Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. S. paskirta bausmė - laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Utenos rajono apylinkės teismo 2014-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir P. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienuolikai mėnesių.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas atliktas pagal 2014-10-27 nuosprendį. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo P. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. S., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas. Šiuo nuosprendžiu civiliniam ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš A. S. ir P. S. priteistas solidarus 45,25 eurų civilinis ieškinys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. S. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2012-01-02 apie 20.45 val., UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), A. S. iš lentynos paėmus vieną viskio butelį „(duomenys neskelbtini)“ 1 l talpos 19,67 eurų vertė ir vieną butelį likerio „(duomenys neskelbtini)“ 0,7 l talpos 15,93 eurų vertės, o P. S. vieną viskio butelį „(duomenys neskelbtini)“ 1 l talpos 19,67 eurų vertės ir vieną butelį likerio „(duomenys neskelbtini)“ 0,7 l talpos 15,93 eurų vertės, atvirai, rankose besinešdami šiuos butelius, matant pašaliniam asmeniui, t. y. parduotuvės pardavėjai – konsultantei A. P., ir suprasdami, kad pastaroji supranta jų veiksmų neteisėtumą, praėjo pro kasą nesumokėję už prekes ir iš parduotuvės išėjo, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini)“ padarydami bendrą 71,18 eurų žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skunde ginčija jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (BPK) 320 str. 3 d.).

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nustatyta, jog apelianto argumentai nepagrįsti.

Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir trukmę, teisingai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. S., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas nusikaltimus padarė būdamas teistas, sistemingai vykdė analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio. Taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į tai, kad nusikalstama veika padaryta esant tiesioginiai tyčiai. Byloje nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Sunkinančia atsakomybę aplinkybe buvo pagrįstai pripažinta tai, jog P. S. nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje bus įgyvendinta P. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijose numatytas griežčiausių bausmių rūšis – laisvės atėmimą. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė artima minimumui. Pirmosios instancijos teismas, į visas aukščiau minėtas aplinkybes, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir jas teisingai įvertino, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Deklaratyvūs apelianto argumentai dėl sveikatos sutrikimų taip pat nepagrindžia jo prašymo skirti švelnesnę bausmę.

Tenkinti P. S. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam teisingai skirtą bausmę nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.