Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą-Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus- atstovams M. G., A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. rugpjūčio 26 d. inspektuojant UAB (duomenys neskelbtini), registracijos ir veiklos vykdymo adresas (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bendrovės direktorius M. B., būdamas darbdaviu, atsakingu asmeniu,

1.Eesant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2019 m. rugpjūčio 26 d. T. M. bei laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. (imtinai) V. P. leido dirbti minėtoje įmonėje pagalbinių darbininkų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - T. M. ir V. P. rūšiavo lentas bei kalė padėklus, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su T. M. ir V. P. sudarymą ir jų priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95straipsnio 1 dalyje.

2. Be to pažeidė darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus:

2.1. įmonės darbuotojams - K. U. ir V. S., dirbantiems ne visą darbo dieną, nenustatė darbo laiko režimo 2019 m. liepos - rugpjūčio mėnesiams, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 113 straipsnio 1, 2 dalių normas;

2.2. neorganizavo profesinės rizikos vertinimo bendrovėje, neįvertino (nenustatė) faktinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės darbo vietose, ir tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., 39 str. 2 ir 3 d. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 6 ir 9 p. normas;

2.3. įmonės darbuotojai, kurie veikiami darbo aplinkos kenksmingų ir pavojingų veiksnių, neaprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 2 d., 3 d; Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų 7 p. normas

2.4.darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, neorganizavo bendrovės darbuotojų instruktavimo juos priimant į darbą, darbo vietoje, nenustatyta darbuotojų instruktavimo tvarka, neparengtos instrukcijos darbo vietoms, darbo įrenginiams ir darbuotojų profesijoms, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 6 p., 27 str. l d.; Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2012 m. rugpjūčio 10 d. Nr. V-240,1 skyriaus 2.2 p. II skyriaus 3-9 p. normas;

2.5. neorganizavo įmonės darbuotojų, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, sveikatos patikrinimų prieš įsidarbinant ir periodiškai; nesudarė ir nepatvirtino darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašo ir darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiko ir su šiais dokumentais pasirašytinai nesupažindino darbuotojų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. 1 d., 25 str. 1 d. 9 p., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo "Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose", patvirtinto 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301, 13 priedo 1 p. normas;

2.6 . darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo pats darbdavys, darbdaviui atstovaujančio asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nustatyta tvarka privalomai nepatikrintos, įmonės direktorius M. B. nustatyta tvarka neatestuotas darbų saugos ir sveikatos klausimais ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio l d.

Šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą , numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas M. G. paaiškino, kad 2019-08-26 inspektuojant UAB (duomenys neskelbtini) buvo paimti paaiškinimai iš darbuotojų, atlikti kiti veiksmai ir buvo konstatuoti nelegalaus darbo požymiai, taip pat nustatyti darbo teisės bei darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo aktų pažeidimai.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus atstovas A. B. parodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog darbdavys M. B. kažkiek veiksmų dėl darbuotojų darbų saugos ir sveikatos užtikrinimo atlikęs, tačiau nustatyta, kad visų darbdaviui teisės aktais priskirtų pareigų neįvykdė- naujai priimami darbuotojai nebuvo instruktuojami, kai kurių pasibaigęs periodinio instruktavimo terminas, darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis saugos priemonėmis (rūbai, batai, akiniai ir kt. pagal darbo vietos rizikos vertinimą), nepatikrinta darbuotojų sveikata priimant į darbą bei periodiškai, neatliktas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas tai atlieka kompetetingos institucijos darbdavio prašymu arba įvertinęs pats darbdavys, kas priskirta jo kompetencijai). Už darbų saugą atsakingas asmuo nebuvo paskirtas, šią funkciją vykdė pats darbdavys M. B., jis pats nebuvo nustatyta tvarka atestuotas. Šiuo metu darbdavys ėmėsi iniciatyvos ir dalį pažeidimų jau pašalino, tačiau pažeidimų pašalinimo terminas dar nesibaigęs, todėl pakartotinis patikrinimas dar neatliktas. Apklausiamiems patikrinimo vietoje asmenims tik uždavinėjo klausimus, tačiau tikrai nenurodinėjo, ką jie turi rašyti, paaiškinimų turinio nediktavo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirba 9 metai, turi 4 samdomus darbuotojus. Administracinio nusižengimo protokole nurodytus darbų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo pažeidimus pripažino. Paaiškino, kad anksčiau buvo reikiamus dokumentus buvo susitvarkęs, tačiau juos prarado, pelės stalčiuje sunaikino dokumentus. Dėl pinigų trūkumo dokumentų iš naujo nebuvo susitvarkęs. Be to verslą daryti nėra lengva, neturi galimybių ir laiko įdėti tiek darbo kaip direktorius į dokumentacijas ir mokymus, kad susitvarkytų visus reikiamus dokumentus, nes turi dirbti gamyboje. Darbuotojus instruktuoja žodžiu, duoda jo manymu, pakankamas apsaugos priemones, darbuotojams sudarytos tinkamos sąlygos dirbti, darbai nėra sudėtingi. Samdyti atsakingą už darbų saugą asmenį įmonei taip pat būtų papildomos išlaidos. Šiuo metu beveik visus nurodytus pažeidimus pašalinęs.

