžio skersmuo nuo 50 iki 110 mm, išskyrus vandentiekio tinklus, kuriuose įrengiami gaisriniai hidrantai. Atsižvelgiant į tai, įrengiamo vandentiekio vamzdynas DN110mm su gaisriniu hidrantu turi būti įtrauktas į statybą leidžiantį dokumentą ir atitinkamai į statybos užbaigimo aktą kaip neypatingas statinys. Atitinkamai atlikus vandentiekio tinklo DN300mm, kuris priskirtas ypatingai statinio kategorijai, iškėlimą, būtina atlikti projekto pakeitimą ir į statybos užbaigimo aktą įtraukti ir šio tinklo dalį. Antra, vidaus vandentiekio įrengimo sprendiniai vandens apskaitos mazge atlikti nesilaikant statinio projekto sprendinių. Vandentiekio tinklas naudojamas vidaus gaisro gesinimui, todėl plastikinė lauko vamzdyno dalis, neatspari aukštai temperatūrai, buvo numatyta perjungti į plieninę (ketinę), laukinėje pastato dalyje. Atlikus apžiūrą objekte nustatytas neatitikimas - plastikinis vamzdynas pereina į plieninį (ketinį) jau pastato viduje. Taip pat vandens apskaitymui nėra įrengtas kombinuotas vandens skaitiklis, numatytas apskaityti vandens srautą gaisro ir normalaus paėmimo metu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas jau po minėto akto priėmimo ištaisė dalį jame įvardintų trūkumų, t. y. vandens apskaitos mazge įrengto vamzdyno medžiagos neatitikimas projektui fiziškai buvo pašalintas dar iki 2016-05-21, tačiau įformintas atliekant darbo projekto pakeitimą tik 2016-05-28 (t. y. jau po ginčijamo akto priėmimo). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Reglamento nuostatomis AB „Klaipėdos vanduo” nepritarė pareiškėjos MB „MDNT” prašymui išduoti statybos užbaigimo aktą.

Reglamento 19 punkte nustatyta, kad Komisijos nariai, gavę iš Statytojo Reglamento 3 priede nurodytus dokumentus, pagal kompetenciją privalo: patikrinti, ar reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pakeitus statinio projekto sprendinius (jei jie buvo pakeisti) (19.1 punktas); vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto (su Prašymu pateiktos projekto ar jo dokumentų laidos) sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams; statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams Komisijos nariai gali patikrinti pasirinktinai (19.2 punktas). Reglamento I Priedo 18 punkte nustatyta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų atstovai tikrina statinių atitiktį projekto sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus.

Kaip minėta, iš pateiktų byloje įrodymų nustatyta, kad vienas iš AB „Klaipėdos vanduo” nustatytų neatitikimų buvo tai, kad įrengiamo vandentiekio vamzdynai priskirtini neypatingų ir ypatingų statinių grupei, todėl jie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turėjo būti įtraukti į statybą leidžiantį dokumentą ir atitinkamai į statybos užbaigimo aktą. Pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė, minėto trūkumo ištaisymui reikia išsiimti naują statybos leidimą ar pakoreguoti esamą leidimą ir po to kreiptis į Inspekciją, kad ji patikrintų projektą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad vandentiekio tinklas DN110mm su antžeminiu gaisriniu hidrantu priskirtinas neypatingų statinių kategorijai. Darytina išvada, jog, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, AB „Klaipėdos vanduo” pagrįstai atsisakė pasirašyti statybos užbaigimo aktą, kadangi pareiškėjas privalėjo koreguoti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui nėra užkirstas kelias ištaisyti AB „Klaipėdos vanduo” nustatytus trūkumus bei vėliau gauti statybos užbaigimo aktą.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia ir tuo, jog Komisija ir AB „Klaipėdos vanduo”, atlikdama procedūras dėl statybos užbaigimo akto išdavimo, nesilaikė Reglamento 20, 21 ir 25 punktuose įtvirtintų procedūrinių reikalavimų.

