- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-976-370/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- E. Z.
- Atsakovas
- A. Z.
- Advokatai
- Saulius Gintaras Vaičiūnas, Svetlana Baracevičienė
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-976-370/2009
Teisėjas V. Paulikas Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1; 75.8; 125.2 (S)
2009 m. gruodžio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei E. Z., ieškovės atstovui advokatui Sauliui Gintarui Vaičiūnui, atsakovo atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-8-794/2009 pagal ieškovės E. Z. patikslintą ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė pakeisti teismo patvirtintos ieškovės ir atsakovo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas: 1. Pakeisti dukros V. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti su ieškove E. Z. 2. Priteisti iš atsakovo A. Z. dukros V. Z. išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-08-01 iki dukros pilnametystės. 3. Skyrium gyvenantis atsakovas A. Z. su dukra V. Z. toliau bendraus ir ją auklės bendru A. Z. ir E. Z. susitarimu. 4. E. Z. atleidžiama nuo likusios 28 299,5 Lt kompensacijos. 5. Turtas – kompiuteris, rašomasis stalas, skirti dukros V. Z. poreikiams tenkinti, nedalijamas, perduodamas E. Z. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ja dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Ieškovė nepilnametei dukrai išlaikyti buvo įpareigota mokėti 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatyta, kad 171 864 Lt vertės butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jame esantis 11 537 Lt vertės turtas atitenka ieškovei, o ji atsakovui sumoka 120 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią turto dalį šia tvarka: per 3 mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2008-05-14, sumoka 100 000 Lt, likusius 20 000 Lt sumoka iki 2009-05-14. Po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dukra savo sprendimą dėl gyvenimo su tėvu pakeitė ir nuo 2008-05-15 gyvena su ieškove. Jau dabar dėl to, kad dukra gyvena su ja, birželio ir liepos mėnesiais ieškovė nemokėjo 400 Lt išlaikymo atsakovui. Atsakovas tam neprieštaravo ir liepos mėnesį pats davė ieškovei dukters išlaikymui 500 Lt. Pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovė priėmė sąlygą sumokėti atsakovui 120 000 Lt piniginę kompensaciją, tai yra didesnę nei 1/2 dalies bendro turto vertės dydžio, tik atsižvelgdama į tą sąlygą, kad dukra gyvens su tėvu. Pasikeitus dukters gyvenamajai vietai iš esmės keičiasi ir sąlygos, kurios buvo pagrindas susitarti dėl atsakovui priklausančios kompensacijos dydžio. Sutartimi nustatyto dydžio piniginę kompensaciją ieškovė sutiko mokėti žinodama, kad iš esmės jos prisidėjimas prie dukters išlaikymo apsiribos sutartimi nustatyta 400 Lt suma, kai tuo tarpu su vaiku gyvenančio tėvo (mamos) išlaidos faktiškai būna didesnės, nes yra susijusios su kasdienėmis, nenumatytomis vaikui skirtomis išlaidomis, kurias yra sunku numatyti ir apskaičiuoti. Ieškovei priklausančio buto vertė yra 171 864 Lt, be to, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi ieškovei atiteko bute esantis turtas, kurio vertė 11 537 Lt. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes būtų teisinga, protinga ir sąžininga atsakovui nustatyti minėto turto 1/2 dalies vertės dydžio piniginę kompensaciją, tai yra 91 700,5 Lt.
Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko, išskyrus reikalavimą atleisti ieškovę nuo likusios kompensacijos dalies sumokėjimo, taip pat sutiko dukrai teikti išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, siekdama išvengti likusios dalies piniginės kompensacijos, kuri buvo priteista abipusiu šalių susitarimu, atsakovui mokėjimo. Ieškovė nepateikė teismui ir šalims jokių įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes po santuokos nutraukimo, išskyrus tai, kad sumokėjo atsakovui dalį iš jos priteistos kompensacijos. Atsakovas patvirtino, kad ieškovė jam jau yra sumokėjusi 91 700,50 Lt kompensaciją iš 120 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. iš esmės visus ieškinio reikalavimus tenkino, tik dukros išlaikymui iš atsakovo priteisė mažesnį išlaikymą nei prašė ieškovė – po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-08-01 iki vaiko pilnametystės. Dėl ieškovės reikalavimo atleisti ją nuo likusios kompensacijos dalies atsakovui mokėjimo nurodė, kad išimtiniais atvejais, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, keičiant nepilnamečio gyvenamąją vietą, siekiant apsaugoti vaiko interesus, gali būti keičiamas ir buvusių sutuoktinių susitarimas dėl turto padalijimo, kai to reikalauja prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas ir kai toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą. Nors atsakovas posėdžio metu nurodė, kad didesnė nei pusė buvusio sutuoktinio turto kompensacija buvo mokama tik dėl to, kad neva atsakovas nenorėjo atskleisti tikrosios ieškovės finansinės padėties, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl šie jo paaiškinimai vertintini kritiškai ir laikytini neįrodytais. Aplinkybę, jog buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vertė buvo 171 864 Lt, ir jame esančio turto vertė – 11 537 Lt, taigi bendra sutuoktinių turto vertė santuokos nutraukimo metu buvo 183 401 Lt, patvirtina ir pažyma apie buto vertę, ir pati šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Akivaizdu, jog ieškovei sumokėjus didžiąją piniginės kompensacijos dalį atsakovui, t. y. 91 700,50 Lt, kuri sudaro pusė bendro buvusio sutuoktinių turto vertės, ir pasikeitus esminėms aplinkybėms, nepilnametei dukrai gyvenant su motina, kuri vaiku rūpinasi, prižiūri ir ją išlaiko, ieškovės įsipareigojimas mokėti dar likusią 28 299,50 Lt piniginę kompensaciją atsakovui, žinant, jog ši kompensacijos dalis buvo skirta tik tam, kad vaikas lieka gyventi su tėvu, neabejotinai pažeistų vaiko interesus. Be to, byloje nenustatyta, jog ieškovė piktnaudžiauja iš esmės pasikeitusių aplinkybių institutu, siekdamas sau tam tikros turtinės naudos, taip pat nenustatyta, jog šis sutarties sąlygų pasikeitimas, susijęs su buvusių sutuoktinių turto pasidalijimu, vienokiu ar kitokiu būdu pažeistų trečiųjų asmenų teises. Todėl teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju yra išimtinis, išskirtinis atvejis, reikalaujantis nepažeisti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, todėl remiantis minėtomis aplinkybėmis ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas pakeisti santuokos nutraukimo sutarties sąlygas, atleidžiant ją nuo likusios piniginės kompensacijos mokėjimo atsakovui, tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimo dalį, kuria ieškovė atleista nuo 28 299,50 Lt kompensacijos dalies sumokėjimo, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas ir netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-872/2003 suformuota praktika, nes šioje nutartyje santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos buvo pakeistos tik vaikų išlaikymo formos pakeitimo būdu. Pagrindu pakeisti sutartį ir teismo sprendimą gali būti įvairios aplinkybės, tačiau jos gali lemti ne visų santuokos nutraukimo padarinių pasikeitimą. Negali būti keičiamas teismo sprendimas nutraukti santuoką, taip pat negali būti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, nes tai gali pažeisti trečiųjų asmenų (pav., kreditorių) interesus. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamąja vieta bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Šalių pozicija dėl santuokoje įgyto turto apimties, vertės ir pasekmių buvo suderinta sutartimi ir šis klausimas nesusijęs su dukros gyvenamosios vietos nustatymu. Aplinkybė, kad ieškovė stokoja pinigų galutinai su atsakovu atsiskaityti, negali būti pripažinta esminiu ieškovės turtinės padėties pasikeitimu, nes skyrybų bylos nagrinėjimo metu bei priimant sprendimą ieškovės turtinė padėtis liko ta pati.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nes santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos gali būti pakeistos iš esmės pasikeitus aplinkybėms išimtiniais atvejais. Teismui neatleidus ieškovės nuo dalies kompensacijos atsakovui sumokėjimo, vaiko interesui turėti būstą gali kilti pavojus, jeigu ieškovė neįgalėtų įvykdyti sutartimi prisiimto įsipareigojimo. Iš esmės teismas savo sprendimu ištaisė 2008-05-15 teismo sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą, kuri pažeidė nepilnametės dukters interesus, t. y. teismas negalėjo tvirtinti sutarties, nes ji neatitiko CK 3.53 str. 4 d. reikalavimų – dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, kuris neturi gyvenamosios vietos, o kartu be būsto liko ir dukra. Atsižvelgdamas į nepilnametės dukros interesus atsakovas reikalavo, kad jam būtų priteista didesnė bendro turto dalis, o atsakovė būtent dėl to sutiko jam sumokėti didesnę nei pusė turto vertės kompensaciją. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepakeitė šalių susitarimo dėl turto, nes atsakovas sprendimo priėmimo dieną dar nebuvo įgijęs piniginių lėšų, jos tik turėjo būti sumokėtos ateityje, tai negali būti laikoma turto perdalijimu. Taip pat atsakovas nenurodė jokių pagrindų, kodėl klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CK 3.53 str. 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, joje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Nustatęs, kad sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str. 3, 4 d.), teismas įtraukia sutartį į teismo sprendimą. Taigi įstatyme imperatyviai nurodyta, kad, nutraukiant santuoką, byloje būtina išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus, šeimos turto teisinio režimo ir sutuoktinio teisės naudotis šeimos turtu po santuokos nutraukimo, nes tik juos sprendžiant kompleksiškai galima išaiškinti ir tinkamai nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendžiant dėl sutuoktinių teisės patiems sutartimi nuspręsti dėl bendro turto atsižvelgtina į įstatymo analogiją – teisės normą reglamentuojančią vedybų sutartį – CK 3.105 str., kurio 3 punkte nurodyta, kad negalioja sutarties sąlygos, pažeidžiančios Civilinio kodekso 3.117 straipsnyje įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą. CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Taigi sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas darytina išvada, kad apelianto argumentas, jog sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas negali būti siejamas su nepilnametės dukros interesais, t. y. gyvenamosios vietos ir išlaikymo sąlygų pasikeitimu, yra nepagrįstas. Ieškovė nurodo, kad būtent ta aplinkybė, jog šalių nepilnametė duktė liko gyventi su tėvu, buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ieškovei įsipareigojant atsakovui sumokėti 120 000 Lt kompensaciją, t. y. daugiau nei pusė ieškovei pagal sutartį tekusio turto vertės: 171 864 Lt vertės buto ir 11 537 Lt vertės bute likusių daiktų. Teisėjų kolegijos nuomone, šis ieškovės argumentas yra pakankamai logiškas ir įtikinamas, kadangi jokių kitų įstatyme nustatytų pagrindų egzistavimas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008-05-15 priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įrodytas. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad sutarties sąlyga dėl bendro turto padalijimo gali būti pakeista išimtiniais atvejais, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu siekiant apsaugoti vaiko interesus. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka, nes įstatyme nėra nustatyta kategoriško draudimo keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl turto padalijimo esant CK 3.53 str. 3 dalyje nustatytiems pagrindams. Kadangi tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas buvo susijęs su nepilnamečio vaiko gyvenimo ir jo išlaikymo klausimais, todėl pasikeitus šalių nepilnametės dukters gyvenamajai vietai ir jos išlaikymo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė ir su šiuo susijusią sutarties sąlygą dėl bendro turto padalijimo – toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jokių trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai sprendimu nebuvo pažeisti.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė už atstovavimą apeliacinėje instancijoje savo advokatui sumokėjo 3 000 Lt (b. l. 159). Atsižvelgiant į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2.1 p., 8.11 p. bei į aplinkybę, kad už atstovavimą viso bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atstovavimas jai kainavo tik 2 500 Lt (b. l. 94), prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir dalyvavimą viename nė valandos netrukusiame teismo posėdyje yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 1 500 Lt (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei E. Z. iš atsakovo A. Z. priteisti 1 500 Lt apeliacinėje instancijoje patirtų atstovavimo išlaidų.