Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai, pareiškėjui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio Švedijoje, prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir teistumo išnykimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 1979 m. sausio 18 d. Klaipėdos miesto liaudies teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32/79 m. buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 147 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo, atliekant bausmę bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Bausmės pradžia 1978 m. lapkričio 27 d. Aukščiausiojo Teiamo 1979-02-14 nutartimi nuteistojo S. M. kasacinis skundas dėl minėto nuosprendžio buvo atmestas, o liaudies teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas S. M. prašymas dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir teistumo išnykimo. Nuteistasis prašo teismo peržiūrėti 1979-01-18 jo atžvilgiu priimtą nuosprendį ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, įsigaliojusio 2000-09-26, nuostatas, kad jo padaryta veika būtų traktuojama ne kaip sunkus nusikaltimas, o kaip apysunkis nusikaltimas. Prašyme nurodoma, kad 1961 m. redakcijos BK 147 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika – atviroji vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis, sutinkamai su 1961 m. redakcijos BK 25 str. 5 d., buvo sunkus nusikaltimas, o pagal 2000 m. įsigaliojusio BK 3 str. 2 d., 362¹ str. 1 d., jo veika turėtų būti perkvalifikuojama į apysunkį nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. M. nurodė, jog bausmę atliko 1980 m. Po nuosprendžio priėmimo nėra teistas ir baustas. Mamai reikia pateikti Sodrai visų vaikų charakteristikas, kad gautų pensiją, kaip užauginusi 5 vaikus.

Teismo posėdžio metu prokuroras Žilvinas Šiurna nurodė, jog veika perkvalifikuojama, kada ji turi teisines pasekmes. Taip pat šis straipsnis taikomas atliekantiems bausmę ar turintiems teistumą. Jei kitoje srityje yra sprendžiami teisinių pasekmių klausimai, tai mano, jog yra klaidingai aiškinamas įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublik?s Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

1979-01-18 Klaipėdos miesto liaudies teismo nuosprendžiu S. M. nuteistas už sunkų nusikaltimą – atvirąją vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis, tai yra už tai, kad 1978 m. lapkričio mėn. iš 26-osios į 27-ąją naktį kartu su kitu asmeniu (duomenys neskelbtini) gatvėje pasivijo nepilnametį P., iš kurio S. M. pareikalavo pinigų. Nukentėjusysis išsigando, nes prieš tai S. M. sudavė alkūne jam į krūtinę, po ko P. atidavė turimus su savimi 2 rublius teisiamiesiems. Pasivedę nukentėjusįjį nuošaliai, teisiamieji pareikalavo kitų daiktų. Kitas teisiamasis apieškojo nukentėjusiojo kišenes, atėmė iš jo laikrodį ir veidroduką, dalį obuolių. Apkraustant nukentėjusįjį, kažkuris iš teisimųjų sudavė smūgį jam į veidą, nukentėjusiajam padaryta materialinė žala -17 rub. 36 kap. Ši nusikalstama veika numatyta 1961 m. redakcijos BK 147 str. 2 d.

1961 m. redakcijos BK 147 str. 1 d. numatyta, kad atviras asmeninio piliečių turto pagrobimas (atviroji vagystė) – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. Pagal 1961 m. redakcijos BK 147 str. 2 d. ta pati veika, susijusi su smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tokį smurtą, taip pat padariusi nukentėjusiajam žymią žalą arba padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų ar pakartotinai,– baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Iš 1961 m. redakcijos BK 25 str. 5 d. nuostatos, taip pat priimto apkaltinamojo nuosprendžio matyti, jog S. M. padaryta nusikalstama veika yra nurodyta sunkių nusikaltimų sąraše.

Įvertinus minėtu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, tokia S. M. nusikalstama veika šiuo metu atitinka BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 180 str. l d. numatytos nusikalstamos veikos – plėšimo - požymius. BK 180 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal BK 11 str. 3 ir 4 d. nuostatas šis veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Vadinasi, konkrečiu atveju, veikos perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, net atsižvelgiant į tai, kad S. M. bausmę yra atlikęs, teistumas už minėtą veiką jau yra išnykęs, lengvina jo teisinę padėtį, kadangi perkvalifikavus nusikalstamą veiką sumažėja jos pavojingumas ir S. M. yra laikomas įvykdęs ne sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Be to, tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad neperkvalifikavus S. M. veikos, jo motinai būtų apribota teisė gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 190 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 755 redakcija) patvirtinto aprašo vertinimo kriterijų daugiavaikės motinos teisei į Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją aprašo 6.1 punktą, daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu neatsižvelgiant į amžių jis teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar neišnykęs. Taigi neperkvalifikavus S. M. veikos, jo motinai būtų apribota teisė gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją, remiantis vien ta aplinkybe, kad S. M. buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, nors šiuo metu jo įvykdyta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Anksčiau nurodytais duomenimis nustačius, kad veikos perkvalifikavimas pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, S. M. prašymas tenkintinas ir jo 1978 m. lapkričio mėn. iš 26-osios į 27-ąją naktį įvykdyta nusikalstama veika perkvalifikuotina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

S. M., nuteisto 1979 m. sausio 18 d. Klaipėdos miesto liaudies teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 180 str. l d. ir laikyti, jog S. M. padarytas nusikaltimas yra ne sunkus, o apysunkis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.