Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant gynėjui adv. Stanislovui Raulušaičiui, nukentėjusiosioms-civilinėms ieškovėms: J. T., G. R., jų atstovei adv. Nijolei Raulušaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Varėnos r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, neteista

Kaltinama pagal LR BK 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo pareikštas privačių kaltintojų – nukentėjusiųjų J. T. ir G. R. kaltinimas pagal LR BK 154 str. 1 d. – paskleidus apie kitus žmones tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tuos asmenis ar pakirsti pasitikėjimą jais, t. y. kad V. M. paskleidė apie nukentėjusiąsias J. T. ir G. R. tikrovės neatitinkančią, pakertančią pasitikėjimą J. T. ir G. R. kaip valstybės tarnautojomis informaciją, 2015-02-27 telefoninio pokalbio metu nurodydama Varėnos rajono merui V. M., kad savivaldybės tarybos rinkimuose jos liepė V. M. balsuoti už A. K., kad jai bus ,,šakės“, jei nebalsuos.

Motyvuojamoji dalis

Toks kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamoji V. M. iš dalies prisipažino kalta, ji paaiškino, kad jaučiasi kalta dėl to, kad paskambino buvusiam Varėnos rajono savivaldybės merui V. M.. Ji paaiškino, kad kreipėsi į seniūnę, ar jai bus paskirta socialinė pašalpa. Nurodė, kad seniūnė pirmiausia jai liepė užsiregistruoti darbo biržoje, o po to pasakė, kad nežinia, ar išeis pašalpa. Kaltinamoji paaiškino, kad po to, pirmadienį, būdama Varėnoje, ji nutarė užeiti pas merą ir pasiklausti , dėl pašalpos. Ji paaiškino, kad meras liepė jai eiti į seniūniją ir tvarkytis dokumentus, bet pirmiausia liepė užsiregistruoti darbo biržoje. 2015 m. vasario 23 d. apie pietus buvo atvykusi seniūnė G. R. su socialine darbuotoja J. T., tikrino namus, ar tvarkinga, ar yra maisto. Tada G. R. paklausė: ,,ar žinai už ką balsuosi? Žinosi už ką balsuot, kitaip pašalpos negausi“. Kaltinamoji paaiškino, kad ji pasakė, kad balsuos už ką norės, o iš tokių seniūnės žodžių ji supratusi, kad reikia balsuoti už A. K. ir jo partiją, nes seniūnė yra toje partijoje. Ji nurodė, kad seniūnė daugiau nieko nesakė ir su socialine darbuotoja išvažiavo.

2015-02-27 apie 11.30 val. į namus atvažiavo socialinė darbuotoja J. T. ir policijos pareigūnas A. Lužys. Kaltinamoji paaiškino, kad socialinė darbuotoja perėjo per kambarius ir jos paklausė, ar jau apsisprendė už ką balsuos. Ji nurodė, kad dėl to labai susinervino ir tada paskambino merui V. M. ir jam viską pasakė, kad jai daromas spaudimas balsuoti už K. partiją. Ji patvirtino, kad tą dieną, kai atvažiavo socialinė darbuotoja su policijos pareigūnu, ji buvo truputį išgėrusi alaus. Ji nurodė, kad jeigu labai susinervina, tai jos elgesys gali būti nepakenčiamas. Kaltinamoji patikslino, jog socialinė darbuotoja jos paklausė, ar ji žino už ką balsuos. Su socialine darbuotoja santykiai buvo normalūs. Kadangi socialinė darbuotoja dirba su seniūne, tai suprato, kad ir ji reikalauja balsuoti už seniūnės partiją. Ji paaiškino, kad nepamena ką kalbėjo su meru, nes buvo labai susinervinusi.

