Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-23 · Administracinė byla Nr. AS-525-279-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-23
Bylos Nr.
AS-525-279-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracijai, R. B.
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525 – 279/2008Procesinio sprendimo kategorija 13.2, 13.4, 54, 65.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybės administracijai ir R. B. dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008 m. kovo 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN–512 ir įpareigoti atsakovę R. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius minėto reikalavimo – įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją nugriauti statinį atsakovės lėšomis. Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovei perleisti statinį tretiesiems asmenims.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas prašymo priimtinumo klausimą, 2008 m. kovo 21 d. nutartimi (b.l. 35–36) atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dalyje dėl R. B. įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius minėto reikalavimo, Kauno apskrities viršininko administracijos įpareigojimo nugriauti statinį atsakovės lėšomis.

Teismas nurodė, kad toks įpareigojimas tiesiogiai įtakoja galimai savavališkai pastatyto statinio savininko teises, todėl statytojo įpareigojimas per nustatytą terminą nugriauti statinį, kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė, apibrėžiamas Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje. Minėto straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta galimybė įpareigoti nugriauti statinį teismo sprendimu, savo esme analogiško įpareigojimo, nustatyto ne teismo, bet viešojo administravimo subjekto, teisinis pobūdis negali skirtis, t.y. toks įpareigojimas taip pat turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teises.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl minėtos reikalavimų dalies nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai bei nurodė, kad šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme – Kauno rajono apylinkės teisme.

Kauno apygardos administracinis teismas, skundžiama 2008 m. kovo 21 d. nutartimi (b.l. 33–34) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovei perleisti statinį tretiesiems asmenims.

Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymą dalyje, kurioje prašoma teismo įpareigoti R. B. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, atsisakyta priimti, o R. B. byloje įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnyje tokia galimybė nėra numatyta, todėl ji netaikytina. Kauno apygardos administracinis taip pat pažymėjo, kad prašyme nenurodyta išsamių motyvų, kodėl reikia taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III.

2008 m. balandžio 3 d. atskiruoju skundu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas:

Žemesnės instancijos teismas

– panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl įpareigojimo R. B. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius minėto reikalavimo, – įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją nugriauti statinį atsakovo lėšomis, ir įpareigoti teismą priimti šį prašymą;

– panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartį dalyje, kurioje teismas atsisakė įtraukti R. B. atsakovu ir nutarė ją laikyti šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir įpareigoti teismą R. B. laikyti atsakove ir jos atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti perleisti savavališkai pastatytą statinį tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo pirmąjį prašymą atskirajame skunde grindžia Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) 2008 m. sausio 31 d. nutartimi. Pareiškėjo teigimu, šioje nutartyje buvo išspręstas nagrinėjamai bylai analogiškos bylos, kurioje Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą prašydamas panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti statytoją nugriauti statinius, teismingumo klausimas. Joje Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagrindinis teisinis santykis, kurį turėjo nagrinėti teismas, buvo kilęs būtent viešosios, bet ne privatinės teisės reglamentavimo srityje (viešojo administravimo subjektų priimtų aktų teisėtumas), nutarė, kad ginčas yra nagrinėtinas ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat ginčija teismo atsisakymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovei perleisti statinį tretiesiems asmenims. Jis nurodo, kad, remiantis surinkta medžiaga, darytina išvada, jog neuždraudus atsakovei perleisti statinį, bylos nagrinėjimas užsitęs bei bus patirtos papildomos finansinės išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas, prašydama teismo įpareigoti R. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius minėto reikalavimo – įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją nugriauti statinį atsakovės lėšomis, iš esmės teismo prašo išspręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.

Savavališkos statybos sąvoka yra pateikiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 71 dalyje, kurioje ji apibrėžiama kaip statinio (jo dalies) statyba be nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu. Savavališka statyba taip pat pripažįstama statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Ši įstatymo nuostata yra detalizuojama Statybos techninio reglamento STR 1.9.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 (toliau – ir Statybos reglamentas), 7 punkte, kuriame be kita ko nustatyta, kad savavališka statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai neturint galiojančio statybos leidimo (7.1 p.) ar teismui pripažinus statybos leidimą neteisėtu – įsiteisėjus teismo sprendimui (7.3 p.).

Atsižvelgiant į šias nuostatas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kompetentingos valstybinę statybos priežiūrą atliekančios institucijos savavališkos statybos faktą galės konstatuoti tik teismui pripažinus, kad ginčijamą 2007 m. liepos 18 d. statybos leidimą Nr. GN–512 Kauno rajono savivaldybės administracija išdavė neteisėtai.

