Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pareiškėja S. J. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina S. Ž. iki savo mirties 2001-05-10 nuosavybės teise valdė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtą indeksu 7J1/Ž. Nurodė, kad šis juridinę reikmę turintis faktas reikalingas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimui. Pareiškėja nurodė, kad ji yra dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, savininkė. Šį turtą įgijo po savo motinos S. Ž. mirties, kuri 1988-07-06 testamentu paliko pareiškėjai pusę gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į dalį gyvenamojo namo ir namo priklausiniu - šulinio ir tvoros dalis, esančių valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini). Ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat valstybinėje žemėje paveldėti pagal testamentą pareiškėja negalėjo, nes paaiškėjo, jog šis statinys nebuvo inventorizuotas ir teisiškai įregistruotas pareiškėjos motinos vardu iki jos mirties. VĮ Registrų centro statinių išdėstymo plane šis pastatas yra pažymėtas indeksu 7J1/Ž. Minėtą ūkinį pastatą apie 1965-1970 metus pastatė pareiškėjos motina ir nuo šio statinio pastatymo iki savo mirties 2001-05-10, šį ūkinį pastatą valdė ir naudojo kartu su gyvenamuoju namu ir kitais apie gyvenamąjį namą esančiais statiniais. Ūkinis pastatas buvo pastatytas apie 1965-1970 metus, tačiau jis nebuvo inventorizuotas ir neatlikta jo teisinė registracija. Ūkinis pastatas buvo pastatytas remiantis architekto projektu ir 1965-01-22 leidimu Nr. 1 statybai, tačiau šiame leidime buvo nurodytas pareiškėjos brolis M. Ž., kuris 1965 m. gyveno kartu su motina, o ne pareiškėjos motina S. Ž. Pareiškėjos brolis M. Ž. yra miręs. Pareiškėja mano, jog dėl to, kad jos motina buvo neraštinga, o brolis buvo raštingas, statybos leidime yra nurodyta pareiškėjos brolio pavardė. Ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai, ne savavališkai, turint tam tinkamai išduotą statybos leidimą, statinių, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), išdėstymo plane yra užfiksuoti kadastriniai duomenys, jog pastatas 7J1/Ž yra pastatytas 1975 metais, nors šie duomenys nėra patvirtinti jokiais įrodymais, esančiais inventorinėje byloje ir pagal VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės skyriaus paaiškinimus yra įrašyti iš pareiškėjos S. J. raštiško pareiškimo. Inventorinėje byloje (numeris 98/16257) yra 1965 metų statybos leidimas, tačiau šio statybos leidimo pagrindu nėra teisiškai įregistruotas joks ūkinis pastatas. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių ūkinis pastatas nebuvo įregistruotas, nors 1965 m. statybos leidimas yra tinkamas ir pakankamas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtas indeksu 7J1/Ž, visada buvo naudojamas ir valdomas pareiškėjos motinos, o po motinos mirties pastatu naudojosi pareiškėja.

Pareiškėja S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą - tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J. motina S. Ž. iki savo mirties 2001-05-10 nuosavybės teise valdė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje pažymėtą indeksu 7J1/Ž. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, konstatuodamas, jog projektuojamas ūkinis pastatas yra už žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ribų. Tokiai išvadai byloje nėra tinkamų įrodymų, nes žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra tinkamai suformuotas, namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), yra valstybei priklausančiame žemės sklype, kaip ir pats ūkio pastatas visas šiuo metu yra valstybei priklausančiame žemės sklype. Suinteresuotas asmuo J. M. nepateikė tinkamų įrodymų, jog ginčo ūkinis pastatas kuria nors dalimi yra jos vardu teisiškai įregistruotame žemės sklype. J. M. yra inicijavusi ginčą dėl to, kad atlikus jos įsigyto žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus, dėl jos žemės sklypo kitokių ribų tarp jos ir ginčo ūkinio statinio naudotojos S. J. kilo ginčas dėl žemės ribų nustatymo, nes, J. M. kitoje civilinėje byloje siekia įrodyti, jog jos žemės sklypo dalį užima S. J. naudojamas ūkinis pastatas, plane pažymėtas 7J1/Ž. Tačiau J. M. inicijuota civilinė byla Nr. 2-1-627/2009, nagrinėjama Ukmergės rajono apylinkės teisme, yra sustabdyta dėl S. J. inicijuotos juridinio fakto nustatymo bylos. Todėl apeliantės manymu, byloje nėra įrodymų, tvirtinančių, kad J. M. nuosavybės teise įregistruotame žemės sklype yra kokia nors ginčo ūkinio pastato dalis. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktą 1965-01-22 statybos leidimą, išduotą pagal 1965-01-20 patvirtintą namo perplanavimo ir priestato statybos projektą su generalinio plano eksplikacija. Šiame dokumentiniame įrodyme nurodyta, jog ūkio pastato vieta ir išmieros gali būti patikslinta nužymint natūroje. Tačiau, apeliantės manymu, šiame įrodyme nėra nuorodos į tai, jog ūkinio pastato išmieros ir vieta gali būti patikslinta tik žemės sklypo ribose. Ūkio pastatas buvo pastatytas kitoje vietoje nei pažymėta genplano eksplikacijoje, nes to nedraudė projektinė dokumentacija, be to, kaip paaiškino liudytojas A. J. ir kiti liudininkai, toje vietoje buvo Ukmergės ligoninės pastatai, kas galėjo nulemti faktą, jog ūkio pastatas iš tiesų buvo pastatytas sklypo viduje prie garažų sienos, tačiau kaip gretimas prie ar tarp ligoninės garažų priblokuotas pastatas, dėl to atsidūręs už sklypo ribų. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog liudytoja Z. L. L. ir A. J., ūkinis pastatas buvo priblokuotas prie ligoninės garažų. Teismas nevertino tokių liudytojų parodymų ir visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog iš liudytojų parodymų negalima nustatyti apie kurį ūkinį pastatą kalbama, ir koks jo žymėjimas planuose. Todėl aplinkybė, jog ūkinis pastatas galėjo būti pastatyta pagal 1965-01-22 statybos leidimą apeliantės manymu byloje nebuvo paneigta. Minėto statybos leidimo pagrindu kitas ūkinis pastatas nėra įregistruotas namų valdoje, todėl vadovaujantis įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina nei netikėtina, kad pagal 195-01-22 statybos leidimą buvo pastatytas ūkinis pastatas 7J1/Ž. Aplinkybę, jog šį pastatą S. Z., kad tas pastatas jai priklausė nuosavybės teise, nes ji juo naudojosi, patvirtino visi liudytojai. Apeliantės įsitikinimu, teismo išvada, jog byloje pareiškėjos neįrodyta, jog ginčo pastatas buvo pastatytas laikantis tuo metu galiojusių teisės normų, byloje nėra patvirtinta įrodymais. Apeliantė mano, jog jeigu ūkinis pastatas būtų pastatytas nesilaikant tuo metu galiojusių teisės normų, tai jis, kaip savavališka statyba būtų nugriautas dar sovietiniais laikais ir pažeidėjams būtų taikytos tuo metu galiojusios sankcijos. Nors suinteresuotieji asmenys savo paaiškinimuose teigė, kad statyba ūkinio pastato statyba buvo savavališka, tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie būtų pakankami išvadai, jog pagal anuomet galiojusias teisės normas ūkinio pastato statyba turėjo savavališkos statybos požymius. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog S. Z., ar koks nors kitas iki jos mirties (duomenys neskelbtini), adresu gyvenęs asmuo būtų raginami nugriauti, neva, savavališkai pastatytą ginčo ūkinį pastatą. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, jog ginčo pastatas buvo gyvenamojo pastato priklausiniu. Pareiškėja savo pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, jog ginčo ūkinis pastatas pažymėtas kadastre 7J1/Ž adresu (duomenys neskelbtini) buvo teisiškai neregistruotas iki pat jos motinos mirties galimai dėl to jog motina buvo neraštinga. Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, jog ginčo statinys faktiškai buvo priklausinys - antraeilis daiktas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui - gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, jog ginčo ūkinis pastatas yra už namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) ribos, tiksliau, faktiškai ribojasi su namų valda viena savo dalimi arba yra pastatytas ant ribos, neduoda pagrindo išvadai, jog tas ginčo statinys negalėjo būti priklausiniu. Pati namų valda (duomenys neskelbtini) yra iki šiol neprivatizuotoje valstybei priklausančioje žemėje, žemės sklypas nėra tinkamai suformuotas, o ginčo ūkinis pastatas 2005-11-11 VĮ Registrų centro buvo pažymėtas 7J1/Ž indeksu, (suformuojant jo kadastrinius duomenis). Suinteresuotas asmuo J. M. pripažino, jog ginčo ūkiniu statiniu naudojasi S. J. ir jos sesuo R. M. Vadinasi, ginčo dėl to, kas faktiškai naudojasi ginčo statiniu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo. Pareiškėja liudininkų parodymais įrodinėjo, jog ginčo ūkinį pastatą statė motina, ir kad tuo ūkiniu pastatu visuomet naudojosi jos motina S. Z. Tai patvirtino teisme apklausti liudytojai pareiškėjos liudininkai Z. L. L., V. A. J. ir A. J. Tačiau teismas šiuos liudininkų parodymus vertino kritiškai, apsiribodamas išvada, jog liudininkų parodymai nereiškia, jog pastatas buvo pastatytas laikantis tuo metu galiojusių teisės normų. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, kodėl nevertina minėtų liudytojų parodymų apie tai, kad S. Z. iki mirties ūkinį pastatą naudojo savo reikmėms. Apeliantės manymu, tokie liudytojų parodymai turi esminės reikšmės pareiškėjos nurodytai aplinkybei, jog ūkinis pastatas buvo S. Z. priklausančio gyvenamojo namo priklausiniu, nes patvirtina ūkinio pastato funkcinę priklausomybę gyvenamajam namui. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą, padaręs išvadą, jog S. J. pareiškimas netenkina būtinos specialios sąlygos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui pagal CPK 444 str. 2 d. 5 p. Apeliantė mano, kad tos aplinkybės, jog ūkiniu pastatu jos motina naudojosi kaip gyvenamojo namo priklausiniu, kaip ir fakto, kad pareiškėjos motinai priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), visas, po to, namo dalis, byloje niekas neginčijo. Todėl vadovaujantis 1964 m. CK 153 str., ūkinis pastatas atitiko priklausinio sampratą - daiktą, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui bendra ūkine paskirtimi, įstatymas nereikalauja, kad pagrindinis daiktas ir priklausinys būtų šalia. Jeigu įstatymo normos kalba apie funkcinę, o ne apie fizinę pagrindinio daikto ir priklausinio sąsają, tai pagrindinis daiktas ir jo priklausinys gali būti net ir skirtingose vietose (LAT 2001-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001). Vadovaujantis 1964 m. CK 153 str. ir 2000 m. CK 4.13, 4.14 ir 4.19 str., priklausinį ištinka toks pat likimas, kaip ir pagrindinį daiktą. Todėl apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog jos motina negalėjo turėti nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 7J1/Ž, ir yra įsitikinusi, jog dėl to, kad jos motina turėjo nuosavybę pagrindiniam daiktui, tai galėjo teisėtai turėti ir nuosavybės teisę priklausiniui (ūkiniam pastatui 7J1/Ž).