Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovo atstovei Jūratei Kučinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Tauragės kurjeris“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, 2015-02-23 straipsnis turi būti vertinamas kaip naujas, o ne atsakomasis straipsnis. Jame suformuota žurnalistės pozicija ir tikrovės neatitinkantys teiginiai, t. y. kad pareiškėjas iškeikė žurnalistę necenzūriniais žodžiais ir jai grasino. Taip buvo pažeisti Etikos kodekso 1, 3, 8, 9 ir 20 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Pažymėjo, kad ketinimas kreiptis į teismą ir gintis teisinėmis priemonėmis negali būti vertinamas kaip grasinimas. Žurnalistė siekė išprovokuoti pareiškėją, bendravo neetiškai, sarkastiškai besijuokdama ir konstatavo, kad pareiškėjas elgiasi „kaip turgaus boba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dirbs „puikus“ narys. Tokius teiginius pareiškėjas vertino kaip žeidžiančius jo garbę ir orumą. Tarnyba šių teiginių sprendime nevertino. Neetiškas ir įžeidžiantis žurnalistės elgesys išprovokavo pareiškėjo atsaką ir jis garsiai pasamprotavo bei pasakė „Geriau būti turgaus boba nei apsišikusia boba“. Pažymėjo, kad melagis nėra nei necenzūrinis, nei įžeidžiantis žodis. Žurnalistė nepagrįstai iškreipdama pareiškėjo samprotavimus pritaikė sau asmeniškai. Be to, pareiškėjas pokalbio metu nebuvo informuotas, kad pokalbis ar jo ištraukos bus viešai paskelbtos. Jo manymu, atsakomasis straipsnis turėjo būti skelbiamas be jokių pašalinių žurnalistės komentarų.

Taip pat pareiškėjas teigė, kad pageidavo matyti savo nuotrauką straipsnyje, tačiau nereikalavo ją išspausdinti, kaip nurodoma straipsnyje po pareiškėjo nuotrauka. Žurnalistė taip pat pažeidė ir pareiškėjo teisę į susižinojimo slaptumą, kadangi pokalbio klausėsi viešai telefono garsiakalbyje ir apie tai pareiškėjo neinformavo.

Pareiškėjui ir jo atstovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjo prašymas atidėti teismo posėdį netenkintas. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas nevertino Etikos kodekso pažeidimų. Nurodė, kad atsakovas 2015-03-06 raštu Nr. (SK-51)S-141 informavo pareiškėją, jog pareiškėjo skundo dalis dėl galimų Eriko kodekso pažeidimų persiunčiama Visuomenės informavimo etikos komisijai nagrinėti pagal kompetenciją, kuri 2015-06-22 posėdyje nusprendė, kad žurnalistų profesinė etika nebuvo pažeista.

Atsakovas neigė, kad sprendė klausimus viršydamas jam suteiktą kompetenciją. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 49 straipsniu, 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 3 dalies 6 punktu, 15 dalimi, išnagrinėjo pareiškėjo skundą pagal priskirtą kompetenciją ir priėmė motyvuotą Sprendimą.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kaip jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia skundžiamas Sprendimas bei kaip jo teisės ar teisėti interesai bus apginti jį panaikinus, todėl pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas pareiškėjo skundą dėl Publikacijose paskelbtos informacijos pripažino nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnyba 2015-03-06 raštu Nr. (SK-51)S-151 „Dėl skundo persiuntimo“ persiuntė skundo dalį dėl galimo Kodekso pažeidimo nagrinėti pagal kompetenciją.

Tarnyba 2015-03-06 raštu Nr. (SK-51)S-143 kreipėsi į UAB „Tauragės kurjeris“ su prašymu iki 2015-03-20 pateikti paaiškinimą dėl pareiškėjo pateiktų skundo argumentų.

UAB „Tauragės kurjeris“ 2015-03-20 pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir UAB „Tauragės kurjeris“ nepažeidė Įstatymo reikalavimų. Teigė, kad straipsniuose pateikė teisingą informaciją, informavo visuomenę apie kandidato į sostinės tarybą žodžius bei veiksmus. Akcentavo, kad pareiškėjas grasino žurnalistei, reikalavo publikuoti jo atsiųstą nuotrauką, L. J. buvo suteikta atsakymo teisė ir jo atsiųstas atsakymas buvo publikuotas.

