- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-490-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01311-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- L. D., A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-490-459/2015
NUTARTIS
2015 m. balandžio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų L. D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. D. ir A. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-09-02 sprendimu nutraukė šalių santuoką, patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį (b. l. 27–28). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1536-140/2013, kadangi patvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį nebuvo atsižvelgta į kreditorių (valstybės) interesus. A. D. skolingas valstybei 955 502,53 Lt. Teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujino bylos dalies dėl turto padalijimo procesą ir nustatė pareiškėjams A. D. ir L. D. šešių mėnesių terminą sudaryti naują santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-760/2014 pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. vasario 1 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp L. D. ir A. D., ir pritaikė restituciją – grąžino A. D. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, paliktas galioti.
Sutuoktiniai pateikė teismui naują teisinių pasekmių sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-12-01 sprendimu sprendimą pakeitė ir netenkino A. D. bei L. D. prašymo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutiko, kad būtų patvirtinta tokia santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kokią pateikė buvę sutuoktiniai, nes ja pažeidžiami kreditoriaus (valstybės) interesai. Pareiškėjai įrodinėjo, kad ginčo butas buvo nupirktas už pinigus, kuriuos padovanojo L. D. motina I. M.. Civilinėje byloje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams L. D. ir A. D. dėl 2013 m. vasario 1 d. vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia Tauragės rajono apylinkės teismas padarė išvadą, jog prezumpcija, kad santuokos metu šalių įgytas butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigta. Su tokia apylinkės teismo pozicija sutiko ir Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Buvę sutuoktiniai, pateikdami teismui naują santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, pažeidžia valstybės, kaip kreditorės, teises, nes sumažintas A. D. mokumas, o turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, A. D. neturi.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde pareiškėjai prašė panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-01 sprendimą ir patvirtinti patikslintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teigia, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad teismas keičia sprendimą, tačiau neaišku, kokį sprendimą ir kokią jo dalį. Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktino teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo netenkino, nors įstatyme toks sprendimo variantas nenumatytas. Valstybinė mokesčių inspekcija buvo tinkamai informuota apie civilinės bylos Nr. 2-1536-140/2013 iškėlimą, tačiau jokių prieštaravimų byloje nereiškė. Tik vėliau pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje. Suinteresuotas asmuo turi teisę reikšti savarankiškus reikalavimus byloje, tačiau šiuo atveju kreditorė jokių reikalavimų nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netenkinti prašymo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, netvirtindamas patikslintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorių reikalavimų, teisingai įvertino skolininko galimybę atsiskaityti su kreditoriumi pagal 2013-01-25 sprendimą, užsienio valstybei prašant, išieškoti iš A. D. 955 502,23 Lt akcizų skolos. Patikslintoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nėra nė užuominos, iš kokių lėšų bus mokamos skolos užsienio valstybei. Teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Patvirtinus pareiškėjų pateiktą patikslintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, būtų pažeistos valstybės, kaip kreditorės, teisės ir ignoruojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-09-02 sprendimu nutraukė šalių santuoką, patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį (b. l. 27–28). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1536-140/2013, kadangi patvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį nebuvo atsižvelgta į kreditorių (valstybės) interesus. A. D. skolingas valstybei 955 502,53 Lt. Teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujino bylos dalies dėl turto padalijimo procesą ir nustatė pareiškėjams A. D. ir L. D. šešių mėnesių terminą sudaryti naują santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Sutuoktiniai pateikė naują santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-760/2014 pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. vasario 1 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp L. D. ir A. D., ir pritaikė restituciją – grąžino A. D. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2014-07-03 nutartimi paliktas galioti. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-12-01 sprendimu netenkino A. D. ir L. D. prašymo dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dalies dėl turto padalijimo patvirtinimo. Pareiškėjai skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų, ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. Atsižvelgiant į normos lingvistinę konstrukciją, darytina išvada, jog reikalavimas teismui tuo atveju, kai sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, sustabdyti bylą suformuluotas kaip privalomas bylos sustabdymo pagrindas. Manytina, jog atsižvelgiant į tą faktą, kad santuokos nutraukimo bylos yra socialiai jautrios, turi įtakos ne tik sutuoktinių, bet ir jų nepilnamečių vaikų, taip pat kreditorių interesams tokiu reglamentavimu siekiama suteikti sutuoktiniams pakankamai laiko, kad būtų pašalinti sutarties trūkumai ir būtų sudaryta sutartis, maksimaliai atitinkanti tiek sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų, tiek jų kreditorių interesus, ir taip pat nebūtų nepagrįstai apribota asmenų teisė nutraukti santuoką įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumus, priėmė sprendimą jos netvirtinti, tačiau bylos nesustabdė ir nenustatė pareiškėjams termino, per kurį sutuoktiniai pagal teismo nurodymus dėl sutarties turinio galėtų pateikti patikslintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Toks teismo sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tuo labiau kad šiuo atveju klausimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dalies dėl turto padalijimo patvirtinimo sprendžiamas byloje, kurioje atnaujintas procesas. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-11-06 nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. A2-1883-1052013 atnaujintas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dalies dėl turto pasidalijimo. Civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl bendro turto padalijimo. Taigi nutraukdamas santuoką teismas privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Nagrinėjamu atveju Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-09-02 sprendimu nutraukdamas A. D. ir L. D. santuoką patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje pareiškėjai buvo numatę, jog visą santuokoje įgytą turtą pasidalijo 2013-02-01 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-760/2014 pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. vasario 1 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Taigi, teismui atnaujinus bylos dalies dėl turto padalijimo procesą ir atmetus prašymą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo, pareiškėjų santuoka lieka nutraukta, tačiau neišspręstas sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Tokia situacija teisine prasme negalima, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylą ir pareikalauti, jog sutuoktiniai pateiktų patikslintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuri atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus.
Nustačius esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės sprendimo priėmimui, nepasisakytina.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo priėmė neteisingą sprendimą, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-01 sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.