- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1028-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01669-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- O. M.
- Pareiškėjas
- UAB „Finansų administravimas“
- Skolininkas
- S. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas S. K., antstolis D. Š. ir O. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad S. K. sutuoktinės O. M. gaunamos piniginės lėšos, esančios ir patenkančios į jos banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui S. K..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo O. M. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pareiškimu. Nurodė, kad iš bylos medžiagos ji sužinojo, kad jos sutuoktinis S. K. 2014 m. sausio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9835667001, pagal kurią jam buvo suteiktas 202,73 Eur kreditas, o pagal 2014 m sausio 24 d. papildomą prašymą S. K. buvo suteiktas dar 231,70 Eur sumos kreditas, tačiau apie sutuoktinio tuo laikotarpiu sudarytas kredito sutartis ji nežinojo, kadangi patys jie susipažino tik 2015 m. pavasarį, o santuoką sudarė 2015 m. rugsėjo 2 d, todėl jei nebuvo žinoma kokių būtent kreditorinių įsipareigojimų buvo prisiėmęs jos sutuoktinis iki jų susipažinimo ir santuokos sudarymo, bei kokių prievolių nebuvo įvykdęs jos sutuoktinis. Taip pat pažymi, kad nors ir S. K. ir buvo sudaręs vartojimo kredito sutartis, tačiau iš šių sutarčių nebuvo gavusi jokios naudos, pinigai nebuvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, todėl S. K. turėtų pats asmeniškai atsakyti pagal sudarytas kredito sutartis ir kylančius įsipareigojimus, nenukreipiant skolų išieškojimo į jos gaunamas pajamas bei pinigines lėšas, esančias jos asmeninėje banko sąskaitoje.
3. Pareiškėja pateiktame teismui dublike nurodė, kad su suinteresuoto asmens O. M. atsiliepimu nesutinka. Nurodė, kad nors O. M. nežinojo apie savo sutuoktinio sudarytas kredito sutartis, kadangi jie santuoką sudarė tik 2015 m. rugsėjo 2 d, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinis asmenines prievoles vykdo savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte, pareiškėja pareiškimu dėl turto dalies nustatymo, teismo prašė nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte ir būtent iš tos dalies priteisti skolos išieškojimą. Todėl suinteresuoto asmens O. M. argumentai, kad ji nežinojo apie sudarytas sutuoktinio kredito sutartis ir negavo jokios naudos iš to, neturi reikšmės šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą tenkino ir nustatė, kad ½ dalis O. M. gaunamų pajamų priklauso skolininkui S. K. asmeniškai.
5. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
6. Vykdomasis raštas dėl skolos iš S. K. išieškojimo buvo išduotas 2018 m. kovo 26 d., o skolininko santuoka su O. M. sudaryta 2015 m. rugsėjo 2 d., t. y. gerokai anksčiau. O. M. nurodyta aplinkybė, kad pažįsta S. K. nuo 2015 m. pavasario neparemta jokiais įrodymais, todėl išieškojimas vykdytinas iš bendro sutuoktinių turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo O. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Teismas nevertino, kada buvo sudaryti skolininko sandoriai, kada šalys sudarė santuoką, neįvertino, kad skolininko sandoriai sudaryti dar 2014 m. sausio 24 d., šalių santuoka buvo sudaryta tik 2015 m. rugsėjo 2 d. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, jog O. M. nedavė sutikimo dėl skolininko sudarytų 2014 m. sausio 24 d. abiejų sandorių. Teismas nenustatinėjo aplinkybių, ar šie 2014 m. sausio 24 d. skolininko sudaryti sandoriai buvo sudaryti būtent šeimos interesais.
7.2. Teismas neatsižvelgė aplinkybę, kad šiuo metu O. M. su skolininku jau kartu negyvena ir bendro ūkio visiškai neveda. Šiuo metu yra ar ruošiamas/parengtas ir jau pateiktas teismui ieškinys/pareiškimas dėl santuokos nutraukimo.
7.3. Iš 2014 m. sausio 24 d. sandorių naudos nebuvo gavusi O. M., t. y. civilinių teisių objektas (-ai) nebuvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Todėl skolininkas S. K. pats turėtų asmeniškai atsakyti pagal savo sandorius ir iš to kylančias prievoles, sudarytus ir atsiradusias, kuriomis pats asmeniškai buvo įsipareigojęs ir iš tų sandorių naudą buvo gavęs tik jis pats ir/ar su kitais trečiaisiais asmenimis.
8. Pareiškėja UAB „Finansų administravimas“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartimi nustatytas ne prievolės bendrumas, o nustatyta S. K. dalis bendrame turte, iš kurios išieškojimas galimas, todėl O. M. pateikti argumentai, dėl skolininko turto dalies nustatymo, neturi reikšmės.
8.2. Faktas, kad sutuoktinė nežinojo apie prievolę ar, kad prievolė atsirado dar iki santuokos sudarymo, reikšmės neturi, nes atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinis asmenines savo prievoles vykdo savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte, pareiškimu, dėl turto dalies nustatymo, teismo yra prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
13. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2018 m. balandžio 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-45576-912/2018 dėl 627,21 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko S. K. kreditorės UAB „Finansų administravimas“ naudai ir 2018 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2757-566/2018 dėl 434,43 Eur skolos, 246,92 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko S. K. kreditorės UAB „Finansų administravimas“ naudai. Vykdymo proceso metu buvo areštuotas S. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos mokamos sutuoktinei O. M. bei piniginės lėšos, esančios ir/ar patenkančios į sutuoktinės O. M. vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi vadovaujantis Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutartis tarp skolininkės ir jos sutuoktinio nėra sudaryta ir nėra aišku, kokia turto dalis priklauso skolininkei asmeniškai, antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Finansų administravimas“ pareiškimu buvo prašoma nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra sutuoktinių, t. y. individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso ½ sutuoktinės gaunamų pajamų.
15. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
16. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog apeliantės ir skolininko santuoka būtų nutraukta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui O. M. 2019 m. gegužės 14 d. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, tačiau byla dar nėra išnagrinėta. Byloje taip pat nėra duomenų apie apeliantės ir skolininko sudarytą vedybų sutartį, todėl galima daryti išvadą, kad apeliantės ir skolininko turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad S. K. skola atsirado iki santuokos su apeliante O. M. sudarymo ir yra skolininko asmeninė skola. Skolininko S. K. santuoka su O. M. įregistruota 2015 m. rugsėjo 2 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skola pareiškėjai yra asmeninė S. K. prievolė, susidariusi iki jo santuokos su apeliante sudarymo, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad išieškojimas pagal minėtą prievolę negali būti nukreipiamas į apeliantės, kaip skolininko sutuoktinės, gaunamas pajamas.
18. Byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skolininko sutuoktinei mokamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui priklausančią darbo užmokesčio dalį.
19. Teismas pažymi, jog apeliantės nurodytos aplinkybės, jog iš skolininko sudarytų 2014 m. sausio 24 d. sandorių apeliantė naudos negavo, gauti pinigai nebuvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymą. Išieškojimas šiose vykdomosiose bylose bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka.
20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.