L. J. 2015-07-24 Tarnybai pateikė paklausimą kuo skubiau jį informuoti apie skundo išnagrinėjimą ir priimtą sprendimą.

Žurnalistų etikos inspektorius Sprendime, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 3 dalies 6 punktu, 15 dalimi, nusprendė pripažinti pareiškėjo L. J. skundą dėl Publikacijose paskelbtos informacijos nepagrįstu. Sprendime atsakovas pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

Tarnyba dėl ginčo teiginio „Pinigų Tauragės verslininkui negrąžino, tačiau žada, kad viskas bus gerai“, kuris yra skundžiamos publikacijos antraštė, nurodė, kad pagal savo pobūdį tai yra žinia, kadangi skelbiami konstatuojamieji duomenys, kuriuos galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, koncentruota forma yra pristatoma joje analizuojama tema, kurios detalesnė analizė pateikiama pačioje publikacijoje. Ši publikacija yra susijusi su vieša diskusija komerciniame kontekste. Joje aprašomi konfliktiniai dviejų ūkio subjektų tarpusavio santykiai, UAB „P. C.“ skola IĮ „V. P.“, jos susidarymo aplinkybės, Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas dėl skolos grąžinimo, pareiškėjo kreipimasis į minėtą teismą dėl garbės ir orumo gynimo. Pabrėžė, kad vieši asmenys nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu, kaip privatūs asmenys, jų gynimo ribos siauresnės, jų atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atžvilgiu. Darė išvadą, kad UAB „P. C.“ ir pareiškėjo (šios bendrovės akcininko, vadovo) interesai sutampa. Pareiškėjas su šia bendrove siejamas kaip jos vadovas, akcentuojant, jog dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose. Ginčijama antraštė yra abstrakti, joje pareiškėjas tiesiogiai neminimas. Tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo, kaip rinkimuose dalyvaujančio (viešojo) asmens, kuris turėtų būti pakantesnis kritikai, statusą, į tai, kad visuomenė turi teisėtą interesą gauti išsamią, aktualią informaciją apie kandidatų, dalyvaujančių savivaldos rinkimuose ir siekiančių reikšmingų pareigų, privačius interesus, į tai, kad antraštėje skelbiama informacija buvo susijusi su tikrais, publikacijoje aprašytais, įvykiais, juos apibendrindama, padarė išvadą, kad publikacijos pavadinimas nelaikytinas neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu pareiškėjo garbę ir orumą.

Inspektorius, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl atsakymo teisės nesuteikimo, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus pažeistą pareiškėjo teisę replikuoti (atsakyti) į skundžiamoje publikacijoje paskelbtą informaciją. Teigė, kad buvo publikuojamas ne paneigimas, o atsakomoji pozicija, todėl jai neturi būti taikomi paneigimo skelbimo taisyklėse nustatyti reikalavimai.

Nurodė, kad ginčo teiginyje „<...> politikas žurnalistę iškoneveikė necenzūriniais žodžiais ir atvirai pagrasino” (publikacija „Vilniaus politikas pagrasino Tauragės žurnalistams") paskleisti duomenys gali būti patikrinti, įrodomi, todėl tokį teiginį laikė žinia. Įvertinus pareiškėjo pateiktą pokalbio su žurnaliste R. R. garso įrašą, teigė, kad posakiai yra nekorektiški, užgaulūs, galintys įžeisti asmenis, kuriems yra skirti. Nors publikacijos teiginio prasmė nėra iškreipta tiek, kad neatitiktų tikrovės ir visuomenės suvokimo. Nustatė, kad pokalbis tarp žurnalistės ir L. J. buvo konfliktiškas. Padarė išvadą, kad teiginių, kuriems netrūko faktinio pagrindimo, paskleidimas hiperbolizuota forma nelaikomas pareiškėjo garbę ir orumo pažeidimu. Atsakovas teiginį, „Redakcijos L. J. pareikalavo publikuoti ir jo atsiųstą nuotrauką, kurią jis naudoja savo rinkimų agitacijai“ laikė žinia, kuri atitinka tikrovę. Atsakovas, atlikęs ginčo teiginių vertinimą, pareiškėjo garbės ir orumo gynimo požiūriu, nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekė pažeminti ar sumenkinti jo garbę ir orumą. Vien tai, kad publikacijose paskleista pareiškėjui nepalanki, jo atžvilgiu kritiška informacija savaime dar nereiškia, jog buvo peržengtos teisės skleisti informaciją ribos.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, o pagal 5 punktą – vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Pagal VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktą, Inspektorius, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, gali priimti sprendimą, skundą pripažinti nepagrįstu.

