Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-01-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-255-888/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-07
Bylos Nr.
A2.6.-255-888/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-09250-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
M. V.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 255 – 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09250-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V., transporto priemonės savininkui A. K., išnagrinėjusi M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 13 d. 07 val. 00 min. Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno g. ir V. Čepinskio g. sankryžoje, M. V., vairuodamas automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos būklės ir vietovės reljefo, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, taip apgadindamas svetimą automobilį. Apie įvykį nepranešęs apgadinto turto savininkui ir policijai, palikęs automobilį iš eismo vietos pasitraukė. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, teismui paaiškino, kad įvykio dieną kartu su draugu atvažiavo į sodybą. Draugas nuėjo į sodybą, o jis liko laukti mašinoje. Nesulaukęs draugo, išvažiavo jo ieškoti ir atsidūrė Garliavoje. Vairavo draugo tėvui priklausantį automobilį BMW, jam teisė naudotis automobiliu nebuvo suteikta, jis su automobiliu išvažiavo savavališkai. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Važiuodamas su mašina, nepamatė posūkio, buvo slidi danga, todėl nespėjo sustabdyti ir nuvažiavo nuo kelio. Tada ėjo ieškoti pagalbos, kad kas nors ištrauktų automobilį. Kadangi nenuvertė nei stulpų, nei kitų mašinų nesudaužė, nei žmonių nesužalojo, todėl nelaikė tai eismo įvykiu ir nežinojo, kad privalo kviesti policiją. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi.

Transporto priemonės savininkas A. K. parodė, kad automobilis BMW320 priklauso jam. Jis įvykio metu buvo išvykęs į užsienį ir sūnui palikęs mašiną. Jo sūnus teises turi. Sūnus M. V. automobilio nedavė, jis pats jį pasiėmė.

Liudytojas E. K. parodė, kad įvykio dieną apie 12 val. nakties jis važiavo pasiimti draugės. Ji buvo Ilgakiemyje. Kartu pasiėmė M. V. ir dar vieną draugą. Privažiavus prie sodybos, mašiną paliko, kartu su draugu išlipo, o M. liko automobilyje. Nuėjus į sodybą, ten vyko konfliktas, muštynės. Atvažiavo pareigūnai, išsivežė jį ir jo draugę į Kęstučio g. policijos nuovadą. Jis dar skambino M. V., šnekėjo su juo, kad šis niekur nevažiuotų, bet paskui sužinojo, kad jis jau nuvažiavęs ir kad mašina griovyje. M. mašinos nedavė, jis pats su ja nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio M. V. pasiaiškinimo matyti, kad jis savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino (6 b.l.).

M. V. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti transporto priemonės BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai (4 b.l.), tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2014 m. gruodžio 13 d. 6.56 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog S. Dariaus ir S. Girėno g. automobilis nuvažiavęs į griovį (5 b.l.), E. K. paaiškinimu (7 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (11 b.l.).

Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad M. V. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 13 d. 07 val. 00 min. Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno g. ir V. Čepinskio g. sankryžoje, M. V., vairuodamas automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos būklės ir vietovės reljefo, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, taip apgadindamas svetimą automobilį, t.y. padarė eismo įvykį.

KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad M. V., vairuodamas automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį. Po šio įvykio jis nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes apie tai, jog jis nespėjo sustabdyti automobilio ir nulėkė nuo kelio į griovį. Įvykus įvykiui išlipo iš automobilio ir išėjo ieškoti, kas ištrauktų automobilį, po įvykio pagalbos telefonu neskambino, nes bandė išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio (6 b.l.), taip pat teismo posėdžio metu nurodytas įvykio aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (eismo įvykio vietos schemą su papildomais duomenimis, tarnybinį pranešimą), darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog M. V. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą transporto priemonę, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešęs policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. V. 2014 m. gruodžio 13 d. 07 val. 00 min. Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno g. ir V. Čepinskio g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino kelio dangos būklės ir vietovės reljefo, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, taip apgadindamas svetimą automobilį. Apie įvykį nepranešęs apgadinto turto savininkui ir policijai, palikęs automobilį iš eismo vietos pasitraukė. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. M. V. kaltas dėl šių pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. V. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. pripažino padaręs teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailėjosi, teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu padarė pirmą kartą, kas rodo, jog jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o šie jo padaryti teisės pažeidimai yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę jis valdė ir naudojosi ja be savininko leidimo ir žinios, nesant jo sutikimo, jo padarytas teisės pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio konfiskavimas neskirtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

M. V. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį - 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 1 245 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 245 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė