- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 1-2769-1017/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- T. B.
- Advokatai
- Saulius Lauraitis
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, neteistas; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje (pagal pakeistą kaltinimą), padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2019 m. liepos 13 d., apie 21.20 val., viešojoje vietoje, krepšinio aikštelėje, netoli nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. dėl menkavertės priežasties po to, kai kartu su nukentėjusiuoju buvęs asmuo E. (E.) S. atsisakė duoti kamuolį, papurškė dujų T. B. į veidą bei naudodamas fizinį smurtą T. B. atžvilgiu, kumščiu pastarajam sudavė vieną smūgį į veidą, nuo minėto smūgio jam nugriuvus ir gulinčiam ant žemės, kumščiais sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą, dėl ko šis galva ne mažiau 3 kartus atsitrenkė į betoną, padarydamas nukentėjusiajam T. B. poodinę kraujosruvą dešinėje paakio/skruosto srityje, apatinio žandikaulio lūžį 38-o danties srityje, dešinio skruostikaulio lūžį, pašalintas 38-as dantis, nesunkiai sutrikdydamas dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiojo sveikatą, nes dėl apatinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui ir tokiais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų, nurodė, kad nori atlyginti žalą nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai. Paaiškino, jog jis muštynių neinicijavo. Įvykio metu kaltinamasis su draugu E. B. priėjo paprašyti kamuolio, o su nukentėjusiuoju buvusi kompanija atsisakė jiems jį duoti. Kaltinamasis su draugu nerodė neapykantos, o su nukentėjusiuoju buvusi kompanija juos tiesiog varė lauk. Kaltinamasis su draugu apsisuko, norėjo išeiti ir kažkas rusiškai pasakė: Idi guliaj“ („eik vaikščioti“). Tada jie vienas į kitą atsisuko ir ėjome vienas link kito. Kaltinamasis buvo dviese su draugu, o nukentėjusysis buvo su trimis vyrais ir viena moterimi, vėliau dar vienas vyras atbėgo. Matėsi, kad įvyks muštynės, tai buvo aišku. Kaltinamasis ėjo link nukentėjusiojo kompanijos ir matė, kad nukentėjusysis ruošiasi jam koja spirti. Kai pamatė kylančias nukentėjusiojo rankas, tada kaltinamasis nukentėjusiam užpurškė dujų, taikėsi į veidą, bet tuo metu jo draugas nusijuokė, kad nieko nepataikė; kaltinamojo nuomone, jis pataikė nukentėjusiajam su dujomis. Po dujų papurškimo kaltinamąjį užpuolė nukentėjusysis ir jie nukrito ant žemės, po ko kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam kumščiu tris smūgius į veidą. Prieš nukrentant ant žemės, kaltinamasis pagavo nukentėjusįjį (lyg už kojos), jį vertė ir jie kartu nukrito, tačiau mano, kad stovint smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Gali klysti, todėl pripažįsta, kad kaltinamajame akte visos įvykio aplinkybės yra nurodytos teisingai. Nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus kaltinamasis galėjo padaryti, niekas kitas jo sužaloti įvykio metu negalėjo. Po to kaltinamasis atsistojo, norėjo padėti savo draugui, bet jį laikė prispaudę, o kaltinamajam teko bėgti iš įvykio vietos. Šiuo metu mokosi, nori ir įsidarbinti, kad galėtų atlyginti žalą; darbą derins su mokslais. Sutinka su ieškiniais, nori juos atlyginti, susitarė tiek su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, mokant dalimis – po 120 Eur per 8 mėnesius, tiek ir su nukentėjusiuoju. Atsiprašė nukentėjusiojo, jam sumokėjo 500 Eur, kitą žalos dalį – 4 500 Eur atlygins pagal susitarimą. Nuo vaikystės svajoja eiti į kariuomenę (b. l. 163-165, 179-180, 184-185).