Dėl nelegalaus darbo kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad T. M. norėjo įsidarbinti pas jį bendrovėje pagalbiniu darbininku. Telefonu susitarė, kad jis atvyktų į darbo vietą viską aptarti. Konkrečios susitikimo datos nebuvo sutarę. T. M. dirbti neleido, jis tik turėjo ateiti į pokalbį dėl darbo. Kai T. M. atvyko, jis pats darbo vietoje nebuvo ir apie jo darbą nieko nežino. V. P. taip pat norėjo dirbti pagalbiniu darbininku. Su juo tarėsi dėl įdarbinimo tarpininkaujant užimtumo tarnybai gal dvi savaites ir pasakė, kad viską suderinus V. P. paskambins. Jam paskambino dėl galimybės pradėti dirbti tik 2019 m. rugpjūčio 27 d. ar 28 d., o kodėl V. P. buvo atėjęs rugpjūčio 22 d., 26 d., jis nežino, jis pats tuo metu darbo vietoje nebuvo. Be jo žinios jo įmonėje niekas dirbti negali. V. P. dirbti neleido ir ką jis veikė atėjęs į bendrovę-nežino. Jeigu jis būtų buvęs darbo vietoje tuo metu, būtų pasakęs V. P., kad dar nėra sutarties iš užimtumo tarnybos.

Liudytojas T. M. parodė, kad buvo skambinęs tą pačią savaitę M. B. dėl darbo jo įmonėje- pagalbinio darbininko. Susitarė, kad jis ateitų į įmonę pasikalbėti, kad atsineštų dokumentus, kad pasižiūrės ką reikėtų dirbti, kad suformins sutartį ir galės dirbti., Dėl konkretaus darbo ir darbo laiko, darbo pradžios su M. B. nebuvo sutarę. Konkretaus atlyginimo dydžio nebuvo sutarę, bet sutarė, kad mokės kas mėnesį. tačiau konkrečios dienos nesutarė. 2019-08-26 apie 13 val. atėjo į M. B. įmonę, stovėjo prie darbo stalo, kalbėjosi su ten buvusiais K. U. ir dar vienu darbininku, kurie tuo metu kalė padėklus. Jis tik stovėjo ir nieko nedarė, prabuvo gal 10 min., laukė M. B.. Tuo metu atvyko darbo inspekcijos atstovai.

Perskaitytas jo paaiškinimas (b. l. 6). T. M. 2019-08-26 rašytame paaiškinime nurodęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2019-08-26 pagalbiniu darbininku. Su apmokymu kalti padėklus ir lentų atrinkimu. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi M. B.. Sutartas atlyginimas pagal darbo pobūdį ir apmokinimo sąlygas, atlyginimas sumokamas po suforminimo 350 eurų „į rankas“. Darbams nurodinėja direktorius M. B., kartu dirba V. P., K. U., A. P.

Perskaičius paaiškinimą nurodė, kad inspektorius A. B. nurodė, ką rašyti (kur buvo rasti -darbovietės pavadinimą, kad rašytų „pradėjau dirbti“, kaip sutarta, koks atlyginimas). Buvo pasimetęs, nesuprato ką rašė, skubėjo rašyti, kodėl taip parašė paaiškinime, negali paaiškinti.

Liudytojas V. P. parodė, kad darbo birža pasiūlė kreiptis į M. B. dėl darbo jo įmonėje. Dvi dienas bandė dirbti, pasižiūrėti, ar jam ten patiks. Jis buvo tik dvi dienas, penktadienį apie pietus ir pirmadienį, pasimokinti, ar jam pavyks dirbti. Jis pats bandė parūšiuoti lentas, pažiūrėti ar sunkus darbas, pardirbo apie pusę dienos . Už tai atlyginta nebuvo, nes jis tik „kaip praktiką atlikinėjo“, dėl atlyginimo nebuvo sutarta. . Klausė pas ten buvusius vyrus (K. U. ir dar vieną, kurio pavardės nežino, ką reikės jam dirbti). M. B. nei penktadienį, nei pirmadienį nebuvo. Pirmadienį atėjo apie 9.30 val. , buvo K. U., taip pat T. M.. Jis vėl pirmadienį žiūrinėjosi, ar darbas patiks- vaikščiojo po cechus, bet nieko nedirbo.

