- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e1-1012-1100/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- S. I.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje S. I. (S. I.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. I. ne vėliau kaip 2023 m. vasario 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs žinomai netikrą dokumentą – Belgijos Karalystės leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo, S. I., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu, Lietuvos Respublikos teritorijoje šį dokumentą laikė su savimi ir gabeno iki 2023 m. vasario 1 d. 12.55 val., kol (duomenys neskelbtini), panaudojo dokumentų patikrinimo metu pateikdamas jį patikrinimui (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnui.
S. I. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. I. 2023 m. vasario 1 d. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir parodė, kad jis įsigijo netikrą leidimą gyventi Belgijoje tam, kad galėtų dar pabūti Lietuvoje, nes turėjo planų negrįžti atgal į (duomenys neskelbtini), o išvykti kažkur į kitą užsienio šalį. Tikslaus plano neturėjo. Į Lietuvą jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) 2021 metais. Atvažiavo turėdamas darbo vizą, norėjo dirbti. Gyveno Lietuvoje, nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Vėliau apsigyveno (duomenys neskelbtini), hostelyje, kurio pavadinimo nežino. Lietuvoje darbo nesusirado, todėl dirbo taksi vairuotoju. Būdamas Lietuvoje, buvo nuteistas už nelegalų gabenimą, bausmę atliko kalėjime. Kai išėjo iš kalėjimo 2022 m. vasario mėn., jis išvyko į Švediją, kur gyveno iki 2022 m. spalio mėnesio. Švedijoje pasiprašė prieglobsčio, tačiau ten jam prieglobsčio nesuteikė, nurodė, kad jis turi prieglobsčio prašyti Lietuvoje, kadangi turi Lietuvos vizą. Iš Švedijos jį išsiuntė į Lietuvą. 2022 m. spalio 11 d. jis atskrido lėktuvu į Lietuvą. Pareigūnai Lietuvoje oro uoste jam surašė įpareigojimą išvykti ir jis turėjo per mėnesį išvykti iš Lietuvos. Gavęs įpareigojimą išvykti, jis buvo paleistas. Jis vėl išsinuomojo butą ir gyveno Lietuvoje. Jis nusprendė Lietuvoje užsidirbti pinigų ir išvykti iš Lietuvos. Per jam nustatytą terminą iš Lietuvos jis neišvyko. Jo vizos galiojimo laikas pasibaigęs, todėl jam reikėjo dokumento, su kuriuo dar galėtų pabūti Lietuvoje. Kažkas iš pažįstamų, tiksliai neprisimena kas, jam pasakė, kad yra vienas žmogus, gyvenantis Vokietijoje, kuris organizuoja keliones. Jis gavo to vyro telefono numerį ir su juo susiskambino. Tam vyrui jis papasakojo apie savo situaciją ir vyras pasakė, kad jam padės gauti dokumentą. Šis pasiūlė gauti leidimą gyventi, pasakė, kad su tokiu dokumentu jis dar galėtų pagyventi Europoje iki tol, kol susiruoš išvykti. Vyras paprašė atsiųsti asmens duomenis ir nuotrauką. Jis nusiuntė vyrui duomenis, pinigų nemokėjo. Vyras sakė, kad kaltinamasis turės dokumentą pasiimti Latvijoje. 2022 m. lapkričio pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, jis išvažiavo į Latviją. Vyras jam pasakė, kur galės atsiimti dokumentą. Tikslios vietos jis neprisimena, turėjo adresą, dokumentą pasiėmė prie pašo dėžutės nurodytoje vietoje. Jis nežinojo, koks tai bus dokumentas, jam nebuvo svarbu. Kai išėmė dokumentą iš voko, pamatė, kad tai – leidimas gyventi Belgijoje. Šį dokumentą jis pasiėmė ir visą laiką turėjo su savimi. Apie tai, kad šis dokumentas yra netikras, jis suprato, apie tai žinojo, nes Belgijoje nėra buvęs. Iš Latvijos grįžęs į Lietuvą, toliau gyveno ir dirbo Lietuvoje. Su vyru, kuris jam suorganizavo netikrą dokumentą, daugiau nebendravo, jo telefono numerį ir susirašinėjimą iš karto ištrynė, kai tik gavo dokumentą. Vyras kalbėjo rusų kalba, prisistatė vardu A. Savo telefone jokių jo kontaktų neturi, neišsaugojo. 2023 m. vasario 1 d. buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės, kai prie jo priėjo pareigūnai ir paprašė pateikti dokumentus. Jis pareigūnams padavė savo (duomenys neskelbtini) pasą ir turėtą netikrą leidimą gyventi Belgijoje. Pareigūnai nustatė, kad jo pateiktas dokumentas yra netikras ir jį sulaikė. Jis supranta, kad padarė nusikaltimą ir dėl to labai gailisi (el. b. l. 84–87).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 8 d. apklausiamas S. I. parodė, kad pasilieka prie ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, jie yra teisingi. Jis žino, kokia yra leidimo gyventi išdavimo tvarka, tačiau šį dokumentą jis įsigijo nesikreipdamas į oficialią įstaigą. Suprato, kad įsigijo netikrą dokumentą – leidimą gyventi Belgijoje. Šis netikras dokumentas jam buvo reikalingas tam, kad jis galėtų dar pagyventi Lietuvoje, kad dar nereikėtų išvykti į (duomenys neskelbtini). Šį dokumentą jis laikė ir gabeno tarp savo asmeninių daiktų, o paprašytas pateikė pareigūnams. Dėl to, kad padarė nusikaltimą, jis labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 98–101).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyresniojo specialisto D. K. 2023 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. vasario 1 d. 12.55 val., vykdant neteisėtos migracijos stebėseną ir kontrolę (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia parduotuvės „IKI“, buvo patikrintas automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdintis tamsaus gymio asmuo. Paprašius asmens pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus siekiant nustatyti asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. I., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu ir Belgijos Karalystės leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. I., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, galiojantį iki 2024 m. gruodžio 5 d. Tikrinant minėto piliečio (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad pase yra įklijuota Lietuvos Respublikos „D“ tipo nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi iki 2022 m. balandžio 14 d. Patikrinus asmens duomenis per „Migris“ duomenų bazę, buvo nustatyta, kad 2022 m. spalio 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) oro uosto pasienio užkardos sprendimu dėl grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas pilietis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2022 m. lapkričio 10 d. Šio sprendimo užsienietis neįvykdė ir iš Lietuvos Respublikos neišvyko. Nuodugniau patikrinus pateiktą Belgijos Karalystės leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) regulos pagalba, įtarimų sukėlė dokumento autentiškumas. Kilo įtarimas, kad pateiktas leidimas laikinai gyventi gali būti klastotas, nes dokumento spausdinimo būdas buvo atliktas ne ofsetu, o termosublimaciniu būdu. Apklausiant užsienietį dėl pateikto dokumento, jis prisipažino, kad Belgijos Karalystės leidimą laikinai gyventi jam būnant Latvijos Respublikoje padovanojo pažįstamas, kurio duomenų jis neturi. Jo teigimu dokumentą gavo 2022 m. lapkričio pabaigoje, tikslios datos nurodyti negalėjo. Dokumentą jam padovanojo, kad galėtų būti teisėtai Europos Sąjungoje. Pažįstamas jam nurodė, kad turint tokį dokumentą problemų būnant ir keliaujant Europos Sąjungoje nebus (el. b. l. 13–14).
Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2023 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje Nr. 109KTS-15 nurodyta, kad pateiktas tirti Belgijos Karalystės leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. I., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagamintas ne poligrafiniu būdu, ne pagal Belgijos Karalystės leidimų gyventi gamybos reikalavimus ir jis yra netikras. Pateiktame tirti Belgijos Karalystės leidime gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame S. I., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (el. b. l. 29–32).
Visi objektai, paimti iš S. I. asmens kratos metu, 2022 m. liepos 7 d. perduoti Vilniaus kalėjimui (el. b. l. 67–68).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. I. disponavo žinomai netikru dokumentu – Belgijos Karalystės leidimu gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) su jo asmens duomenimis.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino disponavimo (įgijimo, laikymo, gabenimo) žinomai netikru dokumentu faktą, detaliai nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad S. I. laikė ir gabeno Belgijos Karalystės leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. I. vardu, taip pat pateikė tokį dokumentą patvirtina vyresniojo specialisto D. K. surašytas tarnybinis pranešimas. Paties kaltinamojo parodymai įrodo, kad jis, sąmoningai žinodamas, jog dokumentas – Belgijos Karalystės leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) – yra netikras, pateikė jį (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnui. Aplinkybę, kad minėtas Belgijos Karalystės leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. I. vardu, yra žinomai netikras, patvirtina Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2023 m. vasario 6 d. specialisto išvada Nr. 109KTS-15, kurioje nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo netikėti.
Kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo žinomai suklastotą Belgijos Karalystės leidimą gyventi, ir norėjo taip veikti, t. y. S. I. veikė tiesiogine tyčia.
Taigi byloje įrodyta, kad S. I. ne vėliau kaip 2023 m. vasario 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs žinomai netikrą dokumentą – Belgijos Karalystės leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo, S. I., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu, Lietuvos Respublikos teritorijoje šį dokumentą laikė su savimi ir gabeno iki 2023 m. vasario 1 d. 12.55 val., kol (duomenys neskelbtini), panaudojo dokumentų patikrinimo metu pateikdamas jį patikrinimui (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnui.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. I. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 140–143).
BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. I. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su valdymo tvarka, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
S. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. I. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Jis administracine tvarka nebaustas, duomenų, kad jis oficialiai dirbo Lietuvos Respublikoje, nėra (el. b. l. 118–134).
Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą areštas nustatomas nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. I. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 45 parų dydžio arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
S. I. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kardomosios priemonės taikymas ir kiti klausimai
S. I. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 31 d. (el. b. l. 113–116). Ši kardomoji priemonė paliktina kaltinamajam iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina. Kita vertus, jei iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios S. I. išbus kardomosios priemonės – suėmimo, įskaitant ir laikino sulaikymo nuo 2023 m. vasario 1 d. 12.55 val., laiką, kuris prilygs šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtai 30 parų arešto bausmei, laikyti, kad kaltinamasis atliko jam paskirtą bausmę, o jį nedelsiant paleisti į laisvę.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti S. I. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2023 m. vasario 1 d. 12.55 val. iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai arešto parai.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, suklastotą Belgijos Karalystės leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui (kvitas B Nr. B006695), perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui metodiniams tikslams.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. I. (S. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. I. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią S. I. skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti S. I. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2023 m. vasario 1 d. 12.55 val. iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai arešto parai.
S. I. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti. Jei iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios S. I. išbus kardomosios priemonės – suėmimo, įskaitant ir laikino sulaikymo nuo 2023 m. vasario 1 d. 12.55 val., laiką, kuris prilygs šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtai 30 parų arešto bausmei, laikyti, kad kaltinamasis atliko jam paskirtą bausmę, o jį nedelsiant paleisti į laisvę, panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, suklastotą Belgijos Karalystės leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriui (kvitas B Nr. B006695), perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui metodiniams tikslams.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo vertimo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.