Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atsakovui E. D. dėl motinystės (tėvystės) pašalpos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašymą palaikė, prašė jį tenkinti visiškai skunde nurodytais argumentais.

Atsakovas E. D. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje ginčas kilo dėl 61,84 Eur motinystės (tėvystės) pašalpos permokos pareiškėjai priteisimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. D. 2015 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už 2015 m. rugpjūčio 4 d. gimusį vaiką už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki kol vaikui sueis vieneri metai. VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-14738 „Dėl E. D. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti atsakovui 434,91 Eur per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. (iki vaikui sukaks vieneri metai). VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. PA_SP1-773 „Dėl E. D. motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo“, kuriame nurodė, jog susidarė 61,84 Eur atsakovo motinystės (tėvystės) pašalpos, 11,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 4,70 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka. Permoka susidarė dėl to, kad Registro duomenimis, atsakovas motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Atsakovas, vykdantis individualią veiklą, VMI 2016 m. deklaravo individualios veiklos pajamas už 2015 m. Jam laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo būti mokamas motinystės (tėvystės) pašalpos už atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. (9.2)3-107059 informavo atsakovą apie susidariusią permoką ir prašė per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo ją grąžinti. VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (9.2)3-129876 pakartotinai informavo atsakovą apie susidariusią permoką ir prašė per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo ją grąžinti.

Motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiuojamos, skiriamos ir mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Ligos ir motinystės įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, privalomai draudžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodyti asmenys, išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus, tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės (tėvystės) išmokoms gauti.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys) laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalį šie asmenys socialinio draudimo įmokas moka nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo 10 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (10 straipsnio 3 dalis).

Registro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. balandžio 19 d.) 25.11 punkte įtvirtinta, kad savarankiškai dirbantys asmenys (išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis), kuriems socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė nustatoma pagal praėjusių metų pajamų metinę sumą, remdamiesi Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais duomenimis, privalo pateikti teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie kalendorinių metų mėnesiais apskaičiuotas (pagal faktiškai gautas pajamas) draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas. Duomenys teikiami pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, iki kurios Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija. Jeigu asmuo nepateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai ir (ar) teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenų apie praėjusių metų pajamų metinės sumos išdėstymą mėnesiais, teritorinė registro tvarkymo įstaiga, remdamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus verslo liudijimą turinčius asmenis) draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir jo sumokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms.

Pagal Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 2 dalį apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos yra visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir jų dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas motinystės (tėvystės) pašalpos (bendros šių pašalpų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) pašalpų skirtumas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas E. D. nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki dabar vykdo individualią veiklą. Pagal VMI 2016 m. spalio 26 d. duomenis atsakovas 2016 m. deklaravo 127,20 Eur pajamų už individualios veiklos vykdymo laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir už šį laikotarpį sumokėjo 78,28 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 14,23 Eur, o nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. po 21,35 Eur per mėnesį. Taigi atsakovas minėtu laikotarpiu turėjo 78,28 Eur draudžiamųjų pajamų. Todėl, vadovaujantis aukščiau pateikta Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo būti mokamas motinystės (tėvystės) pašalpos ir atitinkamą mėnesį turėtų pajamų skirtumas. Kadangi atsakovui šiuo laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo mokama visa paskirta mėnesinė motinystės (tėvystės) pašalpos suma, t. y. 434,91 Eur, susidarė, kaip teisingai teismui pateiktame prašyme nurodė pareiškėjas, 61,84 Eur permoka (78,28 Eur – 11,74 Eur (gyventojų pajamų mokesčio permoka) – 4,70 Eur (privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoka)).

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Iš byloje nustatytų aplinkybių bei pateikto teisinio reguliavimo, matyti, kad atsakovui kilo pareiga grąžinti susidariusią 61,84 Eur motinystės (tėvystės) pašalpos permoką. Apie susidariusią permoką VSDFV Vilniaus skyrius E. D. informavo 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. raštais, tačiau jis per šiuose raštuose nurodytus terminus permokos pareiškėjui negrąžino.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir iš atsakovo E. D. pareiškėjo naudai priteisti 61,84 Eur motinystės (tėvystės) pašalpos permokos sumą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą tenkinti visiškai.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš atsakovo E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 61,84 Eur (šešiasdešimt vieno euro, 84 ct) motinystės (tėvystės) pašalpos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.