Nagrinėjamu atveju pagal Inspektoriui VIĮ suteiktą kompetenciją jis išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą skundą ir priėmė ginčijamą Sprendimą. Pažymėtina, kad šioje byloje nevertinami Kodekso pažeidimai, kuriuos pagal 46¹ straipsnio 3 dalies 3 punktą nagrinėja Visuomenės informavimo etikos komisija.

Remiantis VIĮ 2 straipsnio 75 punktu, viešasis asmuo yra valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Kad pareiškėjas, būdamas kandidatu į vietos savivaldą, yra viešasis asmuo byloje ginčo nėra.

Dėl teiginio „Pinigų Tauragės verslininkui negrąžino, tačiau žada, kad viskas bus gerai“

VIĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo. VIĮ 15 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai išskiria vertybes, kurios yra susijusios su fiziniu asmeniu ir vertybių, kurios neatsiejamos nuo juridinio asmens.

Motyvuojamoji dalis

VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. VIĮ 44 straipsnio 1 dalis taip pat nurodo vertybes priklausančias fiziniam asmeniui bei juridiniam asmeniui, t. y. visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos.

Taigi, darytina išvada, kad tiek garbė, tiek orumas yra neatsiejami nuo privataus fizinio asmens, jo personalijos, nepriklausomai nuo to kokią socialinį padėtį jis beužimtų visuomenėje.

Ginčo teiginys yra skundžiamos publikacijos antraštė, kurioje apibendrintai ir abstrakčiai pristatoma joje analizuojama tema, o pačioje publikacijoje analizuojamos ginčo detalės tarp dviejų ūkio subjektų dėl jų vykdomos ūkinės komercinės veiklos. Publikacijoje nurodoma, kad pareiškėjo vadovaujama UAB „P. C.“ yra skolinga kitai įmonei – IĮ „V. P.“. Šių publikacijoje išdėstytų faktų pareiškėjas neneigė. Pareiškėjas teigia, kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra niekam skolingas, skolinga yra jo vadovaujama bendrovė. Minėtame straipsnyje ir yra užfiksuota būtent tokia informacija, kad ne pareiškėjas, o jo vadovaujama bendrovė yra skolinga. Publikacijoje aiškiai nurodoma, kad skolinga yra UAB „P. C.“, o ne pareiškėjas L. J.. Esminės informacijos, kad bendrovė yra skolinga, pareiškėjas neneigė. Iš publikacijos matyti, kad žurnalistė analizavo komercinius bendrovių santykius. Taigi, publikacija, kaip teisingai nustatė Inspektorius, yra susijusi su vieša diskusija komerciniame kontekste. Minėtoje publikacijoje yra aprašomi konfliktiniai dviejų ūkio subjektų tarpusavio santykiai, t. y. UAB „P. C.“ skola IĮ „V. P.“, jos susidarymo aplinkybės, Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas dėl skolos grąžinimo, pareiškėjo kreipimasis į minėtą teismą dėl garbės ir orumo gynimo. Faktai yra grindžiami oficialiai analizuojamais duomenimis. Kadangi pareiškėjas publikacijos paskelbimo metu kandidatavo rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir buvo viešas asmuo, tai publikacijoje pateikiama vieša diskusija tarp dviejų ūkio subjektų turi visuomeninę reikšmę. Kandidatai, dalyvaudami rinkimuose, dalyvauja valstybės ir visuomenės viešajame gyvenime ir yra vieši asmenys, todėl visuomenė suinteresuota apie juos žinoti daugiau nei apie privačius asmenis. Pareiškėjas neneigė, kad jis yra viešas asmuo. Taigi, jis nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatūs asmenys, jų gynimo ribos siauresnės, jų atžvilgiu leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės negu privataus asmens atžvilgiu.

