- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- ATP-358-238/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00598-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 28 d., 23.25 val. vairuodamas automobilį tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t. y. iš chuliganiškų paskatų, manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas, ir kėlė realų pavojų žmonių ir eismo saugumui. Tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2015 m. sausio 15 d. nutarimu G. L. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 330 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 16 mėnesių. Šį nutarimą G. L. apskundė Kauno apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi atmetė G. L. skundą ir nurodė, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo policijos pareigūno R. U. parodymais, nes jis G. L. daromą pažeidimą užfiksavo vykdydamas savo tarnybines pareigas. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta liudytojo R. U. asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat kad liudytojas pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar turi jo atžvilgiu priešiškumą ir dėl tos priežasties gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekti jį melagingai apkalbėti. Todėl minėtas aplinkybes įvertinęs, liudytojo R. U. parodymus teismas vertino kaip G. L. kaltės įrodymą.
Šalies argumentai
G. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde (toliau - skundas) nurodo, kad apie tai, jog gatvė, kurioje įvyko ginčo įvykis, buvo visiškai padengta ledu, kelio danga apledėjusi, patvirtino ir kartu su juo važiavęs liudytojas E. V., kuris net du kartus buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. E. V. teismui papasakojo, kad jo manevras buvo padarytas atsitiktinai, nesąmoningai, tik dėl to, kad darant posūkį mašina pradėjo slysti, kadangi kelio danga buvo apledėjusi. Tačiau, nepaisant to, po saugaus mašinos suvaldymo, kai sustojo kelkraštyje, prie jo automobilio privažiavo pareigūnai, kurie pasakė, kad jis sukėlė pavojingą situaciją, vairuodamas automobilį tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų. Nagrinėjamoje situacijoje jis pats jokių veiksmų, kuriuos būtų galima priskirti chuliganiškiems veiksmams, nepadarė ir apie tokius veiksmus net nėra nurodyta protokole bei ginčijamame nutarime, nagrinėjamu atveju chuliganiškų paskatų nebuvo. Pabrėžia, kad neleistiną manevrą padarė tik esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, jokiu būdu ne tyčia, apsisuko ir sustojo kelkraštyje. Policijos pareigūnų duotus paaiškinimus teismas nutarė laikyti objektyviais ir tik šiais įrodymais vadovautis, nors policijos pareigūnai taip pat yra suinteresuoti asmenys minėtos bylos baigtimi, kadangi ši byla tiesiogiai liečia jų tarnybines pareigas. Teismas atsisakė tenkinti jo prašymą dėl kito liudytojo iškvietimo liudyti. Vienas iš mačiusių įvykį asmuo yra J. S., kuris dėl užimtumo darbe negalėjo atvykti į teismo posėdį liudyti. Šio liudytojo paaiškinimai būtų padėję teismui objektyviau išanalizuoti susidariusią situaciją ir priimti pagrįstą sprendimą. Tačiau teismas atsisakė tenkinti prašymą iškviesti šį asmenį liudyti. Teismas nesigilino į aplinkybę, kad pats liudytojas R. U. patvirtino, kad vadinamąsias „saules piešti“ su visureigiu yra praktiškai neįmanoma. Teismas vertino tik policijos pareigūno – liudytojo R. U. paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, t. y. žodinius paaiškinimus ir tarnybinius pranešimus, visiškai nesigilino į G. L. pateiktus įrodymus, tik formaliai nurodė, kad „iš fotonuotraukų matyti, kad 2014 m. gruodžio 29 d. apie 0 val. Prūsų kelio danga buvo padengta ledu“, tačiau visiškai nevertino šios aplinkybės. Skunde taip pat nurodoma, kad jokie eismo dalyviai nenukentėjo, pažeidimo metu realaus pavojaus jis niekam nesukėlė, todėl pripažintina, kad jo padaryta veika vertintina kaip mažareikšmė ir iš esmės nepavojinga. Pareigūnai atvažiavo Baltijos gatve, o iš Baltijos gatvės nesimato Prūsų gatvės, taigi iš to išeina, kad pareigūnai nematė, kad būtent G. L. vairuojamas automobilis – visureigis, kaip nurodė liudytojas, „piešė saules“. Minėtas liudytojas neneigė to fakto, kad kelio danga buvo iš tikrųjų apledėjusi ir labai slidi, o pareigūnai privažiavo prie G. L. automobilio tuo metu, kai automobilis stovėjo kelkraštyje, tačiau kiek kartų jis apsisuko kelyje, tiksliai pasakyti negalėjo. Šie liudytojo R. U. parodymai prieštarauja minėtoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apklausiamas išdėstė subjektyvią nuomonę, stengdamasis patvirtinti tarnybiniame pranešime išdėstytas, o ne faktines aplinkybes. Teismo posėdžio metu žodžiu paaiškino, kad skambino draugės mamai ir klausė, kaip jam pasielgti šioje ginčo situacijoje, nes yra visiškai neteisingai kaltinamas tuo, ko nepadarė, pareigūnai visiškai neklauso jo paaiškinimų, be to, tik dėl didelio susijaudinimo, o ne norėdamas išvengti atsakomybės, paskambino savo draugės mamai, nes buvo susijaudinęs dėl ką tik įvykusio įvykio, kadangi automobilį, kurį vairavo, buvo visai neseniai nusipirkęs ir tą pačią dieną vos jo nesudaužė.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
G. L. apeliacinis skundas netenkintinas.
LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.
Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal LR ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (LR ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad galima būtų konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliaciniame skunde G. L. teigia, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios ir chuliganiškų paskatų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.
Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save su aplinkiniais, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas. Todėl toks pavojingas G. L. vairavimas, galėjęs sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas. Pažeidėjas negalėjo žinoti, jog realiai pavojaus automobilių ar pėsčiųjų eismui nekils. Todėl daroma išvada, kad G. L. automobilio vairavimas tinkamai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę jo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pats G. L., kelio danga buvo labai slidi, todėl daroma išvada, kad esant tokioms sąlygoms, vairuodamas automobilį jis turėjo būti itin atidus, o apelianto argumentas, kad savo veiksmais jis jokios realios grėsmės nesukėlė, yra atmetamas kaip nepagrįstas.
Tai, kad G. L. 2014 m. gruodžio 28 d., 23.25 val. vairuodamas automobilį tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t. y. iš chuliganiškų paskatų, manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas, ir kėlė realų pavojų žmonių ir eismo saugumui, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1, 2), vyr. patrulio R. U. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), vyr. patrulio Ryčio Voloskevičiaus tarnybinis pranešimas (b. l. 5), policijos pareigūno R. U. apylinkės teisme teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 24-29). Policijos pareigūnas nurodė, kad įvykis įvyko jo akivaizdoje, jis matė, kaip automobilis atvažiavo Prūsų gatve ir važiavo link Baltų pr., apvažiavo salelę, apsisuko, padarė „saulę“ ir vėl grįžo į aikštelę. Taip pat nurodė, kad tokie manevrai buvo daromi ne kartą, G. L. apsisukinėjo, toliau pavažiavęs sukdavosi ratu, slysdavo, vėliau vėl sukdavosi. Apeliantas teigia, kad pats liudytojas R. U. patvirtino, kad taip vadinamas „saules piešti“ su visureigiu yra praktiškai neįmanoma, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog šis liudytojas nurodė, kad „saules paišyti“ ant tokios slidžios kelio dangos su visureigiu techniškai yra įmanoma (b. l. 27). Liudytojas R. U. taip pat nuosekliai tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidėjas įvykio vietoje paaiškino, jog iškritus pirmam sniegui smagu „pasidraskyti“, „paraliuoti“, automobilis slysta gerai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus šias aplinkybes nėra jokio pagrindo išvadai, jog G. L. automobilis ne vieną kartą slydo, sukosi ratu, slidinėjo ne dėl tyčinių, o dėl neatsargių jo veiksmų. Teismui nekyla jokių abejonių, kad G. L. siekė taip manevruoti automobiliu ant slidžios kelio dangos tyčia. Netikėti policijos pareigūnų parodymais pagrindo nėra, nes jų parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, duomenų, kad šie pareigūnai siekia pakenkti G. L., duodami tokius parodymus, byloje nėra, o ir pats pažeidėjas tokių duomenų nenurodė. Apelianto teiginys, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi dėl to, jog ši byla tiesiogiai liečia jų tarnybines pareigas, yra visiškai nepagrįstas, kadangi nepagrįstai nubausti asmenis dėl nebūtų pažeidimų policijos pareigūnai jokių objektyvių motyvų neturi.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesirėmė liudytojo E. V. parodymais apie tai, kad manevras buvo padarytas atsitiktinai, nesąmoningai, tik dėl to, kad darant posūkį mašina pradėjo slysti, kadangi kelio danga buvo apledėjusi. Šio liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja tiesiogiai įvykį mačiusių policijos pareigūnų parodymams, todėl laikytini siekiu padėti savo draugui G. L. išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliantas nurodo, kad teismas atsisakė į posėdį kviesti liudyti J. S., nors šio liudytojo paaiškinimai būtų padėję teismui objektyviau išanalizuoti susidariusią situaciją ir priimti pagrįstą sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl G. L. kaltės.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. L. pagrįstai pripažintas padaręs LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Aukštesniojo teismo nuomone, skundo argumentai yra paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
G. L. apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.