Perskaičius paaiškinimą, parodė, kad jis tik bandė kalti padėklus, naudojo padėklų kalimui pneumatinį plaktuką, sukalė 3-4 padėklus. Paaiškinimas surašytas teisingai. Jis galvojo, kad dirba, bet darbo birža jo dar nebuvo įforminus. Kada su M. B. kalbėjosi dėl darbo, negali pasakyti, M. B. buvo sakęs, kad gali ateiti pasižiūrėti, ar tiks darbas, dėl atlyginimo už darbą nebuvo sutaręs. Data paaiškinime nurodyta neteisingai, tikrai buvo atėjęs tik penktadienį ir pirmadienį, o kuri diena buvo penktadienis, rašant paaiškinimą nurodė A. B..

Liudytojas A. P. parodė, kad nuo 2019 m. liepos mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Kartu dirbo dar ir K. U.. jie abu kalė padėklus. Kai atvyko darbo inspektorius, jie darbą buvo nutraukę, buvo padarę poilsio pertrauką. Tuo metu buvo jis, K. U., taip pat buvo atėję apie pietus T. M. ir V. P., kurie ieškojo direktoriaus. Paklausė dėl darbo, tačiau jie atsakė, kad nieko nežino. Jie prabuvo gal 20-15 min. kol at vyko inspektorius. Jokių darbų jie neatliko ir nedirbo. Juos matė pirmą kartą. M. B. tą dieną darbo vietoje buvo gal iki pietų. Kai atėjo T. M. ir V. P., direktoriaus jau nebuvo. Paaiškinime parašė tai, ką sakė inspektorius, t. y. parašyti, kad kartu su juo buvo ir M. bei P..

Liudytojas K. U. parodė, kad 2019-08-26 dirbo su A. P. UAB (duomenys neskelbtini)“ ceche kalė padėklus. Buvo atėję pas direktorių M. B. du vyrai -T. M., V. P.. Tuo metu M. B. jau nebuvo ir jie laukė direktoriaus. Nei vienas iš jų nieko nedirbo. Jis pats šioje įmonėje dirbo apie vienerius metus, paprastai dirbdavo 3-4 žmonės. Kai atvyko inspektorius jie tuo metu ilsėjosi ir nei vienas nieko neveikė. Rašė paaiškinimą ir ką pasakė inspektorius, tą jis ir rašė. Anksčiau V. P. į šią įmonę nebuvo atėjęs, jam niekada nerodė, ką jis galėtų šioje įmonėje dirbti.

Nustatytų faktinių aplinkybių ir M. B. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtinimui pateikta administracinio nusižengimo bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas RIOK:19105298434, kuriame nurodyta teisės pažeidimo esmė (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 3-4), darbo sutartys (b. l.1 0-13), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 16-17), reikalavimas pašalinti pažeidimus (b. l. 20)ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Informacijos iš VSDFV duomenyse nurodyta, kad V. P. draudimo laikotarpio pradžia UAB (duomenys neskelbtini) 2019-09-02 ( b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 str.). DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai:1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo apibendrinime (Administracinių teismų praktika Nr. 7) yra nurodęs, kad siekiant veiką kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą, būtina konstatuoti šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio sudėties požymius: 1) realiai dirbamą darbą, 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, tai yra darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo turi dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, asmuo turi dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo turi dirbti atlygintinai.

M. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius, darbdavys, jo vadovaujama įmonė gamina ir tiekia produkciją rinkai. Vertindamas tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog neabejotinai byloje įrodyta, kad T. M. ir V. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarę darbo sutarties. Jų parodymai nenuoseklūs, pirminiuose paaiškinimuose T. M. ir V. P. buvo pripažinę, kad dirbo šioje bendrovėje pagalbinių darbininkų darbą, buvo sutarę su M. B. dėl atlyginimo už darbą, darbams vadovavo M. B.. Kad šie asmenys dirbo, paaiškinimuose nurodę ir K. U. bei A. P., su kuriais darbo sutartys patikrinimo metu jau buvo sudarytos. Iš šių asmenų parodymų teisme matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengtos daugiau negu viena (prie kurios dirba du asmenys) darbo vietos, paprastai dirbdavo 3-4 darbininkai, taigi ši aplinkybė taip parodo, kad dirbo ir V. P. bei T. M., o ne tik du darbininkai – K. U. ir A. P., su kuriais darbo sutartys tuo metu buvo sudarytos. Teismo posėdžio metu V. P., neigdamas nelegalaus darbo faktą, pripažino, kad jis dvi dienas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose, atliko tam tikras darbo funkcijas- sukalė keletą padėklų, rūšiavo lentas, tačiau taip pat paaiškino, kad jis tik žiūrėjo, ar jam darbas patiks, buvo „kaip praktikantas“, darbus parodė ne M. B., o buvę kiti darbininkai. Pažymėtina, kad tiek K. U., tiek A. P. aplinkybę, kad jie nurodė, ką dirbti V. P. neigė, toks parodymų nesutapimas taip pat patvirtina, kad V. P. parodymai teismo posdėžio metu apie vadovavimą darbams nėra teisingi.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu rašytuose T. M., V. P. paaiškinimuose nurodytos ne tapačios detalės apie susitarimą dėl darbo pobūdžio, pradžios, darbo apmokėjimo. Institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas A. B. paaiškino, kad rašant paaiškinimus šie asmenys tik atsakinėjo į klausimus, paaiškinimo turinio jiems nediktavo Pažymėtina, kad paaiškinimus patikrinimo metu surašę net keturi asmenys (tiek įtariami dirbę nelegaliai, tiek dirbantys pagal sudarytas darbo sutartis ), apklausė vienas pareigūnas, todėl spręsti, kad jiems buvo padarytas poveikis dėl paaiškinimų turinio nėra pagrindo, paaiškinimus rašę patys, o ne pareigūnas. Nei vienas rašant paaiškinimus nebuvo nurodęs, kad patikrinimo dieną jie tik buvo atėję į susitarimą dėl darbo su M. B.. Teismo posėdžio metu liudytojai V. P., K. U., A. P. dirba M. B. vadovaujamoje įmonėje, jie yra priklausomi darbo santykių prasme nuo darbdavio, sieja pavaldumo santykiai, todėl jie tiri pagrindą duoti parodymus darbdavio M. B. naudai. Be to, teismas pažymi, kad vadovaujantis nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys teisminio nagrinėjimo metu dažnai pakeičia parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012 ir kt.). Taigi šiuo atveju teismas neabejoja, kad pirminiuose paaiškinimuose T. M. ir V. P. teisingai nurodė esmines susitarimo dėl darbo sąlygų ir pobūdžio detales.

Teismas sprendžia, kad įrodyti visis nelegalaus darbo požymiai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. teiginį, jog jis nematė ir nežinojo, kad V. P. ir T. M. realiai dirbo vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės Nustatyta, jog buvo realus asmens darbas (T. M. ir V. P. dirbo pagalbinių darbininkų darbą-kalė padėklus ir rūšiavo lentas). Darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Paaiškinimai, administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas patvirtina, jog V. P. ir T. M. dirbo vadovaujami M. B., naudodamiesi darbdaviui priklausančiais darbo įrankiais (pneumatinis plaktukas), naudodami jo žaliavas (lentas), jo vadovaujami. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog asmenys dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Byloje esantys minėti įrodymai taip pat patvirtina ir tai, kad buvo susitarta dėl darbo atlygintunumo. Taip pat nustatytas ir trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog rašytinės darbo sutarys nebuvo sudarytos ir nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie T. M. ir V. P. įdarbinimą nebuvo pranešta. M. B., neįformindamas darbo sutarčių ir nemokėdamas mokesčių į valstybės biudžetą, sumažino savo produkcijos gamybos sąnaudas ir tokiu būdu neteisėtai įgijo konkurencinį pranašumą rinkoje. Tokiu atveju neabejotinai įrodytas įprastinis nelegalaus darbo atvejis.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, o būtent tai, kad M. B. neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas. Toks neveikimas, nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė, vadovaujantis teismų praktika, yra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 str. 1 d. kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012 ir kt.)

Taigi, teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius.

M. B. kaltu dėl ANK 96 str. 3 d. numatyto pažeidimo prisipažino visiškai, jo kaltę patvirtina taip pat institucijos, atlikusios šio nusižengimo tyrimą, atstovo paaiškinimai, rašytinė bylos medžiaga. Teismas nustatė, jog šio nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Šio nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.

M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl ANK 96 str. 3d. numatyto nusižengimo pripažįstama tai, kad M. B. nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl ANK 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ne nustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dedamas pastangas pašalinti nustatytus pažeidimus, už ANK 96 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymą, nors padarytų pažeidimų apimtis didelė, skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti du nelegalūs darbuotojai, tačiau įvertinus, kad įmonė nėra didelė, nelegalus darbas truko neilgai, duomenų apie M. B. baudimą administracine tvarka už nusižengimus susijusius su jo vadovaujamos įmonės veikla teismui nepateikta, nors nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatytą mažesnę negu vidurkis, artimesnę minimaliai, baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų ) eurų baudą.

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 80 (aštuoniasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu paskirti galutinę subendrintą 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) euro dydžio baudą.

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19105298434. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo nuorašą siųsti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui, M. B..