- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- AN2-31-594/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01694-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. L. (toliau – K. L.) atstovo advokato S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimo K. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. L. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų bauda su akcizais apmokestinamų prekių – 944,4 l dyzelino bei 1 (vienos) 200 l metalinės talpos, 2 (dviejų) po 1000 l plastikinių talpų, kuro siurblio su pylimo žarnomis ir pistoletu, konfiskavimu, už tai, kad 2017 m. vasario 13 d., 8.30 val., (duomenys neskelbtini), jis, jam priklausančiose ūkinės paskirties patalpose, kilnojamose talpyklose, trijose talpose: 200 l talpos metalinėje talpoje Nr. 1 laikė 85,2 l dyzelino; 1000 l talpos plastikinėje talpoje Nr. 2 laikė 198,5 l dyzelino, 1000 l talpos plastikinėje talpoje Nr. 3 laikė 660,7 l dyzelino, kurio bendras kiekis 944,4 l, bendros 783,85 eurų vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, ir kuris neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų bei neturėdamas jų įsigijimo dokumentų, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 5, 18, 20 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu K. L. atstovas advokatas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną K. L. atžvilgiu nutraukti. Apelianto teigimu, K. L. pateikė pirmosios instancijos teismui dokumentus, patvirtinančius, kad jis teisėtai turėjo ir eksploatavo keturias 1000 l tūrio ir penkias 200 l tūrio kilnojamas talpyklas. Be to, jis pateikė ir kuro talpykloje laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos žurnalą bei kuro įsigijimo kvitus, tačiau apylinkės teismas šių duomenų nevertino, nepagrįstai atmesdamas jų įrodomąją vertę, remdamasis tuo, kad dauguma jų patvirtina kuro pirkimo Lietuvos Respublikoje faktus, kai byloje nustatyta, jog iš K. L. išimtas kuras neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pasak K. L. atstovo, yra nepagrįsta. Motyvuodamas šią išvadą K. L. advokatas pažymi, kad iš pateikto naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų apskaitos žurnalo matyti, jog į tas pačias talpyklas buvo pilamas kuras, įsigytas iš įvairių degalinių, tame tarpe ir ne iš Lietuvos. Esant šių duomenų visumai, reikalauti, jog sumaišyto kuro mišinio rodikliai atitiktų 2010 metais nustatytus Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomuosius kokybės rodiklius, yra nepagrįsta. Juo labiau, jog, sutinkamai su Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais, kiekvienoje talpykloje laikyto dyzelinio kuro distiliacijos charakteristikos yra skirtingos, o tai vėlgi patvirtina, kad talpyklose laikytas dyzelinis kuras buvo maišomas kaskart įsigyjant jį iš kito pardavėjo tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.Apeliaciniu skundu pažymima, kad pareigūnas D. T., pirmasis pasirodęs įvykio vietoje, nepatvirtino matęs, kad iš vilkiko su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais būtų perpilamas kuras į kokias nors talpas, todėl vien tokio vilkiko buvimo teritorijoje faktas neleidžia spręsti, jog K. L. iš vilkiko vairuotojo būtų įsigijęs ir į tyrimo metu paimtas talpyklas perpylęs dyzelinį kurą be jo įsigijimo dokumentų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vilkiko vairuotojui būtų pradėta teisena dėl Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių neatitinkančio dyzelinio kuro realizavimo, parduodant jį K. L., kas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog K. L. laikytas iš įvairių pardavėjų įsigytas dyzelinio kuro mišinys yra įsigytas kitais būdais, nei pagal K. L. teismui pateiktus jo įsigijimo kvitus.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į K. L. atstovo advokato S. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pats K. L. pareigūnams nurodė, jog rastas kuras yra įsigytas iš tolimųjų reisų vairuotojų ir yra rusiškas, todėl K. L. paaiškinimai duoti teisminio proceso metu yra tik jo gynybinė versija. Pateikti kuro įsigijimo kvitai nepatvirtina, kad kuras buvo laikomas turint įsigijimo dokumentus, kadangi 2015 m. lapkričio 27 d. pareigūnai rado ir paėmė visą laikomą dyzelinį kurą, kuris 2016 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutarimu buvo konfiskuotas, todėl akivaizdu, kad kuro įsigijimą iki 2015 m. lapkričio 27 d. patvirtinantys dokumentai, gali patvirtinti tik jau konfiskuoto kuro įsigijimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
K. L. atstovo advokato S. M. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. L. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi K. L., nesudaro pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui. ANK 209 straipsnio 5 dalis, už kurio pažeidimą skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu K. L. buvo pripažintas kaltu, numato administracinę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarką. Ją reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, turi laikytis šių Taisyklių 12–13, 18–20 punktuose nustatytų reikalavimų, kai laiko ar gabena degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras tūris nuo 40 litrų iki 450 litrų įskaitytinai. Tuo tarpu sutinkamai su Taisyklių 18 punkto reikalavimais, šių Taisyklių 5 punkte nurodyti asmenys privalo saugoti laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad 2017 m. vasario 13 d., 8.30 val., K. L., jam priklausančiose ūkinės paskirties patalpose, kilnojamose talpyklose, trijose talpose: 200 l talpos metalinėje talpoje Nr. 1 laikė 85,2 l dyzelino; 1000 l talpos plastikinėje talpoje Nr. 2 laikė 198,5 l dyzelino, 1000 l talpos plastikinėje talpoje Nr. 3 laikė 660,7 l dyzelino, kuris neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių reikalavimų. Byloje nustatyta, kad K. L. laikyto dyzelino muitinė vertė atitinka 783,85 eurus, t. y. viršija 10, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, reikalaujamo administracinei atsakomybei pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį kilti. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, K. L. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jam priklausančiame garaže jis laiko 9 talpas, kuriose yra dyzelinas. Visą dyzeliną yra pirkęs arba Lietuvos degalinėse arba Rusijos Federacijoje. Jis turi visus kuro įsigijimo dokumentus, tačiau patikrinimo metu pareigūnai jų neprašė ir neėmė. Iš Rusijos Federacijos vilkikų vairuotojų kuro jis nepirko. Iš esmės analogiškas aplinkybes, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino K. L. pateiktų kuro įsigijimą patvirtinančių duomenų, nurodė ir K. L. atstovas apeliaciniu skundu. Tačiau, vertinant šių K. L. parodymų pagrįstumą, objektyvumą ir atitikimą faktinėms nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna ne tik skirtingose proceso stadijose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymuose esantys prieštaravimai, bei ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patvirtinanti/paneigianti tam tikras K. L. inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes. Šių duomenų visumoje pastebėtina, kad 2017 m. vasario 13 d. rašytiniu paaiškinimu vertinamo įvykio aplinkybes K. L. aiškino kitaip, nurodydamas, kad jam priklausančiose patalpose rastą dyzeliną kurą jis įsigijo iš tolimųjų reiso vairuotojų, kurie į Lietuvą atvyksta iš Kaliningrado srities. Už vieną litrą K. L., jo paties teigimu, mokėjo 0,6 eurų, rusišką dyzelinį kurą įsigijo siekdamas jį parduoti, už 1 l, prašydamas 0,7 eurų (b. l. 9). Ir nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu K. L. šias aplinkybes paneigė iš esmės, nurodydamas, kad iš Rusijos Federacijos vilkikų vairuotojų kuro jis nepirko, o jam priklausančiose patalpose esančiose talpyklose esantį kurą jis įsigijo tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, tačiau įvertinus tai, kad K. L. priklausančiose patalpose (šalia pastato) vertinamo įvykio dieną buvo rasti kuro siurblys su skaitikliu, prijungtomis žarnomis bei pistoletu kuro įpylimui, reikalingi kuro perpylimui iš automobilio į kuro talpyklas, bei vilkikai su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais, tikėti K. L. nekaltumu vertinamu atveju, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kuro mėginių tyrimo protokolai patvirtina, kad iš K. L. paimtas kuras neatitinka Lietuvoje privalomų kokybės rodiklių. Be to, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos A. V. parodymais, K. L. iš pradžių atsisakė pareigūnams atrakinti garažą, pro kurio langus buvo matomos kuro talpyklos, nurodydamas, jog neturi garažo raktų, tačiau netrukus garažą atrakino. Toks K. L. elgesys pareigūnams paprašius atrakinti garažą, kuriame ir buvo rastos kuro talpyklos su dyzeliniu kuru, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti K. L. nuoširdumu bei skirtingose proceso stadijose jo duotų parodymų patikimumu. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į liudytoju nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apklausto D. T. parodymus, remiantis kuriais, įvykio dieną prie Klojimo g. 2 jis pastebėjo stovintį vilkiką su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais. Šalia jo matėsi kuro perpylimo įranga. Šalia vilkiko vaikščiojo K. L.. Kilus įtarimui, kad iš vilkiko bako gali būti perpilamas kuras, jis (liudytojas) priėjo prie vilkiko bei K. L. ir paklausė, ką teritorijoje veikia Rusijos Federacijos vilkikai, į ką K. L. paaiškino, jog jie atvažiavo naktį ir dabar ilsisi. Garaže buvo rastos trys talpos su dyzelinu. Paklausus K. L. ar jis turi kuro įsigijimo dokumentus, šis atsakė, kad neturi, o kurą yra įsigijęs iš vilkikų, atvykstančių iš Kaliningrado srities. Buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas, paimtas K. L. paaiškinimas bei išimtos trys talpos su dyzelinu. Šias aplinkybes esminėse K. L. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėse patvirtino ir liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas J. N.. Ir nors nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog vien tik vilkiko/vilkikų su Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais aptikimas K. L. priklausančioje teritorijoje, kurioje ir buvo rastos talpos su dyzeliniu kuru, administracinės atsakomybės pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį neužtraukia, teisinio pagrindo nėra, tačiau, atsakant į šiuos apelianto argumentus vis tik pažymėtina, jog sprendžiant K. L. kaltės klausimą ši aplinkybė (vilkiko su Rusijos Federacijos numeriais aptikimas teritorijoje, kurioje ir buvo rastos kuro talpyklos) vertinama ne pavieniui, o visų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų bei tinkamai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumoje, iš esmės patvirtinančioje K. L. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Esant šių duomenų visumai, akivaizdu, kad komentuojamo įvykio dieną K. L. jam priklausančiose patalpose rasto kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų, neturėjo, prašomas, jų nepateikė ir nors neva išimto kuro įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau ši aplinkybė K. L. atsakomybės pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį nešalina. Motyvuojant šią išvadą, jos kontekste analizuojant K. L. pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų turinį, vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. L. pateikti kuro įsigijimo faktą patvirtinantys dokumentai yra nuo 2005 metų, jų dauguma patvirtina, kuro pirkimo faktus Lietuvos Respublikoje, tačiau iš K. L. išimtas kuras neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilinių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių, todėl pateikti kuro pirkimo kvitai niekaip nepaneigia K. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto. Juo labiau, kad pagal K. L. pateiktus dokumentus, paskutinis kuro užpylimas į jam priklausančias talpyklas datuojamas 2015 m. gruodžio 31 d., kas leidžia iš esmės abejoti, jog nuo to laiko K. L. valdomose kuro talpyklose rastas kuras nebuvo naudojamas ar pildomas. Juo labiau, jog, sutinkamai su LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu iš K. L. jau buvo konfiskuoti 5125 l dyzelinio kuro, kuris iš jo buvo paimtas 2015 m. lapkričio 27 d.. Pažymėtina ir tai, jog paminėti Taisyklių reikalavimai (20 p.) įpareigoja asmenis naftos produktus laikančius eksploatuojamose kuro talpyklose, kuro įsigijimo dokumentus pateikti tikrinimo metu, todėl vėlesnis dokumentų pateikimas, neva patvirtinantis laikymo teisėtumą, atsakomybės nešalina.Šių duomenų visumoje atmetant K. L. atstovo apeliacinio skundo argumentus, vis tik pažymėtina, jog vertinamu atveju K. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ne dėl kuro įsigijimo, bet dėl jo laikymo neturint įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Jų (kaip seka iš aukščiau paminėtų liudytojų parodymų) patikrinimo metu nepateikė, o jam priklausančiose talpyklose laikomas kuras neatitiko Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių reikalavimų. Tokiu būdu, aplinkybė, kur K. L. laikomas kuras buvo įsigytas (Lietuvoje ar užsienyje), sprendžiant K. L. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, priešingai nei savo skundu tai traktuoja K. L. atstovas, esminės reikšmės neturi. K. L. atstovo apeliacinio skundo teiginiai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vilkiko vairuotojui būtų pradėta teisena dėl Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) privalomųjų kokybės rodiklių neatitinkančio dyzelinio kuro realizavimo, parduodant jį K. L., atmestini kaip nelogiški, iš esmės prieštaraujantys ir paties K. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio išdėstytas aplinkybes, jog jokio kuro iš Rusijos vilkikų jis nepirko, ir nesudarantys jokio faktinio pagrindo teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimui, juolab, kad K. L. nėra kaltinimas įsigijimu, tuo tarpu kitų asmenų galimos atsakomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ir nors apeliaciniu skundu didelis dėmesys skiriamas K. L. priklausančiose talpyklose buvusio kuro mišinio neatitikimo Lietuvoje vartojamų automobilinių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodikliams analizei, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia aukščiau paminėtų ir pirmos instancijos teismo teisingai nustatytų aplinkybių dėl kuro laikymo neteisėtumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Šių duomenų visumoje K. L. atstovo apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimą paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. L. atstovo advokato S. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.