Nukentėjusioji seniūnė G. R. paaiškino, kad kaltinamoji lankėsi seniūnijoje ir teiravosi dėl socialinės pašalpos. Jai buvo paaiškinta, kad pirmiausia reikia užsiregistruoti darbo biržoje. Seniūnė nurodė, kad seniūnija nesprendžia dėl pašalpos paskyrimo, seniūnija tik surenka visus reikalingus dokumentus ir juos pateikia savivaldybei, kur ir būna priimamas sprendimas skirti socialinę pašalpą ar ne. Ji paaiškino, kad ji nėra liberalų partijos narė, tačiau per rinkimus buvo įrašyta liberalų sąraše. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji paskleidė žinias, kad ji už pašalpas liepė balsuoti už K. partiją. G. R. nurodė, kad kaltinamoji tokias tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė buvusiam merui V. M., o šio partija vėliau kreipėsi į policiją dėl tyrimo. Nurodė, kad kai pasklido kalbos apie tai, kad ji neva verčianti balsuoti už K. partiją, tai pirmiausia tokios žinios pasklido savivaldybėje, seniūnijoje, seniūnijos teritorijoje. Dėl to ji jautėsi pažeminta ir žlugdoma, nes melas pasklido plačiai. Dar vėliau dėl to net buvo išsikvietę televiziją. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl tokių įžeidimų, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, išsakyta neteisinga informacija pakirto pasitikėjimą ja, įžeidė jos garbę ir orumą, todėl ji prašo priteisti iš kaltinamosios jai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ji paaiškino, kad V. M. gyvena sunkiai, todėl įvertinusi jos turtinę padėtį, prašo tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji J. T. paaiškino, kad ji dirbo seniūnijoje socialine darbuotoja. Kaltinamosios šeima nuo 2014 metų buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo ir muštynių. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji visai be jokio pagrindo apkaltino ją, kad ji agitavo ją balsuoti už K.. Ji patvirtino, kad 2015-02-27 su policijos pareigūnu A. L. lankėsi šioje šeimoje. Tą dieną V. M. buvo pikta, nes tuo metu, kai jie atvažiavo, namuose buvo išgerdinėjama, prie šaldytuvo stovėjo 6 buteliai alaus. Ji nurodė, kad V. M. susinervinusi, metė į sieną kibirą su lupynomis, grasino, kad paskambins merui V. M.. Kambaryje buvo mažamečių vaikų, kurių vienas sakė, kad jam skauda dantį, bet mama jo nenuvedė pas gydytoją. Tuomet V. M. paskambino V. M.. Nukentėjusioji nurodė, kad ji neklausė V. M. už ką ši balsuos ir nesakė jai, kad bus šakės, jei nebalsuos už K.. Ji mano, kad V. M., kažkas iš šalies skatina šitaip elgtis. Ji pati nepriklauso jokiai partijai ir nedalyvavo aktyviai rinkiminėje veikloje.

Nukentėjusioji J. T. patvirtino, kad ji buvo pas kaltinamąją namuose ir 2015-02-23 su seniūne G. R., tačiau ir tą dieną ji neklausė už ką V. M. balsuos ir nenurodinėjo už ką turėtų balsuoti. Ji lankėsi toje šeimoje dėl savo tiesioginių darbinių funkcijų. Nukentėjusioji paaiškino, kad 2015-02-23 jos su seniūne neagitavo dėl rinkimų, todėl kaltinamoji jas nepagrįstai apšmeižė. Nurodė, kad kaltinamoji ją neteisingai apkaltino ir pažemino. Pirmiausia paskambino ir informaciją pasakė merui, o po to ir seniūnijos žmonėms. Dėl paskleisto neteisingos, įžeidžiančios informacijos ji patyrė emocinį lūžį, gėrė vaistus, galiausiai išėjo iš darbo, todėl palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamosios 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad ji yra socialinė darbuotoja, santykiai su proceso dalyviais darbiniai. Ji nurodė, kad kaltinamosios šeimą lankydavo J. T., kartais ji važiuodavo kartu. Žino, jog šeimoje situacija sunki dėl susikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų, alkoholio vartojimo ir socialinių įgūdžių stokos. Liudytoja nurodė, kad jeigu V. M. supykdavo, tai ji kalbėdavo pakeltu tonu, o supykdavo dėl smulkmenų. Liudytoja paaiškino, kad 2015-02-24 V. M. su vyru buvo atėjusi į seniūniją, pildė dokumentus dėl socialinės pašalpos. Ji patvirtino, kad to apsilankymo metu jokių žodžių apie rinkimus nebuvo pasakyta, jokia agitacija nevyko. Reklaminiai rinkimų stendai buvo pakabinti ir seniūnijoje, ir prie parduotuvės, o kas jais rūpinosi, liudytoja nurodė nežinanti.

