- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-26
- Bylos Nr.
- 2A-1269-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04682-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Algimantas Kukalis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- E. M., B. M.
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-748-717/2015 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams E. M. ir B. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (t.1, b.l. 3-9) prašydama: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2014 m. vasario 26 d. dovanojimo sutartį Nr. 19KU-256; 2) pripažinti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-ginčo butas), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai, jų santuoka sudaryta 1984 m. gruodžio 1 d. Atsakovo motina atsakovė B. M. 2003 m. gegužės 23 d. įsigijo ginčo butą, kurį 2003 m. rugsėjo 3 d. padovanojo atsakovui. 2014 m. vasario 14 d. tarp ieškovės ir atsakovo kilusio konflikto metu, ieškovė buvo atsakovo sužalota. Dėl to atsakovas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Atsakovas 2014 m. vasario 26 d. ginčo butą padovanojo savo motinai. Ieškovės nuomone, ginčo buto dovanojimo sandoris turi būti panaikintas ir pritaikyta restitucija, kadangi šis sandoris sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, notaras turėjo ieškovę, kaip sutuoktinę, informuoti apie sudaromą sandorį, nes dovanojamas butas buvo jos šeimos vienintelis būstas. Atsakovo motina niekada ginčo bute negyveno. Ginčo butas turėtų būti traktuojamas kaip sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, nes santuokos metu jis buvo žymiai pagerintas, t.y. atlikta remonto darbų maždaug 15 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 90-96) prašė ieškinį atmesti. Panaikinti dovanojimo sandorio nėra teisinio pagrindo, nes atsakovas savo motinai dovanojo ne bendrą šeimos turtą, o jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Ieškovė neįrodė, kad ginčo butas buvo žymiai pagerintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams 579,71 € (2 000 Lt) advokatės atstovavimo išlaidos atlyginti, valstybei 6 € išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Teismas nustatė, kad ginčo vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2003 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis yra 32 100 Lt, 2014 m. vasario 27 d. VĮ Registrų centro duomenimis ginčo buto vidutinė rinkos vertė – 41 700 Lt. 2003 m. gegužės 23 d. ginčo butą įsigijo atsakovė B. M., kuri 2003 m. rugsėjo 3 d. šį butą padovanojo atsakovui, o pastarasis 2014 m. vasario 26 d. nurodytą butą vėl padovanojo B. M.. Teismas nurodė, kad atsakovė B. M. ginčo butą dovanojo atsakovui, o ne jo šeimai, todėl atsakovui, padovanojant ginčo butą savo motinai, ieškovės sutikimo nereikėjo, o dovanojimo sutartis yra teisėta, nes atsakovas, disponuodamas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu nepažeidė ieškovės teisių bei jos teisėtų interesų. Ieškovė iš pradžių teigė, kad ginčo buto remontas kainavo 6 000 Lt, o paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad ginčo buto remontas kainavo apie 15 000 Lt, tačiau nepateikė įrodymų, apie remontui reikalingų medžiagų pirkimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo buto remontas kainavo daugiau kaip pusę ginčo buto vertės, nepateikė įrodymų, kad būtų buvusi atlikta buto rekonstrukcija, kapitalinis remontas. Teismo vertinimu ieškovė, kartu su atsakovu atlikdama ginčo buto remontą bei mokėdama mokesčius už šiam butui teikiamus komunalinius patarnavimus, neįgijo į jį teisių. Neįgijusi šių teisių, ieškovė neturi teisės reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindų, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė tokius motyvus:
1. Teismas, vertindamas tai, kad ginčo butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir ginčo sandoris nepažeidė ieškovės interesų, pažeidė LR Konstitucijos nuostatas, reglamentuojančias šeimos, kaip valstybės vertybės, kurį saugo ir globoja valstybė, institutą;
2. Teismas nenurodė nei vieno motyvo, kuriuo remdamasis ieškovės ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo atmetė visiškai;
3. Teismas nenurodė nei vieno sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinio pagrindo, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė, todėl ši aplinkybė pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą pripažįstama kaip absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu;
4. Teismas neįvertino tai, kad atlikus ginčo sandorį, faktinių civilinių teisių pasikeitimo neįvyko: faktiškai dovanotojas neperdavė savo buto neatlygintinai dovanos gavėjai, o ši neperėmė jo neatlygintinai nuosavybėn. Po dovanojimo sutarties sudarymo ginčo bute toliau liko gyventi ieškovė, kuri moka už komunalinius mokesčius, jį administruoja ir pan.;
5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė turi savo butą ir liko jame gyventi toliau, o sandorį atsakovas su savo motina sudarė tik dėl akių, t.y. tik dėl to, kad sukonfliktavo su ieškove. Tikroji ginčo buto dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus butą atsakovės vardu būtų apsaugoti jos sūnaus atsakovo interesai;
6. Teismas neįvertino ieškovės liudytojų parodymų. Liudytojai patvirtino, kad ieškovė daug prisidėjo prie atsakovo bute vykusių remonto darbų, mokėjo komunalinius mokesčius, organizavo ir mokėjo už atsakovo bute daromus kapitalinius ir einamuosius remontus;
7. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Minėtas reikalavimas yra pagrįstas. Atsakovo asmeninis turtas buvo pagerintas iš esmės: ieškovė savo lėšas investavo į einamuosius ir kapitalinius remontus, savo lėšomis darė rekonstrukcijas prisidėjo prie buities gerinimo ir pan. Be to, daugelį metų tik viena ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius, nes atsakovas ilgą laiką nedirbo;
8. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti patikslintą ieškinį. Teismas ieškovei neišaiškino pareigos pakeisti ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo instituto reglamentavimo CPK 377 straipsnyje;
9. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimo negaliojančiu kriterijus ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, institutą.
Atsiliepimas
Atsakovė B. M. 2015-08-21 pateikė Kauno apygardos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas apeliacinės instancijos teismui ir praleidus CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl yra pagrindas atsisakyti jį priimti ir grąžinti B. M..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra vieno kambario, jo vidutinė rinkos vertė 2003-08-14 duomenimis yra 32 100 Lt (t.1, b.l. 14), 2014-02-27 VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė – 41 700 Lt (t.1, b.l. 18). Šis butas 2003-05-23 buvo įsigytas B. M.. Ji 2003-09-03 šį butą padovanojo E. M. (t.1, b.l. 34-35), o pastarasis 2014-02-26 nurodytą butą vėl padovanojo B. M. (t.1, b.l. 97-101). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji mokėjo mokesčius už ginčo butą (t.1, b.l. 20-22, t.2, b.l. 76-128 ir kt. kvitai), tačiau kvituose nurodyta, kad mokesčiai buvo skaičiuojami E. M. vardu, išskyrus kvitus t.1, b.l. 26-28 bei t.2, b.l. 42-75, kuriuose nurodyta, kad kvitai išrašyti E. M. vardu, o juos apmokėjo V. M.. Taip pat ieškovė pateikė Langų centro „Swingline“ raštą, iš kurio seka, kad 2009-09-08 jos vardu buvo užsakyti, nupirkti ir sumontuoti langai butui (duomenys neskelbtini) bendrai 1375,01 Lt sumai (t.1, b.l. 29-30, 37-39).
Byloje kilo ginčas dėl 2014-02-26 sudaryti buto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip tariamo CK 1.86 straipsnio pagrindo ir šio buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
CK 1.86 straipsnio 1 dalis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008 ir kt.). Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą – priešingai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Be to, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
Iš 2003 m. rugsėjo mėnesio 3 d. buto dovanojimo sutarties matosi, kad B. M. padovanojo savo sūnui E. M. ir perdavė jo asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 34-35). E. M. šį butą valdė asmeninės nuosavybės teise, ką patvirtina VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašai. Iš 2014 m. vasario 26 d. dovanojimo sutarties (t.1, b.l.97-101) matosi, kad E. M. minėtą butą, priklausantį jam asmeninės nuosavybės teise padovanojo savo motinai B. M.. Atsakovas E. M., kaip ginčo buto savininkas, turėjo pilną teisę disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl išreikšdamas savo valią, sudarė dovanojimo sutartį ir savo turtą padovanojo atsakovei B. M.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sudarant ginčo sutartį ieškovės V. M. sutikimo nereikėjo, nes atsakovas E. M. padovanojo jam priklausantį asmeninės nuosavybės teise turtą.
CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis LR CK 3.90 str. 1 d., kai nustatoma teisiškai reikšmingų faktų visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ir darbu. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).