Be to, iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas deklaravo ryšius juridiniame asmenyje: UAB „P. C.“ akcininkas ir vadovas. Pareiškėjas rinkiminiu laikotarpiu, tapdamas viešuoju asmeniu, pagrįstai siejamas su savo, kaip rinkimuose dalyvaujančio kandidato, privačių interesų deklaracijoje nurodomais juridiniais asmenimis. Taigi, tokie duomenys yra teisingi. UAB „Tauragės kurjeris“ pateikė teisingą informaciją, kuri pagrįstai laikytina žinia (VIĮ 2 straipsnio 86 dalis) žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

Teismo vertinimu, ginčijama antraštė yra abstrakti, joje pareiškėjas tiesiogiai neminimas, t y. joje nenurodytas nei jo vardas, nei pavardė, nei kiti asmeniniai duomenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2000-10-19 nutartyje Nr. 3K-3-964/2000 yra išaiškinta, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o galima reikalauti tik elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą visuomenės informavimo priemonei taikyti teisinę atsakomybę. Teismo vertinimu, atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjo, kaip rinkimuose dalyvaujančio (viešojo) asmens, kuris turėtų būti pakantesnis kritikai, statusą, suprasti savo kaip viešo asmens žinomumą, į tai, kad visuomenė turi teisėtą interesą gauti išsamią, aktualią informaciją apie kandidatų, dalyvaujančių savivaldos rinkimuose ir siekiančių reikšmingų pareigų, privačius interesus, į tai, kad antraštėje skelbiama informacija buvo susijusi su tikrais, publikacijoje aprašytais, įvykiais, kuriuos apibendrinantis publikacijos pavadinimas nelaikytinas neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu pareiškėjo garbę ir orumą. Pareiškėjas nepaneigė atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir neįrodė, kad atsakovas pateikė neteisingą informaciją bei pažeidė jo garbę ir orumą.

Dėl teiginio, kad pareiškėjas neatsiliepė Facebook socialiniame tinkle, sutiktina su atsakovo vertinimu, kad šis teiginys asmens garbės ir orumo gynimo požiūriu yra neutralus, kadangi jame neteigiama apie jokį asmeniui priskiriamą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, netinkamą ar visuomenės akyse jį diskredituojantį elgesį. Gindamas asmens garbę ir orumą įstatymas siekia apsaugoti interesus asmens, kuris normaliai, bet ne ypatingai jautriai ar smulkmeniškai suvokia apie jį skleidžiamas žinias ir iš keleto galimų pavartojimo prasmių mato tik neigiamą atspalvį (LAT 2000-11-22 nutartis Nr. 3K-3-1217/2000). Pareiškėjas šių teiginių neginčijo ir nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas viešas asmuo, turėjo įvertinti, kad iš tikimasi didesnės tolerancijos ir pakantumo galimiems viešai skelbiamos informacijos netikslumams.

VIĮ 15 straipsnyje reglamentuojama atsakymo teisė. Šiame straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją.

Skundžiamoje publikacijoje yra nurodyta, kad susisiekti su pareiškėju UAB „Tauragės kurjeris“ nepavyko. Tai, kad UAB „Tauragės kurjeris“ iš tiesų bandė kontaktuoti su pareiškėju prieš paskelbiant publikaciją, patvirtina paties pareiškėjo nurodytas faktas, jog 2015-02-13 jis rado vieną praleistą skambutį, kuris, kaip ir jam vėliau paaiškėjo, priklausė publikacijos autorei R. R.. Tai, kad pareiškėjas manė, jog vienas skambutis yra netinkamas būdas su juo susisiekti tėra jo subjektyvi nuomonė. Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „Tauragės kurjeris“ teiginiais, kad bandė susisiekti su pareiškėju. Teismas konstatuoja, kad viešosios informacijos rengėjas realiai bandė susisiekti su pareiškėju ir suteikti jam galimybę pasinaudoti atsakymo teise, tačiau susisiekti nepavyko. Šiuo atveju žurnalistė negali būti laikoma atsakinga dėl to, kad pareiškėjas nekėlė telefono ragelio ar kad neperskaitė socialiniame tinklalapyje Facebook paliktos žinutės. Pareiškėjas nepaneigė, kad žurnalistė nebandė su juo susisiekti.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus pažeistą pareiškėjo teisę replikuoti (atsakyti) į skundžiamoje publikacijoje skelbiamą informaciją. Publikacijoje remiamasi pareiškėjo Tauragės rajono apylinkės teismui pateiktais dokumentais ir duomenimis. UAB „Tauragės kurjeris“ vėlesniame savo laikraščio numeryje ir interneto svetainėje publikacijoje „Vilniaus politikas pagrasino Tauragės žurnalistams“ („Tauragės kurjeris“, www.kurjeris.lt, 2015-02-23) atspausdino visą pareiškėjo pateiktą atsakomąją poziciją į publikacijoje „Pinigų Tauragės verslininkui negrąžino, tačiau žada, kad viskas bus gerai“ („Tauragės kurjeris“, www.kurjeris.lt, 2015-02-18) paskleistą informaciją.

Pareiškėjo teigimu, jo pateikta atsakomoji pozicija turėjo būti atspausdinta be visuomenės informavimo priemonės rengėjo komentarų.

Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Pagal VIĮ 44 straipsnio 3 dalį, komentarai yra negalimi, kai visuomenės informavimo priemonė įgyvendina savo pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir fizinio asmens garbę ir orumą ar juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją. Šiuo atveju buvo publikuojama atsakomoji pozicija, o ne paneigimas, todėl paneigimo skelbimo taisyklės neturėjo būti taikomos. Teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kaip nepragrįstus.

Ginčo teiginyje „<...> politikas žurnalistę iškoneveikė necenzūriniais žodžiais ir atvirai pagrasino“ (publikacija „Vilniaus politikas pagrasino Tauragės žurnalistams“) paskleisti duomenys gali būti patikrinti, įrodomi, todėl toks teiginys laikytinas žinia.

Prie bylos pateiktas pareiškėjo telefoninio pokalbio su žurnaliste turinys patvirtina, kad pokalbis buvo įtemptas, pareiškėjas žurnalistę nutraukdavo, kalbėjo beveik visada pakeltu balso tonu, kartais itin piktai. Pareiškėjas pokalbyje žurnalistę iš tiesų pavadino „apsišikusia melage“. Pokalbio turinys patvirtina nederamų žodžių prasmę. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo, kaip viešo asmens, posakiai išsakyti žurnalistei, visų pirma yra visų pirma nederami, nekorektiški, užgaulūs, galintys įžeisti asmenis, kuriems yra skirti. Nors publikacijos autorės padaryta išvada, kad ji buvusi iškoneveikta necenzūriniais žodžiais nėra visiškai tiksli, tačiau šio teiginio prasmė nėra iškreipta tiek, kad neatitiktų tikrovės ir visuomenės suvokimo. Pokalbio įraše girdėti, kad pareiškėjas grasino žurnalistei, t. y.: „Aš jums grasinu teismais už jūsų neetišką žurnalistinę veiklą“. Vėliau pareiškėjas žurnalistei pasakė: „Ką aš padarysiu jums, jūs pamatysit“, o paskui patikslino, kad imsis teisėtų priemonių. Šiuo atveju, pareiškėjas, kaip viešas asmuo, diskutuodamas su žurnaliste, turėjo suprasti, kad jo žodžiai gali būti kritiškai įvertinti, suvokti nevienareikšmiškai ir kad tokia diskusija bus atspindėta spaudoje. Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, trikdanti visuomenę ar jos dalį (Europos Žmogau Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1991-05-23 sprendimas Oberschlick prieš Austriją). Be to, žurnalistų teisė skleisti informaciją apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą, t. y. hiperbolizavimą ar provokaciją (EŽTT 1999-09-28 sprendimas Dalban prieš Rumuniją).