Liudytojas V. M., tolimas kaltinamosios giminaitis, paaiškino, kad jis dažnai lankosi pas M., padeda dirbti įvairius darbus jiems, kartais jam atsilygina pinigais, kartais kartu išgeria. Jis paaiškino, kad kai buvo atvažiavusi seniūnė ir socialinė darbuotoja, tai seniūnė jį išvijo iš tų namų, liepė eiti į namus. Kitą kartą buvo atvažiavę socialinė darbuotoja ir policininkas, bet apie ką kalbama jis neprisimena, buvo išgėręs. Jis pamena, kad V. kažkam skambino, bet kam, nepamena ir nežino apie ką kalbėjo. Jis nurodė, kad jam būnant pas M., apie rinkimus nei seniūnė, nei socialinė darbuotoja nekalbėjo.

Liudytojas A. Lužys, policijos pareigūnas paaiškino, kad jis yra Vydenių apylinkės inspektorius ir su socialiniais darbuotojais lanko įskaitoje įtrauktas šeimas. Jis paaiškino, kad tiksliai aplinkybių nepamena, bet galėjo būti, kad 2015-02-27 jis su socialine darbuotoja J. T. lankėsi M. šeimoje. Jis paaiškino, kad į namus užėjo vėliau, nes kalbėjo telefonu. Nurodė, kad tuo metu namuose buvo: L. M., T. M. (L. brolis), vyko išgertuvės, tiksliai nepamena, bet gal namuose buvo ir du vaikai. Liudytojas paaiškino, kad prie jo socialinė darbuotoja J. T. nieko nekalbėjo apie rinkimus ir nebuvo jokių užuominų dėl rinkimų. Liudytojas patvirtino, kad V. M. to apsilankymo metu skambino merui, liepė jam kalbėti, tai jis tik pasakė kokiu tikslu yra atvykęs į šią šeimą, o po to kalbėjo V. M., tačiau jos pokalbio negirdėjo, nes tuo metu jis kalbėjo su L. M. kitame kambaryje. Apsilankymo metu V. M. jam kaip pareigūnui, nesiskundė, jog seniūnė ar kiti asmenys, trukdytų jai pasinaudoti rinkimų teise.

Liudytojas L. M., kaltinamosios vyras, paaiškino, kad atvykus į seniūniją dėl pašalpos, dokumentus priėmė J. ir ji nieko nesakė. Socialinė pašalpa jų šeimai buvo paskirta gal per mėnesį laiko. Prieš rinkimus buvo į namus atvykusi seniūnė G. R. ir socialinė darbuotoja J. T.. Tuo metu namuose buvo jis, brolis T., žmona V. ir dukra K.. Nurodė, kad tuo metu seniūnė sakė, kad meras jums skyrė pašalpą, žinosi už ką balsuot. Jis patvirtino, kad socialinė darbuotoja nieko nesakė. Kitą kartą buvo atvykę tik socialinė darbuotoja J. su A. L., tai tada jokios kalbos apie rinkimus nebuvo. Jis nepamena kam ir kodėl skambino jo žmona. Liudytojas nurodė, kad jis patvirtina savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-12217-15 (ikiteisminio tyrimo byla b. l. 30-31).

Nepilnametė liudytoja K. M. paaiškino, kad ji buvo anksti grįžusi po pamokų, ir į namus atvažiavo seniūnė ir socialinė darbuotoja. Mama buvo grįžusi iš Varėnos, atrodo ji buvo pas merą V. M.. Tuo metu niekas nesibarė, tik seniūnė mamai pasakė žinokit už ką balsuot, bet pavardės jokios nebuvo pasakytos. Ji paaiškino, kad daugiau nieko negirdėjo, nes išėjo į tualetą.