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. B., dėl (duomenys neskelbtini) jam teikti paaiškinimus padedant nukentėjusiojo mamai N. B., nurodė, kad jis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą – jautė skausmą, buvo gydomas ligoninėje 10 dienų, vėliau maždaug du mėnesiu namuose, dirbti pradėjo tik 2019 m. rugsėjo 10 d., dėl to prarado apie 3 000 Eur; du mėnesius negalėjo net išsižioti, burna buvo surakinta specialiomis priemonėmis tvirtinant žandikaulį, turėjo valgyti tik trintą maistą per šiaudelį, iki šiol negali valgyti kieto maisto, jaučia diskomfortą iki šiol dėl netekto danties, dėl to, kad negali visko valgyti, kartais jaučia skausmus lūžio vietose. Nukentėjusįjį tenkina susitarimas dėl iš viso 5 000 Eur žalos atlyginimo per metus. 500 Eur jam b uvo sumokėti 2019 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio metu, likusi dalis bus sumokėta per metus laiko, kas 2 mėnesius mokant po 750 Eur (b. l. 180-182, 184-185).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Kiti bylos duomenys
2019 m. liepos 14 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas A. M. nurodė, jog 2019 m. liepos 13 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje, krepšinio aikštelėje, kuri yra šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), du nepažįstami vaikinai pripurškė jam ir jo draugams dujų į akis bei sumušė jo draugą T. B., dėl ko jis vėliau buvo nuvežtas į Žalgirio ligoninę ir jam diagnozuotas žandikaulio lūžis. Prašo šį įvykį ištirti. Jam žala nepadaryta (b. l. 34); apžiūrėta įvykio vieta, esanti šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. 2019 m. liepos 14 d. nurodė, kad 2019 m. liepos 13 d. jis, jo sugyventinė D. D. ir dar du draugai: T. B. bei E. S., apie 18.00 val. vakaro išėjo į šalia jų gyvenamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelę pažaisti krepšinį. Jie visi žaidė krepšinį, jokių konfliktų nebuvo. Apie 21.30 val. prie jo ir E. S. į krepšinio aikštelę priėjo du nepažįstami vaikinai, vienas jų, pirmasis vaikinas, apie 20 metų amžiaus, apie 176 cm ūgio, lieso sudėjimo, o antrasis vaikinas, jam taip pat apie 20 metų, taip pat apie 176 cm ūgio, lieso sudėjimo, tamsių plaukų. Pirmasis vaikinas pasisiūlė prisijungti prie jų kompanijos ir žaisti kartu, tačiau jie nesutiko. Kai jie nesutiko tų dviejų vaikinų priimti į žaidimą, tada pirmasis vaikinas jų link pradėjo purkšti dujas, o antrasis vaikinas bandė jam suduoti kumščiu, tačiau nepataikė. Jis tada pagavo tą antrąjį vaikiną, kuris mėgino jam smūgiuoti kumščiu ir parvertė jį ant žemės, laikė prispaudęs veidu jį prie žemės ir pasakė, kad laikys jį, kol atvyks policija. Kadangi jis buvo užsiėmęs su tuo antruoju vaikinu, nepastebėjo, kas įvyko tarp kitų, tik vėliau pastebėjo, kad tas pirmasis vaikinas nubėga „Iki“ parduotuvės link, ir tada pastebėjo, kad ant žemės sėdi T. B. ir spjaudosi krauju. Jo draugė D. D. paskambino policijai, ir kai atvyko policijos pareigūnai, jis jiems perdavė tą antrąjį vaikiną, kuris bandė jam smūgiuoti, o tas pirmasis vaikinas buvo pabėgęs. Taip pat E. S. jam padavė mobilaus ryšio telefoną, sakė, kad tas pirmasis vaikinas, kuris pripurškė jiems dujų, bėgdamas jį pametė. Telefoną jie perdavė atvykusiems policijos pareigūnams, jis buvo juodos spalvos. Tas vaikinas, kurį jis buvo sulaikęs, sakė, kad tai ne jo telefonas. Policijos pareigūnai išsivežė tą vaikiną, kurį jis buvo sulaikęs ir T. B.. Įvykio metu jis nenukentėjo, pretenzijų neturi, antrasis vaikinas T. B. tikrai nemušė, nes jis jį buvo pagavęs, mano, kad T. B. sumušė tas pirmasis vaikinas, kuris jiems ir dujų papurškė. Jis pats asmeniškai nematė, kaip buvo sumuštas T. B., tačiau jo draugė D. D. sakė, kad ji matė, kaip T. B. mušė kumščiais tas pirmasis vaikinas, kuris vėliau pabėgo, taip pat ji matė, kaip tas pirmasis vaikinas, po to, kai T. B. nuo jo smūgio buvo nukritęs ant žemės, trenkė jo galvą į ant žemės gulinčią plytą ar akmenį. Tačiau jis to nematė, nes laikė tą antrąjį vaikiną. Nei vieno iš tų vaikinų jie nepažįsta (b. l. 35).