Reglamento 20 punkte įtvirtinta, kad Komisijos narys, nustatęs statinio neatitiktį statinio projektui ar statinio projekto neatitiktį teisės aktų reikalavimams, ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki Komisijos darbo pabaigos dienos tai pažymi IS „Infostatyba” neatitikčių sąraše; kilus neaiškumų, Komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų. Reglamento 21 punkte įtvirtinta Komisijos teisė priimti sprendimą stabdyti Procedūras, o 24 punkte nustatyta, jog Komisijos sprendimu procedūros gali būti nutraukiamos paaiškėjus, jog turi būti gautas naujas statybą leidžiantis leidimas. Reglamento 25 punkte nustatyta, kad Komisijai jos darbo metu reikalingus paaiškinimus teikia Statytojas (jo įgaliotas asmuo), statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje yra pripažįstama, jog ABTĮ 91 straipsnio 3 punkte nustatyta nuostata, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2016-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA2330-520/2016, 2016-02-11nutartis administracinėje byloje Nr. A79-624/2016; 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

Remiantis atsakovų paaiškinimais, statybos užbaigimo akto pasirašymo metu IS „Infostatyba” neatitikčių sąrašo nebuvo, todėl nebuvo galimybės vykdyti Reglamento 20 punkto reikalavimo. Tačiau pažymėtina, jog AB „Klaipėdos vanduo” savo nepritarimo motyvus išdėstė raštu (2016-04-25 raštas Nr. 2016/S.01-1430 „Dėl nepritarimo statybos užbaigimo akto pasirašymui”). Tokiu atveju, teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Komisijos nariui neatlikus Reglamento 20 punkte nustatytos formalios procedūros, nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir dėl to AB „Klaipėdos vanduo” priimtas sprendimas nepasirašyti statybos užbaigimo akto tapo nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas pagal 25 straipsnį turėjo teisę, bet ne pareigą suteikti pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus, todėl šiuo atveju pažeidimas nebuvo padarytas. Darytina išvada, kad AB „Klaipėdos vanduo” bei Komisija nepažeidė pagrindinių Reglamente įtvirtintų procedūrų.

Vadovaujantis Reglamento I Priedo 1 punktu Komisijos pirmininkas organizuoja Procedūras, Reglamento nustatytais atvejais sprendžia, kurie subjektai dalyvaus tikrinant konkretų statinį, tikrina, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, nagrinėja Komisijos narių pateiktų prieštaravimų motyvus, priima sprendimus dėl Akto pasirašymo nedalyvaujant Komisijos nariams, jiems apie savo nedalyvavimą nepranešus nustatyta tvarka, priima sprendimus atidėti, sustabdyti ar nutraukti Procedūras, kitus su Procedūrų atlikimu susijusius sprendimus; procedūrose nedalyvaujant Komisijos nariui – Padalinio įgaliotam atstovui, Komisijos pirmininkas tikrina statinio atitiktį pagal šio atstovo nustatytą kompetenciją.

Minėta, jog vadovaujantis Reglamento nuostatomis, statybos užbaigimo aktas laikomas nepasirašytu, jei nors vienas Komisijos narys el. parašu patvirtina, kad Akto jis nepasirašo, nurodydamas nepasirašymo motyvus. Darytina išvada, jog pagal Reglamento nuostatas, Komisijos darbo metu vienam Komisijos nariui nepasirašius statybos užbaigimo akto ir tai patvirtinus el. parašu, statybos užbaigimo aktas negali būti pasirašytas. Pažymėtina, jog Reglamente nėra nustatyta Komisijos pirmininko pareiga nagrinėti statybos užbaigimo aktą nepasirašiusio Komisijos nario motyvų pagrįstumą ir už jį priimti sprendimą dėl statybos užbaigimo akto pasirašymo. Bylos atveju AB „Klaipėdos vanduo”, kaip prisijungimo sąlygas išdavęs subjektas, dalyvavo statybos užbaigimo procedūroje ir pagal savo kompetenciją priėmė sprendimą nepasirašyti statybos užbaigimo akto, taigi prisijungimo sąlygas išdavęs Komisijos narys patikrino statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimus. Darytina išvada, jog AB „Klaipėdos vanduo” statybos užbaigimo procedūroje dalyvavo ir joje atliko jai pavestus veiksmus pagal kompetenciją, todėl Komisijos pirmininkas nėra įgaliotas vertinti statinio atitiktį statinio projektui toje srityje, kurioje atitinkamą patikrinimą atliko ir savo išvadas pateikė AB „Klaipėdos vanduo”, nes kiekvienas Komisijos narys yra atsakingas už savo priimtus sprendimus statybos užbaigimo procedūros metu.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamų aktų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie yra pakankamai motyvuoti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, juos priėmė kompetentingi administravimo subjektai, priimant juos nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinus skundžiamus aktus teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamus raštus atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo reikalavimą pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais skundžiamus aktus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovus pasirašyti statybos užbaigimo aktą, atlikti pakartotines statybos užbaigimo procedūras dėl statybos projekto, išduoti statybos užbaigimo aktą bei įregistruoti vandentiekio tinklo rekonstrukciją VĮ Registrų centre.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo mažosios bendrijos „MDNT” skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo” dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė