- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- II-552-1078/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00617-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2023 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8676-2023 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Gusienės (toliau – Institucija) nutarimu Nr. 10-ANR_N-8676-2023 (toliau – Nutarimas) J. P. buvo pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2¹ dalį dėl to, kad 2023 m. vasario 23 d. 9.59 val. Vilniuje, Žalgirio g. 117, paliko stovėti automobilį kelių eismo taisyklių (toliau – KET) draudžiamoje vietoje, pažymėtoje kelio ženklu „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Neįgalieji“. Automobilis nebuvo nustatyta tvarka pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“. Šiais savo veiksmais J. P. pažeidė KET 8 punktą, 1 priedo 528 ir 846 punktus ir jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, J. P. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašė sumažinti Nutarimu paskirtą baudą. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, todėl jame nedalyvavo ir taip buvo pažeistos jo teisės į gynybą. Taip pat nurodė, kad prašo Nutarimu paskirtą baudą sumažinti, kadangi yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba pagal verslo liudijimą, augina du mažamečius vaikus ir yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Skunde akcentuojama ir tai, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas yra pirmasis pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas per einamuosius metus, todėl Nutarime nepagrįstai nustatyta asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 12 punkte.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi Nutarimą, atsiliepime į skundą prašė palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, kadangi Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Priimant Nutarimą buvo remiamasi byloje esančių duomenų visuma, kurie vienareikšmiškai patvirtina nusižengimo padarymo aplinkybes. Nors pareiškėjas ir teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie žodinį bylos nagrinėjimą, Institucija nurodo, kad asmeniui į elektroninį paštą, nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje, buvo išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kur nurodyta, kokia tvarka pateikiamas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat nurodyta bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta. Taip pat Institucija nurodė, kad pareiškėjui paskirtos baudos mažinti nėra pagrindo, kadangi paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda. Be to, pareiškėjas nepateikė išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje įtvirtinta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose.
KET 8 punkte įtvirtinta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.
KET 1 priedo 528 punkte nustatyta, kad ženklas ,,Stovėjimo vieta“ nurodo transporto priemonių stovėjimo vietą.
KET 1 priedo 846 punkte nustatyta, kad ženklas ,,Neįgalieji“ nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo nusižengimo padarymo, tačiau skunde akcentavo, kad nusižengimas padarytas dėl to, kad vežė vaiką pas gydytoją ir, neradus, kur statyti automobilio, jį paliko būtent neįgaliesiems skirtoje automobilių parkavimo vietoje.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. vasario 24 d. J. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2023 m. vasario 23 d. 9.59 val. Vilniuje, Žalgirio g. 117, paliko stovėti automobilį KET draudžiamoje vietoje, pažymėtoje kelio ženklu „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Neįgalieji“, nors automobilis nebuvo nustatyta tvarka pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“. Šias aplinkybes patvirtina ir Policijos registruojamų administracinių nusižengimų registro duomenys (b. l. 19), byloje esanti fotonuotrauka (b. l. 20). Nors pareiškėjas ir nurodė, jog nusižengimas padarytas dėl to, kad skubėjo pas gydytoją ir nerado vietos, kur priparkuoti automobilio, tačiau tai nereiškia, kad pažeidėjas galėjo pastatyti automobilį pažeisdamas KET. Iš bylos medžiagos vienareikšmiškai nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas vairuotojas ir privalėdamas laikytis KET, pastatė automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje, kai jo automobilis nebuvo pažymėtas ženklu ,,Neįgalusis“. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad J. P. Nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Skunde taip pat nurodoma, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog J. P. išsiųstas pranešimas apie galimybę nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka buvo įteiktas, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą. ANK 573 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas išsiųstas Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje nurodytu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), todėl nesant duomenų apie laiško nepristatymą, laikytina, kad laiškas gavėjui įteiktas tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, kad bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. P. protokolas su jame nurodyta tvarka apie žodinio bylos nagrinėjimo tvarką buvo įteiktas tinkamai. Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančio asmens susirašinėjimo su Institucija nustatyta, kad asmuo žinojo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą. Šią informaciją be to, jog asmeniui buvo išsiųstas protokolas su pateikta informacija apie bylos nagrinėjimą, papildomai nurodė Institucijos atstovė, atsakydama į pareiškėjo elektroninius laiškus.
Pažymėtina, jog, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra pirmasis per einamuosius metus, tačiau toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal ANK 40 straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, pareiškėjo atžvilgiu 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. sausio 3 d., 2022 m. gegužės 11 d. surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 417 straipsnio 2 ir 4 dalis. Administracinės nuobaudos sumokėtos atitinkamai 2023 m. gegužės 7 d., 2023 m. sausio 5 d., 2022 m. birželio 11 d. Iš to seka, kad pareiškėjo 2023 m. vasario 23 d. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, padarytas nesuėjus vienerių metų terminui nuo administracinės nuobaudos pagal ANK 417 straipsnį įvykdymo dienos. Tai reiškia, kad pareiškėjas padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pakartotinai, todėl pagrįstai Nutarime nurodoma, kad tai ketvirtasis asmens padarytas nusižengimas per einamuosius metus, taip pat pagrįstai ši aplinkybė pripažinta pareiškėjo atsakomybę sunkinančia, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte.
Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam paskirta bauda yra per griežta, dėl ko prašė ją sumažinti. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti apskritai. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui ir paskirtos baudos mažinimui. Nors pareiškėjas prašymą sumažinti paskirtą baudą motyvuoja tuo, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, augina du mažamečius vaikus ir yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis, tačiau pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2¹ dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų. Baudos vidurkis nagrinėjamu atveju yra 120 Eur, tuo tarpu pareiškėjui paskirta minimali 60 Eur bauda. Be to, priimant Nutarimą, nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir viena pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju Institucija, priimdama Nutarimą, būtent ir įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, dėl ko ir buvo paskirta minimali bauda. Kartu pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas yra pagrindinis pajamų šaltinis šeimoje bei augina mažamečius vaikus, negali būti laikoma pakankamu pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų dėl švelnesnės nuobaudos taikymui. Pažeidėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimas taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kaip to prašo J. P., neatitiktų ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų ir suformuotos teismų praktikos.
Taigi, įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad už ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą pareiškėjui paskirta nuobauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 417 straipsnio 2¹ dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8676-2023.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.