2019 m. liepos 31 d. atliktos liudytojo A. M. papildomos apklausos metu jis paaiškino, kad vaikinas, kuris vėliau pametė savo telefoną ir kuris sumušė T. B., staigiai ištraukė dujų balionėlį ir papurškė į jų pusę, t. y. jam ir E. S., nes jie stovėjo priešais minėtus vaikinus. Kai jis papurškė, tai jis pats suspėjo atšokti į šoną ir jam nepataikė, o tuo metu E. B. ištiesė staigiai savo dešinę ranką į jo pusę norėdamas jam suduoti smūgį, tačiau nepataikė, nes jis suspėjo vėl atšokti į šoną. Tada jis greitai sulaikė E. B. ir paguldė ji ant žemės, prispaudė rankomis, atsisėdo jam ant nugaros ir laikė, kol neatvyko policijos pareigūnai. Kaip buvo sumuštas T. B. jis asmeniškai nematė. Viską matė jo sugyventinė D. D.. E. S. bandė sulaikyti, pasivyti tą pirmą vaikiną, kuris papurškė dujų bei kuris sumušė T. B., tačiau jam to padaryti nepavyko ir jis padėjo jam laikyti E. B.. Jis pats asmeniškai nenukentėjo, niekam pretenzijų neturi, pareiškimo dėl šio įvykio nerašys. Komplikacijų dėl sveikatos neturi. Kodėl minėti vaikinai prisikabino prie jų, nežino. Vaikino, kuris papurškė dujų ir kuris sumušė T. B. bei kuris pametė savo mobiliojo ryšio telefoną jis nei apibūdinti, nei atpažinti negali. Mano, kad T. B. suklydo ir klaidingai nurodė, kad papurškė E. B. (b. l. 51).
Šalies argumentai
2019 m. liepos 30 d. protokole – pareiškime T. B. nurodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 21.20 val. viešoje vietoje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas nepažįstamo asmens (b. l. 7).
2019 m. liepos 30 d. nukentėjusiojo T. B. apklausos metu jis nurodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 17 val. jis atėjo į svečius pas A. M. bei D. D.. Apie 20 val. jis kartu su D. D. bei A. M. nuėjo pažaisti su kamuoliu į aikštelę, kuri yra prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 20.20 val. pas juos atėjo D. D. kaimynas E. S. kartu su savo mažamečiu sūnumi. Apie 21.20 val. prie jų priėjo jam anksčiau nepažįstami vaikinai (vieno vaikino vardą bei pavardę jis sužinojo vėliau policijoje, tai buvo E. B.). Vaikinai su visais pasisveikino, po ko pradėjo kalbėti su jo draugais, o jis tuo metu žaidė kamuoliu. Po ko vaikinai paprašė E. S. duoti jiems pažaisti. Kamuolys buvo A. M., kuris pasakė vaikinams, kad reikia jiems nusipirkti savo kamuolį. Vaikinai supyko ir E. B. papurškė dujų (iš kur jis ištraukė minėtą dujų balionėlį jis nematė, nepastebėjo) į veidą A. M. bei į veidą E. S.. Tada jis pribėgo prie E. B. iš priekio ir norėdamas iš jo atimti dujų balionėlį ištiesė savo dešinę ranką į jo pusę, tačiau jam nepavyko atimti dujų balionėlio, nes E. B. jam papurškė dujų į veidą ir tuo metu iš dešinės pusės antras vaikinas jam labai stipriai kumščiu trenkė į veidą. Nuo minėto smūgio jis nugriuvo ir jam gulinčiam minėtas antras vaikinas nemažiau kaip 3-4 kartus kumščiais trenkė į veidą. Kai jis nugriuvo, tai labai stipriai atsitrenkė galva į betono gabalą ir kai antras vaikinas pradėjo kumščiais daužyti jo veidą, tai irgi 3-4 kartus atsitrenkė galva į betoną. Kas buvo po to, jis neatsimena, nes nuo sumušimų pajuto didelį skausmą. Po ko atvyko medikai, policija. Policijos pareigūnai jį nuvežė į policiją, po ko iškvietė medikus ir išvežė į ligoninę. Taip pat policijos pareigūnai į policiją pristatę pirmą vaikiną – E. B.. Antras vaikinas suspėjo pabėgti, tačiau pametė savo mobiliojo ryšio telefoną, kurį policijos pareigūnai paėmė. Dėl šio įvykio jis nukentėjo fiziškai ir morališkai. Negali dirbti, kiek laiko nežino, gydymas dar vyksta ir iki 2019 m. spalio mėnesio pradžios jis negalės dirbti (duomenys neskelbtini), o jam reikalingi pinigai ir gydymui, ir pragyvenimui. Jam padarytą moralinę žalą vertina 5 000 Eur. Dėl šios sumos jis reiškia civilinį ieškinį. Dėl to, kad E. B. jam papurškė į veidą dujų, tai jis patyrė fizinį skausmą, skaudėjo visą veidą maždaug 10-15 min., skausmą vertina 9 balais. Antras vaikinas jam sulaužė žandikaulį. Yra komplikacijos dėl sveikatos būklės po sumušimo, reikalingas ilgas gydymas. Jis nieko bloga nei vienam vaikinui, nei kitam vaikinui nepadarė. Minėtus vaikinus matė pirmą kartą. Įvykio metu aplinkui buvo pakankamai daug svetimų žmonių (b. l. 12).
2019 m. rugpjūčio 2 d. Specialisto išvadoje Nr. G 2625/2019 (01) nurodyta, kad T. B. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje paakio/skruosto srityje, apatinio žandikaulio lūžis 38-o danties srityje, dešinio skruostikaulio lūžis, pašalintas 38-as dantis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl apatinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžių, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Įvertinus T. B. nustatytų sužalojimų lokalizaciją, mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti griuvimo metu. Pateiktame T. B. medicinos dokumente kitų sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti kovos, savigynos metu, neaprašyta. T. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (b. l. 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. nurodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 21.20 val. ėjo kartu su savo draugu R. S. link parduotuvės Maxima, Šaltkalvių g., Vilniuje. Jie ėjo nuo Dzūkų g. link Šaltkalvių g, Vilniuje, kiemais ir prie namo (duomenys neskelbtini) aikštelėje pamatė, kad žaidžia kamuoliu vyriškiai – trys vyriškiai jam nepažįstami, viena mergina bei mažas vaikas. Jis buvo truputį išgėręs. Nusprendė pažaisti kartu su kompanija. Jis kartu su R. S. priėjo prie minėtos kompanijos, jis asmeniškai priėjo prie vieno vyriškio (stambaus), kuris tuo metu laikė rankose kamuolį, ištiesė dešinę ranką ir paprašė duoti jam kamuolį pažaisti. Tačiau minėtas vyriškis atsisakė jam duoti kamuolį, pasakė: „Ką jūs bomžai, kad neturite savo kamuolio, nusipirkite ir žaiskite“. Tada jis kartu su R. S. apsisuko ir pradėjo eiti savo keliu ir tuo metu kažkas iš vyriškių jiems pasakė garsiai rusiškai (jis rusiškai supranta):“ Idite na hu“ ( t. y. „eikit nachui“). Jis atsakė irgi rusiškai: „Sam idi“ (t. y. „pats eik“). Po jo žodžių pamatė, kaip į jų pusę pradėjo eiti du vyriškiai iš tos kompanijos, t. y. vienas su kepure, o kitas tas stambus, kuris prieš tai turėjo kamuolį ir kuris jį pirmas pasiuntė. Kai vyriškiai priartėjo prie jų ir tuo metu kaip tarp jų buvo atstumas apie 2 m, tai jo draugas R. S. iš šortų dešinės kišenės staigiai ištraukė dujų balionėlį ir papurškė link minėtų vyriškių. Tuo metu pribėgo dar anksčiau minėta mergina (iš tos kompanijos), dar vienas vaikinas iš tos kompanijos, ir jam atrodo dar kažkoks tai ketvirtas vyriškis, kuris minėtoje kompanijoje prieš tai nebuvo, tačiau tuo metu stovėjo prie aikštelės, jis buvo be marškinėlių, su šortais, jam atrodo jis išėjo iš namo Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko kažkas iš vyriškių jį parvertė ant žemės, pradėjo mušti, sudavė ne mažiau kaip 4-5 smūgius rankomis į nugarą, o tuo metu jo draugas R. S. pabėgo. Tačiau jis bėgdamas įvykio vietoje pametė savo mobiliojo ryšio telefoną. Ar jis sumušė ką nors, nematė. Jis nematė sumušto vaikino iš tos kompanijos, visą laiką, kol neatvyko policijos pareigūnai, jis gulėjo ant žemės, o ant jo nugaros sėdėjo kažkas, tačiau kas konkrečiai, nežino. Jis dėl šio įvykio pareiškimo nerašė, komplikacijų dėl sveikatos nepastebėjo, po įvykio į ligoninę nesikreipė. Kaip buvo sumuštas vienas vaikinas iš tos kompanijos nematė (b. l. 68).