Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Per teismo nustatytą terminą byloje gautas atsakovo A. K. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas, neatitinka tikrovės, nes atsakovas 2014 m. sausio 29 d. šį butą pardavė ir jokios nuomos sutarties su nauju buto savininku nesudarė, todėl negalėjo vartoti ieškovės elektros energijos.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Šalims apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau byloje papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekė elektros energiją. Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2014 m. liepos 2 d. už suvartotą elektros energiją ir nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją susidarė 141,20 Eur skola (e. b. l. 2).

CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu teikė 2014 m. rugpjūčio 17 d. taikos sutarties kopiją, iš kurios nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-24239-872/2014) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V. P. ir atsakovas sudarė taikos sutartį dėl atsakovo išsikėlimo iš minėto buto. Taikos sutartimi buvo nustatyta sąlyga atsakovui išsikelti iš buto iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Be to, taikos sutartyje buvo užfiksuoti buto energijos, įskaitant elektros energiją, apskaitos prietaisų parodymai 2014 m. rugpjūčio 17 d. (ieškinio priedas Nr. 6). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo teiginiai, kad atsakovas negalėjo vartoti ieškovės elektros energijos, laikytini nepagrįstais (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui, o Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 56.5 punkte įtvirtinta elektros energijos vartotojo pareiga nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškove dėl reikalaujamos sumos (CPK 185, 178 straipsniai), taip pat nepateikta įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teisę reikalauti apmokėjimo iš atsakovo už jo suvartotą elektros energiją, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui dėl 141,20 Eur skolos už (104,97 Eur už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2010-09-14 iki 2014-07-02; 36,23 Eur už suvartotą bendrosioms reikmėms elektros energiją už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-08-31) priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Atsakovas neginčija, kad buvo buto savininku iki 2014-01-29, o iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2423-872/2014 pagal ieškovo V. P. ieškinį pareikštą atsakovui A. K. dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo matyti, kad buto skaitiklių rodmenys, t. y. elektros energijos skaitiklio – 08534 (LITEKO duomenys).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (141,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinio reikalavimus patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus – 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,23 Eur banko komisinis mokestis bei 2,95 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), iš viso 18,18 Eur.

Byloje patirta 5,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 269-270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 141,20 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 20 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (141,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,18 Eur (aštuoniolikos eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, j. a. k. 303383884, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,24 Eur (penkių eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.