Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. K., Kauno apskrities VPK KPV atstovei Irenai Biriukovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. K. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK KPV administracinės veiklos skyriaus viršininko A. A. 2009 07 16 nutarimu E. K. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 mėn. ir paskirta 300lt. bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 str. padarymą.

E. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2009 07 02, apie 13,06 val. ( duomenys neskelbtini ), vairuodamas automobilį VW LT 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per geležinkelio pervažą, nesustojo prieš „STOP“ ženklą.

Nutarimas nepakeistinas.

Tai, kad E. K. padarė minėtą nusižengimą įrodinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno G. Š. tarnybiniu pranešimu, o tokie įrodymai pripažįstami tinkamais įrodymais, kuriais remiantis nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas ir administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamo asmens kaltė ATPK 256 str.

E. K. kaltinamas KET 173 ir 175 p. pažeidimu, kuriuose nurodyta, jog įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės; duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo važiavimo per geležinkelio pervažą metu mirksėjo šviesoforo baltos spalvos signalas, o prie geležinkelio pervažą buvo pastatytas kelio ženklas „Stop“. Pagal KET 78.10 p. baltas mirksintis signalas leidžia eismą per geležinkelio pervažą, įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, o jeigu ženklas „STOP“ pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą.

Iš šių KET punktų analizės darytina išvada, jog baltas mirksintis signalas leidžia eismą per geležinkelio pervažą, įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, o įsitikinimas pasiekiamas sustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą. Tokią išvadą patvirtina tai, kad ATPK 125 str. numato administracinę atsakomybę už kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

E. K. iš esmės neginčijo aplinkybės, kad važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesustojo prieš „STOP“ ženklą, nes tokią aplinkybę patvirtina jo paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūno G. Š. tarnybinis pranešimas (bl. 13, 15), todėl teismas sprendžia, jog surinkta pakankamai patikimų duomenų, patvirtinančių KET 173 ir 175 p. pažeidimą, todėl pareiškėjo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 125 str.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, tinkamai taikant ATPK 30 str., 30² str. nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, todėl skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą, skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti nuobaudos, įvertinus įstatymo nustatytas ir kitas lengvinančias aplinkybes.

Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad ATPK 30¹ straipsnis taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pan., teismui leidžia daryti išvadą, jog ATPK 30¹ straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ir jos nepaskyrus. Ir priešingai, jeigu byloje tokių duomenų pakankamai nėra, ATPK 30¹ straipsnio taikymas negali būti laikomas pagrįstu. Dėl šios priežasties administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sunkinančių aplinkybių konstatavimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir švelninti atsakomybę.

Teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas galiojančių nuobaudų neturi, gailėjosi, nėra išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, nes teismo posėdžio metu pareiškėjo veiksmai įrodinėjant, kad paskirta nuobauda nepagrįsta, paneigia gailėjimosi aplinkybę, todėl ATPK 30¹ str. taikymui sąlygų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.