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. nurodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 18 val. jis kartu su mažamečiu sūnumi atėjo į sporto aikštelę ((duomenys neskelbtini)), nes ten jau buvo jo draugai: T. B., D. D. bei A. M.. Jie pradėjo žaisti su kamuoliu. Kamuolys priklausė A. M.. Apie 21.20 val. prie jų priėjo du anksčiau minėti vaikinai (vieno vaikino vardą bei pavardę sužinojo vėliau policijoje – E. B., o kitas vaikinas suspėjo po įvykio pabėgti, tačiau pametė savo mobiliojo ryšio telefoną). Kito vaikino vardą bei pavardę sužinojo irgi policijoje – R. S.). R. S. priėjo prie jo, pasisveikino su ir paprašė duoti jam kamuolį pažaisti. Jis pasakė, kad reikia turėti savo kamuolį. Vaikinai nuėjo nuo jų į šoną ir eidami kažką pasakė, tačiau ką pasakė, neatsimena. Tada jis su A. M. nuėjo jiems iš paskos, nes jiems pasirodė, kad minėti vaikinai kažką pasakė necenzūriškai. Jie nuėjo jiems iš paskos su tikslu išsiaiškinti, kodėl minėti vaikinai keikėsi jų atžvilgiu. A. M. kažką paklausė vaikinų (ką konkrečiai, tiksliai neatsimena) ir prasidėjo žodinis konfliktas ir R. S. staigiai ištraukė iš striukės kišenės dujų balionėlį ir papurškė į jų pusę, tačiau nelabai jam pataikė, nes jis suspėjo atšokti į šoną. Tarp jų tuo metu atstumas buvo apie 1 -1,5 m. Po ko R. S. pabėgo, jam iš paskos norėjo, t. y. pabandė pabėgti pirmas vaikinas – E. B., tačiau jam to padaryti nepavyko, nes jis kartu su A. M. suspėjo minėtą vaikiną sulaikyti ir paguldyti ant žemės. Dar atsimena, kad E. B. pakėlė ranką, tačiau nieko nesumušė, kodėl jis pakelė ranką, jis nežino. Jis kartu su A. M. sulaikė E. B., nes pagalvojo, kad grįš atgal išgelbėti savo draugo R. S.. Tačiau R. S. taip ir negrįžo, tik bėgdamas nuo jų pametė savo mobiliojo ryšio telefoną. Po ko jis pamatė, kad ant žemės sėdi T. B., jo veidas buvo kraujuotas. Kaip buvo sumuštas T. B. jis nematė, t. y. nematė, kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas T. B., tačiau suprato, kad jį sumušė tik R. S.. T. B. sėdėjo ant žemės sporto aikštelėje, pradžioje, o jis kartu su A. M. bei E. B. buvo sporto aikštelės gale ir tarp jų atstumas buvo apie 25 m. Kaip buvo sužalotas T. B. jis tikrai nematė. Po įvykio pribėgo dar vienas kaimynas. Konflikte jis nedalyvavo. Iš vis aplinkui susirinko po įvykio daug žmonių. Jis dėl minėto įvykio jokios žalos nepatyrė, pretenzijų niekam neturi (b. l. 61).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. D. nurodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 15 val. pas juos atėjo T. B., po ko apie 19 val. ji kartu su A. M. bei T. B. nuėjo į lauką pažaisti šalia jų namo esančioje aikštelėje su kamuoliu. Netrukus atėjo E. S. kartu su savo sūnumi. Apie 21.20 val. prie jų priėjo jai anksčiau du nepažįstami vaikinai. Vieno vaikino vardą bei pavardę sužinojo vėliau po jo sulaikymo policijoje, tai buvo E. B., antro vaikino ji nei apibūdinti, nei atpažinti negali (jis pametė įvykio metu savo mobiliojo ryšio telefoną). Minėti vaikinai paprašė priimti pažaisti, tačiau E. S. pasakė: „Reikia turėti savo kamuolį ir tada gali žaisti“. Jie nenorėjo nieko priimti žaisti su jais kartu. Po ko minėti vaikinai pradėjo eiti nuo jų ir eidami pradėjo keiktis jų atžvilgiu, t. y. ji išgirdo kaip garsiai antras vaikinas, kuris po įvykio, kai sumušė T. B. ir jiems papurškė dujų, pabėgo, pasakė: „Eikit nachuj“. Tada A. M. kartu su E. S. nuėjo jiems iš paskos su tikslu paklausti, kodėl vaikinai taip nekultūringai elgiasi ir už ką pasiuntė juos. Ji irgi nuėjo iš paskos jų, o T. liko stovėti sporto aikštelėje. Su vaikinais prasidėjo žodinis konfliktas ir konflikto metu vaikinas, kuris vėliau pametė savo telefoną ir kuris sumušė T. B., staigiai ištraukė dujų balionėlį ir papurškė į jų pusę. Tada A. M. kartu su E. S. greitai sulaikė E. B. ir paguldė jį ant žemės. A. M. prispaudė jį rankomis, atsisėdo jam ant nugaros ir laikė kol neatvyko policijos pareigūnai. Ji tuo metu atsisuko ir pamatė, kad sporto aikštelėje guli T. B., o ant T. B. sėdi tas vaikinas, kuris jiems papurškė dujų į veidą. Tarp jų tuo metu atstumas buvo apie 15-20 m. Kaip buvo sumuštas T. B. ji asmeniškai nematė. Ji greitai nubėgo link T. B. ir atitraukė minėtą vaikiną nuo T. B.. Vaikinas greitai pabėgo. Viskas atsitiko labai greitai. T. B. veidas buvo visas kraujuotas, iš jo burnos ir nosies bėgo kraujas, tačiau be sąmonės jis nebuvo. T. B. nieko nepasakė, nes negalėjo kalbėti dėl skausmo. Jis ir taip labai silpnai kalba. Mano, kad T. B. suklydo ir klaidingai parodė, kad papurškė E. B.. Ji paskambino 112 ir iškvietė policiją bei medikus. Aplinkui buvo daug žmonių, ne mažiau kaip 10-15 žmonių (b. l. 56).
Įvykiui reikšmingos aplinkybės taip pat užfiksuotos daiktų bei kitų objektų apžiūros protokoluose, Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše, pridėtuose vaizdo įrašuose (b. l. 44, 87, 95, 99, 102, 104).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad tas, kad nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-32-511/2017).
BK 284 straipsnio nuostatomis, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. S. nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2019 m. liepos 13 d., apie 21.20 val., viešoje vietoje – krepšinio aikštelėje, netoli nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės priežasties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, po to, kai kartu su nukentėjusiuoju buvęs liudytojas E. S. atsisakė duoti kamuolį kaltinamojo draugui E. B., tyčia papurškė dujų T. B. į veidą bei kumščiu pastarajam tyčia sudavė vieną smūgį į veidą, nuo minėto smūgio jam nugriuvus ir gulinčiam ant žemės, kumščiais tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą, dėl ko šis galva ne mažiau 3 kartus atsitrenkė į betoną, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam T. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš kitų byloje apklaustų asmenų – nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir jo draugo bei kartu su nukentėjusiuoju buvusių asmenų kilo žodinis konfliktas, po ko prasidėjo muštynės. Kaltinamasis ir nukentėjusysis įvykio metu vienas kito nepažinojo, o po smurto prieš nukentėjusįjį kaltinamasis pasišalino iš įvykio vietos, palikdamas sunkiai sužalotą nukentėjusįjį, taip pademonstruodamas visišką abejingumą savo veiksmų pasekmėms. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių kaltinamojo smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, o kaip pretekstas kaltinamojo veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – trumpas žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir jo draugo bei kartu su nukentėjusiuoju buvusių asmenų, nukentėjusiajam aktyviai šiame konflikte netgi nedalyvavus, t. y. jis savo veiksmus atliko dėl chuliganiškų paskatų. Byloje nenustatyta būtinosios ginties taikymo sąlygų (BK 28 str.). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis akivaizdžiai, realiai ir pavojingai kėsinosi kaltinamojo atžvilgiu. Priešingai, būtent kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai nukentėjusiojo atžvilgiu: purškė jam į veidą ašarines dujas, ne vieną kartą smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Iš kaltinamojo atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų kiekio, intensyvumo ir tęstinumo darytina išvada, kad kaltinamojo R. S. veiksmai prieš nukentėjusįjį T. B. buvo puolamojo, o ne ginamojo pobūdžio.
Be to, savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje, aplinkui esant daugybei žmonių, kurių dalis iš karto po konflikto atbėgo į įvykio vietą, buvo šokiruoti, jų įprastinė veikla buvo sutrikdyta (tai patvirtino liudytojai E. S., D. D., šias aplinkybes įrodo ir prie bylos pridėta vaizdo medžiaga), kaltinamasis R. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad dėl jų gali kilti pasekmės ir jų norėjo, tačiau buvo abejingas tam, kokie konkrečiai padariniai kils, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog kaltinamojo R. S. veiksmai tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtį; o jo veiksmai – smurtavus prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, tai matant aplinkiniams asmenims (ne tik tiems, kurie dalyvavo žodiniame konflikte, bet ir pašaliniams asmenims), atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį; jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas kaltinamojo R. S. ir nukentėjusiojo T. B. pasirašytas susitaikymo protokolas (b. l. 186), kuriame nurodyta, kad kaltinamasis R. S. ir nukentėjusysis T. B. šioje baudžiamojoje byloje susitaikė; kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajam sumokėti 4 500 Eur žalos atlyginimo nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. spalio 24 d., mokant vieną kartą per du mėnesius po 750 Eur, šias lėšas pervedant į nurodytą nukentėjusiojo mamos banko sąskaitą. Teisme taip pat buvo patvirtinta, kad 2019 m. spalio 24 d. kaltinamasis atlygino dalį – 500 Eur žalos nukentėjusiajam (b. l. 187). Be to, teismui buvo pateikta kaltinamojo ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. spalio 15 d. sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 2730, pagal kurią kaltinamasis įsipareigojo žalą civiliniam ieškovui atlyginti per 8 mėnesius, nuo 2019 m. spalio 15 d. kiekvieną mėnesį sumokant po 120 Eur, pirmos įmokos suma – 126,01 Eur (b. l. 172-173).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino savo kaltę, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytos žalos atlyginimo, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam, jo atsiprašė. Nors padarytos ne viena, bet dvi baigtos, tyčinės nusikalstamos veikos, kurių viena – nesunkus nusikaltimas, o kita veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šios veikos įvykdytos idealiąja sutaptimi, t. y. tais pačiais kaltinamojo veiksmais įvykdytos dvi baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos. Ši aplinkybė sudaro pagrindo svarstyti BK 38 straipsnio taikymo klasuimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, jam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini)-toje klasėje, nori kuo greičiau įsidarbinti, kad galėtų atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), nuobaudos negalioja, neteistas. Iš jo elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad asmuo gailisi, gėdijasi savo poelgio, padarė išvadas, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo. Jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra sistemingas teisės aktų pažeidėjas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant ir tvirtinant šioje baudžiamojoje byloje pateiktus susitarimus tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Kompaktiniai diskai su garso bei vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (b. l. 99, 104).
Statybinio blokelio cementinis fragmentas, perduotas saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (b. l. 46-47; 2019 m. liepos 19 d. Kvitas B serija BBB Nr. 2PK003736).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju T. B., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti R. S. bei nukentėjusiojo T. B. 2019 m. spalio 24 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų, kuriuo jie susitarė, kad:
1. R. S. įsipareigoja per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. spalio 24 d. atlyginti nukentėjusiajam T. B. likusią neatlygintą 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio žalą, mokant vieną kartą per du mėnesius po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į nukentėjusiojo mamos N. B. a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“,.
Patvirtinti R. S. bei civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. spalio 15 d. sudaryto susitarimo – pasirašytos Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. 2730 sąlygas, pagal kurias:
1. R. S. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per aštuonis mėnesius, nuo 2019 m. spalio 15 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų), pirmos įmokos suma – 126,01 Eur (vienas šimtas dvidešimt šeši eurai vienas centas), kurią R. S. įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos.
R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kompaktinius diskus su garso bei vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Statybinio blokelio cementinį fragmentą, perduotą saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 19, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (2019 m. liepos 19 d. Kvitas B serija BBB Nr. 2PK003736).
Išaiškinti R. S., jog tokiu atveju, jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.