Pirmosios instancijos teisme ieškovė į bylą yra pateikusi sekančius įrodymus: ieškovės vardu 2011-06-08, 2012-11-12 ir 2012-09-12 buvo mokėti mokesčiai už kabelinę televiziją (t.1, b.l. 49-50), 2011-09-24 buvo užsakytas virtuvės komplektas, už jį apmokėta (t.1, b.l. 53-55), kiti mokesčiai (t.1, b.l. 62 - 73). Ieškovė pateikė eilę mokėjimo kvitų, kurie rodo, kad buvo pirktas šaldytuvas (t.1, b.l. 56), elektrinis virdulys (t.1, b.l. 57), dulkių siurblys (t.1, b.l. 58), o tai nėra susiję su buto remontu. Iš kvito t.1, b.l. 59 matyti, kad 2013-03-22 buvo pirktos statybinės medžiagos bendrai 437,07 Lt sumai, tačiau kur jos buvo panaudotos, objektyvių ir neginčytinų įrodymų byloje nėra pateikta. Medžiagos buvo pirktos 2013 metais, kai pati ieškovė nurodė, jog butas buvo remontuojamas po jo įsigijimo, t.y. 2003 m. Kiti du kvitai yra neįskaitomi ir neaišku kas už juos buvo pirkta (t.1, b.l. 60-61).
E. M. yra dalinai nedarbingas (t.1, b.l. 120-122). Jis gauna nustatyto dydžio nedarbingumo pašalpą (t.3, b.l. 109-116).
Ieškovė nuo 1993 metų iki 2014 metų įvairiu laikotarpiu yra dirbusi pagal verslo liudijimą, AB „Tauras“ (t.2, b.l. 27-35), duomenų apie jos gautas pajamas nenurodyta, išskyrus laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2012-09-01, atlyginimo vidurkis svyruoja nuo 200 Lt iki1400 Lt (t.2, b.l. 36-38).
VĮ Registrų centro duomenimis ginčo turtas 2003 metais buvo įvertintas 32 100 Lt. Ieškovė 2014-12-03 teismo posėdyje teigė, kad remontas kainavo 6000 Lt. Paskutiniame teismo posėdyje ji nurodė, kad ginčo buto remontas kainavo apie 15 000 Lt, nurodė pirktų medžiagų kainas, tačiau nepateikė įrodymų, apie remontui reikalingų medžiagų pirkimą, t.y. ji neįrodė, kad ginčo buto remontas kainavo daugiau kaip pusę ginčo buto vertės (CPK 178 straipsnis). 2014 metų įvertinimu šis butas buvo įvertintas didesne, negu pradine verte. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų buvusi atlikta buto rekonstrukcija, kapitalinis remontas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su atsakovu atliko ginčo buto remontą bei mokėjo mokesčius už šiam butui teikiamus komunalinius patarnavimus, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo buto pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįgijusi teisių į butą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu, neturi teisės reikalauti panaikinti dovanojimo sutartį. Ji taip pat neturi teisės reikalauti (ir to neprašo) naikinti sandorį actio Pauliana pagrindu.
Apeliantė V. M. apeliaciniame nuodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylą 2014 m. spalio 24 d. pateiktą patikslintą ieškinio pareiškimą ir tuo pažeidė jos teises.
Lietuvos Respublikos CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Iš bylos duomenų matosi, kad 2014 m. spalio 28 d. teismo posėdyje buvo svarstomas patikslinto ieškinio pareiškimo priėmimo klausimas. Atsakovų atstovė nesutiko dėl patikslinto ieškinio pareiškimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nepriimti į bylą patikslinto ieškinio pareiškimo ir nurodė, kad įvykus trims parengiamiesiems teismo posėdžiams buvo pakankamai laiko pasirengti bylos nagrinėjimui ir tinkamai suformuluoti reikalavimus, patikslinto ieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Šių duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė ieškovės patikslinto ieškinio pareiškimo nepažeisdamas CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatų bei ieškovės teisių.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi apeliantei V. M. buvo atidėtas 303 eurų žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo byloje. Kadangi ieškovės V. M. apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš jos priteisti atidėtą sumokėti 303 eurų žyminį mokestį (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 303 (tris šimtus tris) eurus žyminio mokesčio valstybei šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, atitinkamai nurodant mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.
B. M. grąžinti atsiliepimą į apeliacinį skundą su priedais.