- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- e2YT-57-732/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00892-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Pareiškėjas
- B. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Advokatai
- Valdas Bivainis
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos E. J. mirties 2004 m. sausio 24 d. faktiniu valdymu. Nurodė, kad 2004-01-24 mirė E. J.. Po jos mirties liko palikimas 1/2 dalis Pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato – Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis Kitų inžinerinių statinių – Kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16/65 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisė į 1/2 dalį 243/485 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 1/2 dalis 243/485 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motinai E. J. paveldėjimo teisės liudijimas po jos sutuoktinio, pareiškėjo tėvo B. J. mirties, nėra išduotas bei šio žemės sklypo dalis jos vardu nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Kita dalis aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. B. J. faktiškai valdo visą mirusios motinos turėtą turtą, t.y. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Šį turtą jis prižiūri, remontuoja ir moka mokesčius už suvartotą elektros energiją. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gauti negali, nes praleistas įstatymų nustatytas 3 mėnesių terminas kreiptis pas notarą palikimui priimti. Nurodė, kad brolių ir seserų neturi, tėvas mirė 1997-01-04. Tik nustačius minėtus juridinę reikšmę turinčius faktus, pareiškėjas galėtų kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad po ½ minėto turto paveldėjo kartu su motina po tėvo mirties. Nurodė, kad 2003 m., dar motinai esant gyvai, degė gyvenamasis namas, kurį dar iki dabar pareiškėjas atstatinėja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nuo 2015-03-20 mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius, išskyrus akcijas. Todėl atsižvelgus į tai, kad palikėjos E. J. paveldimą turtą sudaro ir nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI prie FM, ši civilinė byla nėra susijusi su jos teisėmis ir pareigomis. Informavo, kad palikėjos palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Prašė bylą nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji kartu su pareiškėju gyvena jau 29 metus. Paaiškino, kad pareiškėjas rūpinasi motinos nekilnojamojo turto dalimi. Pareiškėjas po gaisro namą atstatinėja savo lėšomis iki dabar, taip pat prižiūri žemę, ją tvarko.
Liudytojas K. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėju jie yra kaimynai, bendrauja jau apie 30 metų. Teigė, kad sudegus namui, pareiškėjas jį atstatinėjo pats. Žemę tvarko – aria, sėja. Aplink namus viskas sutvarkyta, nupjauta žolė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po savo motinos E. J. mirties palikimą, todėl prašomi faktai nustatytini teismine tvarka (LR CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Pareiškėjo paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo motina mirė 2004 m. sausio 24 d. Po E. J. mirties liko ½ dalis: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16/65 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir teisė į 1/2 dalį 243/485 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Po motinos E. J. mirties pareiškėjas per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina 2015-11-18 Utenos rajono 4-ojo notaro biuro pažyma Nr. S-106, iš kurios matyti, kad notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla po 2004 m. sausio 24 d. E. J. mirties, bei nurodyta, kad niekas per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė. Iš byloje pateikto mirties įrašo Nr. 4 matyti, jog pareiškėjo tėvas B. J. yra miręs 1997 m. sausio 4 d. Gyventojų registro tarnybos pažyma patvirtina, kad pareiškėjas buvo vienintelis E. J. sūnus. Iš 2015-09-23 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad po tėvo B. J., gim. 1918-05-18, mirties ½ minėto turto paveldėjo jo sūnus B. J., taip pat nurodyta, kad į kitą ½ dalį liudijime nurodyto turto dar neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas E. J.. Pareiškėjas paaiškino, kad jis rūpinosi po motinos mirties likusiu jos turtu: prižiūrėjo namą bei ūkinius pastatus, dirbo žemę, sėjo, mokėjo ir moka mokesčius už elektros energiją. Aplinkybę, kad 2003 m. buvo gaisras, kurio metu sudegė beveik visas namas, patvirtina į bylą pateikti: 2003-06-09 po gaisro apžiūrėjimo aktas bei Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma dėl gaisro. Pareiškėjas teigė, kad dar motinai esant gyvai jis gaisro nuniokotą namą remontavo savo lėšomis. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojai D. M. ir K. L., nurodę, kad pareiškėjas tikrai atstatinėjo namą pagal galimybes savo lėšomis. Taip pat, patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas rūpinasi žeme, aplinka.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad palikimą be pareiškėjo dar būtų priėmę kiti asmenys.
Spręstina, kad pareiškėjas, besirūpindamas po jo motinos E. mirties likusiu turtu faktiškai priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ir juo naudotis (LR CK 5.51 str.).
Nustačius pareiškėjo prašomą faktą, pareiškėjas galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimo turtą.
Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2004 m. sausio 24 d., palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.