Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-07-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-802-660/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
A20.-802-660/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00850-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Larisa Tamulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-802-660/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00850-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo užsienietei Irako Respublikos pilietei K. H. ir jos nepilnamečiam vaikui K. H..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir VSAT ) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius (toliau ir pareiškėjas) teikimu prašo taikyti Irako Respublikos pilietei K. H. ir jos nepilnamečiam vaikui K. H. alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečių apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų šešis mėnesius, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodyta, kad Irako Respublikos pilietė K. H., gim., kartu su nepilnamečiu vaiku H. M., gim., į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. liepos 11 d. neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną pasienio ruože iš Baltarusijos Respublikos, neturėdama teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų (galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų) suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo pažeidė Šengeno sienų kodekso nuostatas ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat minėta užsienietė neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nesuteikti Irako Respublikos pilietei K. H. ir jos nepilnamečiam vaikui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui – išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT. Užsienietė su Migracijos departamento sprendimais nesutiko ir juos skundė, Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjos skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą. Todėl nuo 2021 m. gruodžio 6 d. pasikeitė užsienietės teisinis statusas Lietuvos Respublikoje ir ji nebėra prieglobsčio prašytoja, užsienietė neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius priėmė sprendimą Nr. MD-58 dėl Irako Respublikos piliečių K. H., gim., ir nepilnamečio vaiko H. M., gim., apgyvendinimo pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams, iki 2022 m. liepos 11 d., bet neilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teikime taip pat pažymėta, kad Centre yra sudarytos gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina užsieniečių teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, užtikrinama teisė į ugdymą, teikiamos psichologo paslaugos. Bendravimas su visais Centre gyvenančiais užsieniečiais neribojamas, yra pakankamai erdvi centro teritorija, lauko treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelė, stadionas, kuriame galima žaisti futbolą ir krepšinį, yra vaikų užimtumo grupė, taip pat yra galimybė atlikti religines apeigas. Asmenys galintys judėti tik Centro teritorijoje, turi galimybę palydėjus socialiniam darbuotojui (ar jo padėjėjui) apsipirkti parduotuvėje esančioje Centro teritorijoje.

Taip pat nurodyta, kad duomenų, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nėra, nuo atvykimo į Lietuvą užsienietė nebandė pasislėpti ar bėgti iš Lietuvos Respublikos, todėl pareiškėjas sutinka, kad užsienietei K. H. ir jos nepilnamečiui vaikui gali būti skirta švelnesnė - alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimo šešis mėnesius, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Institucijos atstovė teismui pateikė raštą, kad teikimą palaiko, prašo jį tenkinti, tačiau nurodė, kad užsienietė šiuo metu yra pasišalinusi iš Pabėgėlių priėmimo centro.

Užsienietė Irako Respublikos pilietė K. H. teismo posėdyje nedalyvavo – 2022 m. liepos 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pabėgėlių priėmimo centro pranešimas, kad Irako Respublikos pilietė K. H. su vaiku iš Pabėgėlių priėmimo centro pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 116 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai dėl užsieniečiui taikomo teisinio režimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) ir Įstatymo nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Irako Respublikos pilietė K. H. su savo nepilnamečiu vaiku iš Pabėgėlių priėmimo centro pasišalino dar 2022 m. birželio 13 d., t. y. teikimas teismui pateiktas tuo metu, kai užsienietė dar nebuvo pasišalinusi iš Pabėgėlių priėmimo centro. Nagrinėjant teikimą teismui nebuvo pateikta duomenų, kad užsienietės buvimo vieta nustatyta ir kad ji vis dar yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Neturint informacijos, kad K. H. šiuo metu yra Lietuvos Respublikos institucijų jurisdikcijoje, nėra teisinio pagrindo skirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu institucijos teikimas atmestinas.

Teismas sprendžia, jog teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo teismui turėtų būti teikiamas užsienietei K. H. grįžus ar ją sugrąžinus į Pabėgėlių priėmimo centrą. Parenkant alternatyvios sulaikymui priemonės rūšį turėtų būti atsižvelgta į aplinkybes, susijusias su užsienietės pasišalinimu iš Pabėgėlių priėmimo centro, į pasišalinimo priežastis, į jos suradimo aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Irako Respublikos pilietei K. H. atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Larisa Tamulionienė