Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2167-1109/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
1-2167-1109/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25935-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
K. G.
Nukentėjusysis
V. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2167-1109/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25935-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant prokurorei J. R.,kaltinamajam K. G. ir jo gynėjai advokatei R. K.,nukentėjusiajai V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme. 2014 m. vasario 28 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę;

2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2014 m. lapkričio 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

3) Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimu. 2018 m. sausio 9 d. paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;

4) Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, 2018 m. gruodžio 23 d. paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, atlikus bausmę;

5) Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, 2019 m. gegužės 31 d. paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų atlikus bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. 2019 m. birželio 20 d. apie 20.40 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine V. Š. – metu, tyčia, vieną kartą sudavė rankos kumščiu jai į veidą, padarydamas odos paviršinį įbrėžimą kairės akies apatiniame voke, tokiu būdu padarydamas V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis K. G. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytos teisingos veikos padarymo aplinkybės. Jis įvykio gerai neatsimena, nes buvo neblaivus. Parodė, kad 2019 m. birželio 20 d. galimai 21.30 val. vartojo su nukentėjusiąja alkoholį, kalbėjosi, kilo konfliktas. Jis pradėjo kelti balsą, o ji to nemėgsta. Abu pradėjo kalbėti vienas už kitą garsiau ir ji nusprendė išeiti. Jis nenorėjo, kad nukentėjusioji išeitų, norėjo pabaigti pokalbį. Trenkė jai su ranka į veido kairę pusę, prie kaktos, prie akies. Viskas buvo kaip sapne, nes buvo neblaivus. Savo poelgį vertina kvailai, gailisi, nenorėjo taip pasielgti. Paskui tik pagalvojo, kaip čia taip išėjo. Rankos sujudėjo, o protas nesuveikė. Atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam, kiek suprato, atleido. Nesupranta iš kur tas ginčas ir stresas buvo. Anksčiau gyveno pas nukentėjusiąją. Po to kai atsėdėjo paras, pradėjo gyventi pas seserį. Iki įvykio su nukentėjusiąja gyveno kaip sugyventiniai, po įvykio bendrauja kaip draugai. Su ja pragyveno 12 metų, vedė bendrą ūkį. Būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Tokį jo elgesį įtakojo alkoholis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis K. G. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir kitais įrodymais, kurie, sutikus prokurorei ir gynėjai, teisme buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje ir BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.

Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nors ji nėra išsituokusi, tačiau su savo sutuoktiniu negyvena jau 14 metų. Ji turi sugyventinį K. G., su kuriuo kartu gyvena jau daugiau nei 10 metų, veda bendrą ūkį, jie yra sugyventiniai. K. G. būdamas blaivus yra geras žmogus, padeda jai buityje, tačiau, pavartojęs alkoholio, tampa agresyvus ir prieš ją smurtauja. 2019 m. birželio 20 d. ji buvo svečiuose, ten vartojo alkoholį, vakare grįžo namo, netrukus į namus grįžo ir jos sugyventinis K. G., jis grįžo neblaivus. K. G. grįžus jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 20.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jie buvo dviese kartu su savo sugyventiniu K. G.. Daugiau nieko namuose nebuvo. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji norėjo eiti miegoti, o K. G. nenorėjo miegoti, jie apsižodžiavo. Netrukus ji nusprendė išeiti į savo namų kiemą prie vartelių ir palaukti, kol jis užmigs. Sugyventinis K. G. atėjo jos ieškoti ir, priėjęs prie jos, rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į kairę akį, ji jautė fizinį skausmą. Ji išsigandusi išbėgo iš savo kiemo, tačiau neilgai trukus grįžo namo, namuose sugyventinis K. G. dar nemiegojo, tačiau jau gulėjo ant sofos ir pradėjo koliotis. Daugiau tą dieną jis fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Ji netrukus iškvietė policijos pareigūnus, kadangi išsigando, kad K. G. gali toliau prieš ją smurtauti. Gali būti, kad atvykus pareigūnams ji pasakė, kad K. G. jai dar sudavė smūgius ir į kitas kūno vietas, tačiau ji buvo neblaivi ir galėjo prikalbėti dalykų, kurių tą dieną nebuvo. 2019 m. birželio 20 d. sugyventinis K. G. jai sudavė tik vieną kartą kumščiu į veidą (kairę akį). Į medikus ji nesikreipė ir kreiptis neketina. Jai išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau byloje ji jo nereikš. Ji savo sugyventinio K. G. nebijo, jis tik būdamas neblaivus tampa agresyvus (1 t., b. l. 37-40).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019 m. birželio 20 d. 20.42 val. buvo gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), moteriai reikia pagalbos, kalba tyliai, sako, kad negali kalbėti. Į pirminį pranešimą reagavo Kauno mieste dirbę pareigūnai radijo šaukiniu K1716. Po pareigūnų patikrinimo, buvo gautas Kauno apskr. VPK PR vyr. Patrulio A. B. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini)išgertuvių metu neblaivus (nustatytas 2.28 promilės girtumas) K. G., kilus žodiniam konfliktui, ranka sudavė savo sugyventinei V. Š. į veido sritį po ko liko patinimas prie kairės akies, taip pat K. G. sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis savo sugyventinei į įvairias kūno vietas. Dėl tokių K. G. veiksmų V. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykio vietoje V. Š. buvo nustatytas 2.00 promilės girtumas. Toliau tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), bei bendrauta su V. Š.. Nuo V. Š. sklido stiprus alkoholio kvapas, moters kalba buvo nerišli. V. Š. bendrauti nenorėjo. Kalbant su minėta moterimi, ji nuolat keitė savo pasakojimus, nesiorientavo aplinkoje. Iš moters kalbos pavyko suprasti tik tiek, kad ją namo kieme prie durų sumušė jos sugyventinis K. G.. Dėl tokių įvykio aplinkybių K. G. sulaikomas iki 48 val. Kauno apskr. VPK areštinėje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 8).

Iš Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog buvo užfiksuoti smurtą patyrusio asmens – V. Š. matomi sužalojimai. Smurtą galintys rodyti požymiai: patinimas kairėje akyje. Smurtu įtariamas asmuo – K. G. – sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 13-16).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 25-29).

Specialisto išvadoje Nr. G1557/2019(02) V. Š. konstatuota odos paviršinis įbrėžimas kairės akies apatiniame voke, šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Taip pat konstatuota senesnių poodinių kraujosruvų dešiniame dilbyje bei kairės akies viršutiniame voke. Šios kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu apie savaitę iki apžiūros. Šie sužalojimai negalėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Konstatuoti sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus (1 t., b. l. 34).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1265 matyti, jog 2019 m. birželio 20 d. 21.27 val. K. G. nustatytas 2,28 promilių girtumas (1 t., b. l. 50).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą numatyta. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis savo kaltę dėl inkriminuoto nusikalstamo pripažino, paaiškino įvykio aplinkybes. Kaltinamojo parodymai duoti teisme iš esmės sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kaltinamasis paišino, jog jam ir sugyventinei V. Š. vartojant alkoholinius gėrimus ir abiem esant neblaiviem, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu kai nukentėjusioji norėjo išeiti, kaltinamasis prieštaraudamas tokiam jos poelgiui, nenorėdamas leisti išeiti, ranka sudavė vieną smūgį į veido kairę pusę prie kaktos, kairės akies. Analogišką įvykių eigą nurodė ir nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu. Aplinkybės dėl smurto vartojimo vietos, laiko, sužalojimų nukentėjusiajai padarymo mechanizmo užfiksuotos taip pat ir pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurių matyti, jog V. Š. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu neblaivus (nustatytas 2.28 promilės girtumas) K. G., kilus žodiniam konfliktui, ranka sudavė savo sugyventinei V. Š. į veido sritį. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas kairės akies apatinėje dalyje. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodytas sužalojimo aplinkybes, mechanizmą visiškai patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad V. Š. konstatuotas odos paviršinis įbrėžimas kairės akies apatiniame voke, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2019 m. birželio 20 d. apie 20.40 val., suduodant kumščiu į veidą (kairę akį). Šis sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, o taip pat kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymais taip pat ir kitais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios, paties kaltinamojo parodymais bei Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu nustatyta, jog K. G. šią nusikalstamą veiką padarė būdams neblaivus.

Tiek kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, tiek ir nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog didžiausią įtaką kaltinamojo nusikalstamam elgesiui turėjo alkoholio vartojimas.

Byloje nenustatyta, jog šie duomenys, o taip pat ir kiti rašytiniai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą.

Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina, kad K. G. 2019 m. birželio 20 d. apie 20.40 val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine V. Š. – metu, vieną kartą sudavė rankos kumščiu jai į veidą, padarydamas odos paviršinį įbrėžimą kairės akies apatiniame voke, tokiu būdu padarydamas V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Esant aukščiau aptartiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiosios V. Š. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. Dėl šio smurto nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtą (suduodant ranka į veidą, kairę pusę) sugyventinės atžvilgiu susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – smūgis ranka į gyvybiškai pavojingą organą – galvą, veidą (akies sritį), rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, suvokė, kad gali kilti pasekmės-nežymus sveikatos sutrikdymas, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę. Kaltinamajam inkriminuotas taip pat ir kvalifikuojantis BK 140 straipsnyje numatytos nuskalstamos veikos požymis – smurtas prieš savo šeimos narį. Teismo vertinimu, byloje šis kvalifikuojantis požymis taip pat yra nustatytas ir įrodytas anksčiau atartais įrodymais, o būtent: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o taip pat kitais išvestiniai rašytiniais duomenimis-tarnybiniais pranešimais.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi, sugyventinė, t. y. asmuo, su kuriuo kaltinamasis kartu gyvena nesusituokęs ir neįregistravęs partnerystės, nepatenka į šią sąvoką, tačiau teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikomas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktu išaiškinimu, jog sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties asmens požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam. Šiuo atveju tiek paties kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymais nustatyta, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo šeimos santykiai – jie vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima ne mažiaus kaip 10 metų. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje taip pat nustatytas ir kvalifikuojantis nusikalstamos veikos požymis – smurtas prieš savo šeimos narį.

Visų šių aptartų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamojo K. G. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui požymiai, todėl konstatuojama, jog kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam K. G. įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, juo kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o taip pat naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinius nusikaltimus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinant kaltinamojo K. G. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas penkis kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe ir padarytus nukentėjusiosios V. Š. atžvilgiu, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei mėnesiui laiko po to, kai buvo paleistas atlikęs arešto bausmę už analogišką nusikalstamą veiką, ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus (1 t., b. l. 120-133). Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje kaltinamasis neįrašytas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje stacionare gydytas kelis kartus, diagnozė - adaptacijos sutrikimas, asocialaus tipo asmenybė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 138), tačiau specialisto išvada nustatyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, atsiprašė.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau skirta bausmė, susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštas, neužtikrino bausmės tikslų, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina griežtesnė – laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytam jos vidurkiui – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama 1/3 ir paskiriama sumažinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Nors kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau, teismo vertinimu, byloje vis dar yra pagrindas tikėti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgtina į tai, jog pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra žalingas alkoholio vartojimas. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis. Pažymėtina ir tai, jog tiek ankstesnis nusikaltimas, tiek ir šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas padaryti prieš šeimos narį sugyventinę, su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Jiems kartu vartojant alkoholį kildavo konfliktai, kurie ir baigdavosi kaltinamojo smurto protrūkiu, tačiau šiai dienai kaltinamasis su nukentėjusiąją kartu nebegyvena, bendrauja tik kaip draugai, jis gyvena pas seserį. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, jog konfliktų ir pakartotinio smurto rizika yra minimali.

Įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant asmens nuo visuomenės, o atidedant bausmės vykdymą ir skiriant kaltinamajam apribojimus, kurie padėtų labiau socializuotis, skatintų užimtumą ir sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju užtikrintų teisingo nubaudimo principą, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas 1 (vieniems) metams, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus: pradėti dirbti ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kiti klausimai

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Proceso išlaidų byloje nėra.

Kaltinamajam K. G. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 21 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 79-80), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 20 d. 21.00 val. iki 2019 m. birželio 21 d. 10.00 val., t. y. viena para, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, skiriant šiuos įpareigojimus:

- pradėti dirbti ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 20 d. 21.00 val. iki 2019 m. birželio 21 d. 10.00 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė