Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., išnagrinėjęs V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 24 d., apie 00.05 val., degalinėje „Statoil 1-2-3 Šilkas“, esančioje Varnių g. 46, Kaune, vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, neatjungė kuro užpylimo žarnos nuo kuro bako, ją nutraukė, apgadindamas automobilį ir degalinės įrangą, be to, eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos ir iš eismo įvykio pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kaltinimai V. L. grindžiami administracinio teisės pažeidimo medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 4), tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), V. L. paaiškinimu (b. l. 6), D. G. paaiškinimu (b. l. 7), pažyma apie baustumą (b. l. 11), kita bylos medžiaga.

Kelių eismo taisyklių taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 232 punktas nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, kad sugadino degalų užpylimo žarną, t.y. padarė eismo įvykį. Taigi, V. L., eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos, šių pareigų nevykdė ir elgėsi priešingai – iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl jis baustinas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Byla išnagrinėta teisėjo vienasmeniškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str. pagrindu, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str. nuostatos netaikytinos, nes protokolo rašymo klausimas minėtame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti teisės vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.