Atsakovas ištyręs bylą, pagrįstai, įvertinęs pokalbio turinį, kad pateiktų žodžių supratimą ir įvardijimą laikė atviru pagrasinimu, pripažino tam tikro laipsnio faktų perdėjimu (hiperbolizavimu), o tai pagal teismų praktiką tai yra leistina (LAT 20011-29 nutartis Nr. 3K-3-1286/2000).

Pareiškėjo teiginiai, kad jis asmeniškai grasino žurnalistei yra jo interptretacija, kadangi publikacijoje tokių teiginių nėra. Teismo vertinimu, pagrįstai atsakovas teiginius, kurie pagrįsti faktiniais duomenimis, paskleidęs hiperbolizuota forma, nelaikė pareiškėjo, kaip viešo asmens, garbės ir orumo pažeidimu.

Dėl teiginio „Redakcijos L. J. pareikalavo publikuoti ir jo atsiųstą nuotrauką, kurią jis naudoja savo rinkimų agitacijai“ (publikacija „Vilniaus politikas pagrasino Tauragės žurnalistams“).

Kadangi šiame teiginyje yra skelbiama faktais grindžiama informacija, kuri gali būti patikrinta įrodymų pagalba, laikytinas žinia. Iš R. M. pateiktos žurnalistės R. R. susirašinėjimo elektroniniu paštu su Pareiškėju kopijos matyti, jog jis nurodė, kad: „ši nuotrauka nėra politinės kampanijos dalis. Todėl manau privalote ją įdėti“. Teismo vertinimu, toks sakinys, pagrįstai vertinamas pareikalavimu publikuoti jo nuotrauką. Akivaizdu, kad politinės kampanijos laikotarpiu kandidato prašomų publikuoti nuotraukų skelbimas gali būti suprantamas kaip šio kandidato politinė reklama. Tesimo vertinimu, UAB „Tauragės kurjeris“ įrodė, jog ginčo teiginyje paskelbta žinia yra susijusi su tikrais įvykiais, todėl laikytina atitinkančia tikrovę. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad netoleruotini reikalavimai, kad spauda perteiktų tikrovėje egzistuojančius dalykus vienprasmiais, tiesiogiai suvokiamais išsireiškimais. Toks suvaržymas skurdintų kalbą ir neatitiktų visuomenės interesų (LAT 2000-11-22 nutartis Nr. 3K-3-1217/2000).

Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčijo publikacijų teiginius, tačiau jų nevertino bendrame Publikacijų kontekste. Teismo vertinimu, Publikacijų atskirų teiginių vertinimas, atsiejus nuo bendro Publikacijų turinio negali būti vertinamas kaip teisingas tokios informacijos įvertinimas garbės ir orumo pažeidimo kontekste.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir motyvuotas atsakė į visus argumentus. Priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo garbės ir orumo gynimo požiūriu, nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad UAB „Tauragės kurjeris“, t. y. viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekė pažeminti ar sumenkinti pareiškėjo garbę ir orumą. Ta aplinkybė, kad Publikacijose paskleista pareiškėjui nepalanki, pastarojo atžvilgiu kritiška informacija savaime dar nereiškia, jog buvo peržengtos teisės skleisti informaciją ribos. Pareiškėjas atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių nepaneigė. Skunde nurodyti teiginiai iš esmės yra identiški kaip ir skunde Tarnybai nurodyti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo tyrimo objektyvumu ir išsamumu. Pažymėtina ir tai, kad Visuomenės informavimo etikos komisija 2015-06-22 posėdyje, apsvarsčiusi pareiškėjo skundą, nusprendė, jog žurnalistų profesinė etika nebuvo pažeista, t. y. Etikos kodekso pažeidimų nenustatė. Pareiškėjo skundas iš esmės buvo grindžiamas būtent Etikos kodekso pažeidimais, kurie Inspektoriaus kompetencijai vertinti nepriskirtini.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo.

Netenkinus pareiškėjos skundo, negali būti tenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jis tokios teisės neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.