Įstatymų leidėjas savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras yra apibrėžęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje. Šio straipsnio nuostatos tai pat yra detalizuojamos ir jau minėtame Statybos techniniame reglamente. Administraciniam teismui pripažinus, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, jo pagrindu atliktus statybos darbus kompetentingos valstybinę statybos priežiūrą atliekančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi pripažinti savavališkais, juos užfiksuoti, surašyti savavališkos statybos aktą (Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p.), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikti pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui (Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 3 p.), kuris išnagrinėja pateiktą aktą ir priimą vieną iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų – pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius arba kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas minėtas sprendimas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos į teismą taip pat privalo kreiptis, jeigu statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą savo lėšomis nelikviduoja savavališkos statybos padarinių.

Statybos įstatymo 28 straipsnyje nustatytos procedūros ir kompetentingo viešojo administravimo subjekto veiksmai yra privalomi siekiant konstatuoti savavališkos statybos faktą, bei nustatyti terminą statytojui (užsakovui) savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Statybos leidimo pripažinimas neteisėtu yra tik prielaida kompetentingiems subjektams atlikti viešojo administravimo veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu.

Pareiškėjas savo prašyme, kurį pateikė administraciniam teismui, sujungė du pagal savo teisinę prigimtį skirtingus materialinius teisinius reikalavimus. Reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p.). Reikalavimas įpareigoti nugriauti statinį nukreiptas privačiam subjektui. Jis susijęs su nuosavybės teisiniais santykiais (turės įtakos galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teisėms) ir savo teisine prigimtimi yra civilinio teisinio pobūdžio. Šis reikalavimas yra civilinės teisinės prigimties ir priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.), (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartis, priimta byloje O. V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, 2007 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta byloje D. M. v. Telšių apskrities viršininko administracija).

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti reikalavimai panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti nugriauti statinį nėra taip susiję, jog pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles negalėtų būti nagrinėjami skirtingų kompetencijų teismuose. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, sprendžiant teismingumo klausimą dėl reikalavimo panaikinti statybos leidimą ir įpareigojimo atkurti iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, taip pat laikomasi pozicijos, kad tokie reikalavimai gali būti nagrinėjami atskirai skirtingų kompetencijų teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą byloje D.G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir V.I.P. Teismų praktika Nr. 27. P. 165-169).

Savo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovę R. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius minėto reikalavimo – įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją nugriauti statinį atsakovės lėšomis, pareiškėjas grindžia Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartimi. Pareiškėjo minima Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes joje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kurio kompetencijai nepriskiriama tirti statybos leidimo, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumo, o kaip minėta, – pripažinimas, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai, tėra tik prielaida viešojo administravimo subjektams konstatuoti savavališkas statybas bei imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant reikalavimą nugriauti savavališkai pastatytus statinius bei sutvarkyti statybvietę.

Įvertinusi tai, kad byloje pareikštas reikalavimas įpareigoti nugriauti statinį yra civilinio teisinio pobūdžio, kad jis nėra neatskiriamai susijęs su reikalavimu dėl statybos leidimo panaikinimo, todėl gali būti nagrinėjamas atskirai, kad savavališkos statybos fakto konstatavimas susijęs su papildomų viešojo administravimo procedūrų atlikimu, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dalyje dėl R. B. įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius minėto reikalavimo, Kauno apskrities viršininko administracijos įpareigojimo nugriauti statinį atsakovės lėšomis, yra teisėta ir pagrįsta.

Kadangi nagrinėjamu atveju administraciniame teisme spręstinas tik ginčas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 18 d. išduoto statybos leidimą Nr. GN–512 panaikinimo, o reikalavimas R. B. atžvilgiu nebuvo priimtas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį R. B. pripažinti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o ne atsakovu, kaip to reikalavo pareiškėjas.

V.

Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartį (b.l. 33–34), kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti R. B. perleisti statinį tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau nustačius, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti reikalavimą R. B. atžvilgiu ir nepripažino jos atsakove, o laikė trečiuoju suinteresuotu asmeniu, konstatuotina, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma šio asmens atžvilgiu. ABTĮ nenumato reikalavimo užtikrinimo priemonės – uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus ne atsakovui, o trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, pareiškęs ieškinį bendrosios kompetencijos teisme ir reikalaudamas įpareigoti atsakovę nugriauti statinį, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka galės prašyti taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė