- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-06
- Bylos Nr.
- 2S-735-123/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., G. S.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-735-123/2007
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. rugsėjo 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-523-635/2007 pagal pareiškėjo (skolininko) K. S. skundą dėl neteisėtų antstolės Astos Pliuškevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys A. S., G. S., jų atstovė G. S., L. S., J. S., S. Š., TEO LT AB, Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. S. 2005-12-15, 2005-12-21, 2006-01-10 (patikslintas 2006-01-30) pateikė skundus dėl antstolės veiksmų. 2005-12-15 skundą pateikė, kadangi nesutiko su antstolės jam nuosavybės teise priklausančių areštuotų sklypų įkainojimu, prašė sustabdyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų pardavimą ir išieškoti iš jo teigimu, jam skolingo išieškotojo J. S. turto. 2005-12-21 skundu prašė įpareigoti antstolę nutraukti vykdymo veiksmus bei atšaukti varžytynes. 2006-01-10 (patikslintu 2006-01-30) skundu prašė panaikinti žemės sklypų varžytynių aktą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dydžio žemės sklypų pardavimo iš varžytynių ir nušalinti antstolę A. Pliuškevičienę nuo vykdomosios bylos vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. pateikė atskirąjį skundą, prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-04-03 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl ligos, pažymą teismui pristatė, kiti proceso dalyviai bylos nagrinėjime taip pat nedalyvavo, todėl buvo pažeistos ir jų teisės. Teisėjai buvo pareiškęs nušalinimą, tačiau ji nenusišalino. Mano, kad dėl turto įvertinimo į teismą kreipėsi laiku, kai tik sužinojo apie žemės vertę iš Mokesčių inspekcijos. Teigia, kad žemės vertė nebuvo tinkamai nustatyta, antstolė nepateikė įrodymų kuo rėmėsi nustatydama žemės vertę, mano, kad jo žemė buvo parduota labai pigiai. Nurodo, kad ant varžytynių akto nėra pirkėjo S. Š. parašo, be to, nėra duomenų, kad varžytynių dalyvio L. S. įmoka buvo sumokėta iki varžytynių. Teigia, kad teismas privalo vadovautis protingumo kriterijais. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pardavus derlingą žemę, iš kurios turi daugiau pajamų, liks tik nederlinga, nekalkinta žemė, todėl jo šeima liks be pragyvenimo šaltinio. Paaiškino, kad sumažėjus žemės dydžiui, praras Europos Sąjungos skiriamą paramą, o be paramos negalės ūkininkauti, pasitraukęs iš žemės ūkio, neteks teisės gauti pensijos iš Europos Sąjungos. Nurodė, kad G. S. uždirba pakankamai, kad galėtų išlaikyti dvi dukras. Pažymėjo, kad nuo šių metų rudens pradės mokėti alimentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo teismo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad K. S. specialiai rašo skundus, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, siekdamas išvengti atsiskaitymo su išieškotojais. Byla nagrinėjama dvejus metus, K. S. nemoka savo mažametėms dukroms alimentų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad antstolė pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdomosiose bylose Nr. 0124/04/02462, 0124/02/01128, 0124/04/00529, 0124/02/01088, 0124/03/04127, 0124/03/04049, 0124/03/02661, 0124/03/02841, 0124/05/01202, 0124/06/00399 vykdo išieškojimą iš skolininko K. S.. Antstolė 2005-05-09 turto arešto aktu areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (b.l. 44-47). 2006-01-03 įvyko varžytynės, areštuoti žemės sklypai buvo parduoti 2,36 ha dydžio L. S. už 2604 Lt ir 6,33 ha dydžio S. Š. už 6914 Lt (vykdomoji byla (toliau tekste V/B) Nr. 0124/03/02841, b.l. 1,2). Pirmosios instancijos teismas patvirtino 2006-01-03 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 0124/03/02841, 0124/03/02841 (b.l. 30-35).
Priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesas - svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo realumas, o pažeistos subjektinės teisės atkuriamos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus - perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t. Teisingumas gali būti įvykdytas, tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. LR CPK 634 str. 2 d. numato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
CPK 246 str. numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas šalies prašymu, jeigu ji iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Bylos duomenimis pareiškėjas apie 2007-03-22 teismo posėdį buvo informuotas asmeniškai, pasirašytinai (b.l. 15), iki 2007-03-22 teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Pažymą iš gydymo įstaigos pateikė teismui tik 2007-03-26 (b.l. 26). Įstatyme yra įtvirtinta prezumpcija, kad neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi. Iš pareiškėjo pateikto medicininio dokumento matyti, kad pareiškėjas į VĮ Žemaičių Naumiesčio ambulatoriją kreipėsi tik 2007-03-22, t.y. teismo posėdžio dieną, be to, pažymėtina ir tai, kad teismo posėdis įvyko tik 13:30 val., taigi iš to darytina išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, tokiu būdu vilkina tiek bylos nagrinėjimą, tiek vykdymo procesą. AB „Teo LT“, Šilutės kredito unijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos komisariato atstovai apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 21-24), prašymų atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė. Todėl pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeistos jo ir kitų proceso dalyvių teisės, yra nepagrįstas.
Sprendžiant teisėjui pareikšto nušalinimo klausimą būtina išsiaiškinti, ar proceso dalyvio pareikštas nušalinimas yra pagrįstas ir motyvuotas, ar byloje dalyvaujantys asmenys nepiktnaudžiauja savo procesine teise reikšti nušalinimus. Iš bylos nustatyta, kad pareiškėjas 2007-03-15 teismo posėdžio metu prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės pareiškė nušalinimą teisėjai D. Jazbutienei (b.l. 14). Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-03-16 nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo netenkino, nurodė, kad pareiškėjas teisėjo nušalinimo pagrindų nenurodė, nepateikė jokių duomenų, kad teisėja yra šališka, savo teiginius grindė tik prielaidomis. Paaiškino, kad teisėjui, priėmusiam procesinius sprendimus kitose bylose, įstatymas nušalinimo pagrindo nenumato. Pagal įstatymą nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, nušalinimas galėtų būti pareiškiamas tik jeigu tai, kad yra pagrindas nušalinti, šalis sužinojo jau pradėjus tokį nagrinėjimą ir tai šalis privalo įrodyti. Pareiškėjas pateikdamas atskirąjį skundą pakartotinai prašo nušalinti teisėją D. Jazbutienę, taip pat prašo nušalinti ir visą Šilutės rajono apylinkės teismą. Pažymėtina, kad teismo nutartis nušalinimo klausimu yra neskundžiama, todėl ji negali būti atskirojo skundo nagrinėjimo objektu (LR CPK 334 str. 1 d.). Nepagrįstas ir nemotyvuotas teisėjams pareikštas nušalinimo pareiškimas laikytinas piktnaudžiavimu nušalinimo teise. Abejonės dėl teisėjų nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik pareiškėjo spėjimais ar samprotavimais.
Pareiškėjas nesutinka, su antstolės nustatyta areštuoto turto verte, kadangi antstolė nepateikė įrodymų, kuo rėmėsi įvertinant turtą. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. Pagal CPK 681 straipsnį, areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Bylos duomenims, nei skolininkas, nei išieškotojas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė. Skolininkas netgi pats teismo posėdžio metu paaiškino, kad su antstolės nustatyta areštuotos žemės verte sutiko (t. 1, b.l. 23), todėl antstolis nesprendė klausimo dėl ekspertizės skyrimo, kadangi ginčo dėl areštuoto turto vertės nebuvo. Antstolė įkainodama areštuojamą turtą vadovavosi įstatyme nustatytais objektyviais kriterijais, atsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro įmonės nurodytą turto vertę, į vietos turto rinkos vertę, į parduodamų žemės sklypų paskirtį, į kitų skolininkui priklausančių neparduotų žemės sklypų, esančių toje pačioje vietovėje, kainas. Be kita ko, pažymėtina, kad priverstinio pardavimo metu turto rinkos kaina gali mažėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad antstolė turto vertę nustatė tinkamai.
Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad 2006-01-03 varžytynių protokolas, 2006-01-03 turto pardavimo iš varžytynių aktai yra pasirašyti (vyk.byla Nr.0124/03/02841 b.l. 1-2, 6-7). Todėl pareiškėjo argumentas, jog pirkėjas S. Š. nepasirašė turto pardavimo iš varžytynių akto, atmestinas. Įstatyme yra numatyta, kad norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo iki varžytynių pradžios užsiregistruoti ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad varžytynėse užsiregistravo, sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį ir dalyvavo du pirkėjai (vyk. byla Nr.0124/03/02841 b.l. 7, 17). Duomenų, kad varžytynių dalyvio L. S. įmoka sumokėta ne iki varžytynių pradžios, byloje nėra. Pirkėjai padidino pradinę turto pardavimo kainą, kaip reikalauja įstatymas, per nustatytą terminą sumokėjo visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą.
Pareiškėjo pateikti argumentai, kad jis patirs didelius nuostolius, jei teismas leis parduoti žemę, kadangi negaus paramos iš Europos Sąjungos, o be paramos negalės ūkininkauti. Tačiau kaip matyti, pats pareiškėjas nesiima jokių veiksmų, kad tos žalos išvengtų. Bylos duomenimis Šilutės rajono apylinkės teismas 2004 m. priteisė alimentus pareiškėjo dukrų išlaikymui, tačiau pareiškėjas vengia mokėti išlaikymą savo vaikams, priešingai, jis nurodo, kad G. S. pakankamai gerai uždirba ir gali pati rūpintis ir išlaikyti vaikus. Pažymėtina, kad LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, LR CK 3.155 str. 2 dalis įtvirtina abiejų tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tuo tarpu pareiškėjas visiškai nemoka išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent pareiškėjo veiksmai daro žalą vaikams, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Pareiškėjas nurodė, kad jis iš areštuotos žemės gaudavo daug pajamų, tačiau įsiskolinimo išieškotojams visiškai nemokėjo. Vykdymo proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu sprendimo įvykdymu. Nagrinėjamu atveju vykdymo procesas tęsiasi nuo 2000 metų, antstolė išieškojimą vykdo iš dešimt jai pateiktų vykdomųjų dokumentų, skolininkas nuo vykdomųjų bylų pradžios nerodė jokios iniciatyvos skolų sumažinimui, taigi darytina išvada, kad skolininkas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nėra suinteresuotas kuo greičiau sumokėti skolas išieškotojams ir tokiu būdu stengiasi vilkinti išieškojimo procesą, sukeldamas išieškotojams bei turtą įsigijusiems asmenims nuostolius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo padaryta esminių pažeidimų parduodant turtą iš varžytynių, varžytynės buvo surengtos ir vyko laikantis varžytynių procedūrą nustatančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino varžytynių aktus.
Teisėjų kolegija, įvertinus ir išanalizavusi ankščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, vykdymo dalyvių interesus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.