Nepilnametis liudytojas A. M. paaiškino, kad jis prisimena, jog į jų namus buvo atvažiavusi socialinė darbuotoja ir policijos pareigūnas. Tuo metu jų namuose buvo jo jaunesnė pusseserė, kuri išsigando policininko, todėl jis su ja nuėjo į kitą kambarį ir ją ramino. Apie ką kalbėjo negirdėjo. Liudytojas nurodė, kad socialinė darbuotoja atvažiuodavo ir anksčiau ir lankydavo jų šeimą. Ji kalbėdavosi ir su juo, klausdavo, kaip sekasi, ji nesibardavo. Kartais bardavosi su mama, jei ji būdavo išgėrusi, bet jis nesiklausydavo ir išeidavo į kiemą.

Liudytoja I. V. paaiškino, kad ji buvo V. M. kabinete, kai jam skambino V. M.. Pamena, kad V. M. verkė, sakė, kad seniūnė daro jai poveikį kaip balsuoti. Tas pokalbis buvo įrašytas ir pasitarus partijoje buvo perduotas ikiteisminio tyrimo įstaigai. Liudytoja nurodė, kad į ikiteisminio tyrimo įstaigą jie kreipėsi su tikslu ištirti įvykį, o ne paskleisti informaciją. Ji patvirtino, kad geriau situaciją prisiminė kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo įstaigoje, tad tuos parodymus tvirtina (ikiteisminio tyrimo byla b. l. 19-21).

Liudytojas A. D. paaiškino, kad jis yra seniūnijos gyventojas, buvęs seniūnaitis. Jis nurodė, kad kol G. R. nebuvo išrinkta seniūne, jų santykiai buvo geri, po to - dingo skaidrumas. Liudytojas tvirtino, kad buvo atvykę ,,Baltosios pirštinės“, atėjo V. M. ir ji sakė, kad seniūnė sakė: ,,jei nežinai už ką balsuot, tai pašalpų nematysi“. Šis pokalbis vyko rinkimų II turo metu, kai jau buvo balsuojama namuose. Liudytojas nurodė, kad tokį seniūnės pasakymą jis supranta kaip liepimą balsuoti už liberalus.

Liudytojas R. T. paaiškino, kad jis buvo stebėtojas rinkimuose. Buvo atvažiavę keli asmenys priklausę ,,Baltosioms pirštinėms“. Būnant Vydeniuose prie parduotuvės atbėgo V. M., kuri sakė, kad atvykusi seniūnė ir socialinė darbuotoja darė spaudimą už ką balsuoti: ,,ar žinai už ką balsuoti? Jei nebalsuosi už mano partiją, tai negausi socialinių išmokų“. Sakė, kad kalbėjo tik seniūnė. Liudytojas nurodė girdėjęs ir iš kitų žmonių, kad seniūnė agitavo.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad V. M. į jį kreipėsi 2 kartus: žodžiu ir telefonu. Kalbėjo, kad pas ją atvyko, seniūnė, socialinė darbuotoja, policija ir seniūnė daro poveikį dėl balsavimo. Liudytojas nurodė, kad jis taip pat dalyvavo rinkimuose, socialdemokratų sąraše, todėl apie tokį skambutį buvo informuota rinkimų apygarda. Liudytojas patvirtino, kad V. M. skambutį girdėjo dar 2 asmenys, kurie buvo tuo metu jo kabinete, nes jis įjungė garsiakalbį ir pokalbį įrašinėjo. Ši informacija nebuvo skleidžiama. Liudytojas nurodė, kad į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi todėl, kad sustabdytų neleistiną veikimą toje seniūnijoje, nes informacijos buvo ir daugiau. V. M. paaiškino, kad pasirinkus politiko kelią dėl įžeidimų jau yra kiti standartai ir reikalavimai.

Ikiteisminio tyrimo byloje yra telefoninio pokalbio stenograma (b. l. 10-11). Stenogramoje pažymėta, kad pokalbio pradžioje V. M. (moteriškas balsas MB) pasakė, jog ,,atvažiavo su grasinimais, jeigu nebalsuosim už K. tipo šakės bus“ bei į klausimą kas taip pasakė, atsakė: ,,nu va įgaliotinis su šita J.“. Vėliau V. M. (moteriškas balsas MB) pokalbio metu kalbėjo: R. Vydenių seniūnijos seniūnė pasakė ,, jeigu sako tu nebalsuosi už Kašėtą tai tau šakės, sakė nieko tu nepaimsi jokių pašalpų nieko nepaimsi“.

Iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad socialinė darbuotoja būtų kurio nors susitikimo seniūnijoje ar apsilankymo M. namuose kalbėjusi apie rinkimus ir raginusi už ką nors balsuoti. Liudytojai A. S., V. M., kaltinamosios vyras L. M. patvirtino, kad J. T. neagitavo.

Liudytojai L. M. ir K. M. sakė, kad seniūnė, būdama jų namuose sakė V. M.: ,,ar žinosi už ką balsuot“. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. M. nurodė, kad 2015-02-23 seniūnei ir socialiniai darbuotojai būnant jų namuose, jis nepamena, kad būtų kas kalbėję apie rinkimus, raginę už ką balsuot. Kitą dieną jie buvo nuvykę į seniūniją, ten bendravo su J. T., kita soc. darbuotoja, buvo atėjusi ir seniūnė G. R., tačiau apie rinkimus kalbos nebuvo. 2015-02-27 į namus buvo atvykusi J. T. su įgaliotiniu A. L., nepamena, koks vyko pokalbis. Žino, kad žmona skambino merui. Jis patvirtino, kad jo balsuoti už kurį nors kandidatą niekas nevertė ir neprašė. Balsavo pats savo nuožiūra. Teismas laiko, kad nepilnametės K. M. liudijimas vertintinas kaip šeimos nario, kuris dar yra nepilnametis ir priklausomas nuo tėvų ir negali būti visiškai objektyvus, liudijimas. Be to tikėti vien K. liudijimu, o netikėti kitų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija į teismo paklausimą nurodė, kad per 2015-03-01 vykusį Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų laikotarpį (vasario) mėnesį nebuvo gautas skundas iš ,,Baltųjų pirštinių“ dėl V. M., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji G. R. taip pat kreipėsi į ,,Baltųjų pirštinių“ internetinę svetainę, prašydama suteikti informaciją apie tai, kad Vydenių seniūnijos seniūnė G. R. vykdė kokią nors agitaciją ir pažeidinėjo bet kokias tvarkas, agituodama už konkretų asmenį. Buvo pateikta tik informacija apie tai, kad 2015-02-27 telefonu į V. M. kreipėsi V. M. ir informavo, kad seniūnė G. R. jai liepė balsuoti už A. K.. Daugiau įvykių, kuriuose figūruotų seniūnė G. R., nebuvo.

Varėnos rajono PK 2015-02-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 172 str. 1 d. dėl to, kad V. M. seniūnė G. R. ir socialinė darbuotoja J. T. liepė balsuoti už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatą į rajono merus- tarybos narius A. K., pagrasino, kad kitaip nebus mokama socialinė pašalpa. Nutarime, kuriuo buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, jog nei J. T., nei G. R. V. M. neklausė, ar ji jau balsavo, už ką balsuos, konkrečiai nenurodė už kokią partiją ar kandidatą ji turėtų balsuoti. G. R. pasakyti žodžiai: ,,Žinosit už ką balsuot, žinosit, už kokią partiją balsuot“, ji tik susidarė nuomonę, kad turėtų balsuoti už G. R. partiją. Tačiau rinkimų metu V. M. balsavo laisva valia ir pati pasiriko kandidatą, už kurį balsavo, tad ir J. T., G. R. pasakyti žodžiai įtakos neturėjo. Nutarime buvo padaryta išvada, kad V. M. supykusi dėl to, kad jos šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir dėl to dažnai tikrinama, tikrinimo metu jos namuose rasti alkoholį vartojantys asmenys, dėl netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio seniūnijos darbuotojų jai pasakytos pastabos, paskambino merui, nurodydama tokias aplinkybes, kad jai liepiama balsuoti už konkretų kandidatą. Tačiau įvertinus visas nurodytas aplinkybes, prokurorė padarė išvadą, kad V. M. nebuvo trukdoma realizuoti rinkimų teisę rinkti ir todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Toks prokuroro sprendimas nebuvo skundžiamas, tad jis yra įsiteisėjęs.

Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 str.). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, kita vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

V. M. tvirtina, kad seniūnė pasakė žodžius: ,,žinosi už ką balsuot, nes kitaip tau šakės“. Iš esmės įsigaliojusiu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą yra konstatuota, jog seniūnė G. R. buvo pasakiusi žodžius: ,,Žinosit už ką balsuot, žinosit už kokią partiją balsuot“. Tačiau ištyrus byloje esančius duomenis, išklausius liudytojus padaryta išvada, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad tokie žodžiai buvo išsakyti. Darytina išvada, kad buvo išsakyta V. M. nuomonė, nes faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus ir jų egzistavimas gali būti patikrintas. Konkrečiu atveju telefoninio pokalbio su meru metu kaltinamoji pasakė, kad jai yra daromas spaudimas dėl rinkimų, dėl balsavimo. V. M. kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės merą, jos supratimu, kaip seniūnės tiesioginį vadovą, kuriam ir išsakė mintis apie jai daromą spaudimą. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju kaltinamoji V. M. išsakė savo nuomonę kompetetingam organui, ji neturėjo tikslo paskleisti šią informaciją plačiam asmenų ratui, todėl tokia veika nėra nusikalstama, ji nevertintina nusikalstama net ir tada, jei paaiškėtų, kad ją išsakęs asmuo klydo. Vietos savivaldos įstatymo 31 str. 1 d. nurodoma, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje.

Konkrečiu atveju reikia įvertinti ir socialinį-politinį kontekstą, kaltinamosios ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, asmens viešumą. Tuo metu vyko rinkimai į vietos savivaldą antrasis turas. Rinkiminėje politinėje kovoje yra naudojamos įvairios priemonės, ne visada korektiškos, siekiant sukritikuoti, sumenkinti ar diskredituoti politinį oponentą. Tai yra normali politinės demokratijos santvarkos visuomenės gyvenimo tikrovė. Kiekvienas asmuo, aktyviai dalyvaujantis politiniame gyvenime, turi tolerantiškai priimti aštresnę, kartais ne visai pagrįstą kritiką, nes tokia yra politinės veiklos ir populiarumo kaina. Nukentėjusioji G. R. nurodė, kad ji dirbo seniūne ir buvo liberalų sąraše, tad vykstant rinkimams ji turėjo pagrindo tikėtis, kad gali būti ieškoma ir skelbiama įvairi informaciją apie ją kaip asmenį ar kaip seniūnę, kuri galbūt ir nebus visiškai teisinga ar pagrįsta. 2015-05-20 nutarimu pripažinus, kad G. R. žodžiai, žinosit už ką balsuot, už kokią partiją balsuot, buvo pasakyti, tai, akivaizdu, kad skambinant merui V. M. V. M. išsakė savo nuomonę į tokį išsakytą teiginį, todėl už nuomonės išsakymą ji negali būti teisiama.

Informacijos pateikimas ikiteisminio tyrimo įstaigai nelaikytina informacijos paskleidimu. Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl pažeistų teisių gynimo numato ne tik Konstitucija, bet ir baudžiamojo proceso kodeksas, kiti įstatymai, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų tiesioginių funkcijų, pareigų, susijusių su ikiteisminio tyrimo procedūromis, vykdymas, aiškinantis galimai padarytą nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybių fiksavimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 str. 1 d.

Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės prašo priteisti joms kiekvienai po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas. LR CK 6. 250 str. 2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Konkrečiu atveju pripažinus, kad kaltinamoji iš kaltinimo išteisintina, tai vadovautinasi BPK 115 str. 3 d. 2 p. ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. iš kaltinimo pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos.

G. R. ir J. T. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.