- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-422-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02715-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl teismo leidimo parduoti globotinio turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė išduoti teismo leidimą parduoti jos globotiniui R. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus statinius). Nurodė, jog pareiškėja teismo sprendimu paskirta nepilnamečio R. V. globėja ir turto administratore. Nepilnametis po tėvo mirties paveldėjo žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Pastatai yra avarinės būklės, pareiškėja neturi lėšų jų remontui, o nepilnametis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su pareiškėja, ir neketina keltis gyventi į (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. V. pareiškimą dėl teismo leidimo parduoti globotinio turtą išdavimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Išaiškino pareiškėjai, kad su pareiškimu ji turi teisę kreiptis į Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus.
3. Pagal CPK 580 straipsnio 3 dalį prašymas dėl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dėl kilnojamojo daikto – pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Nekilnojamasis turtas, kurį prašoma parduoti, yra (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, todėl pareiškimas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėja su pareiškimu dėl teismo leidimo išdavimo turi teisę kreiptis į Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus.
II. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėja V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Teismas nepagrįstai nurodė pareiškėjai kreiptis į Alytaus apylinkės teismą. Pareiškėja jau kartą kreipėsi į šį teismą, kuris nutartimi jai nurodė prašymą teikti jos gyvenamosios vietos Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo parduoti jos globotinio turtą išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
6. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą leisti jai parduoti jos globotiniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pati pareiškėja su savo globotiniu gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, prieš kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, taip pat buvo padavusi pareiškimą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2019 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-1065-182/2019 atsisakė priimti pareiškimą, nurodydamas, jog prašymas pagal CPK 580 straipsnio 1 dalį yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi pareiškėja su globotiniu gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi taip pat atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, nurodydamas, jog jos prašymas pagal CPK 580 straipsnio 3 dalį yra teismingas Alytaus apylinkės teismui, kadangi nekilnojamasis turtas, kurį ketinama parduoti, yra (duomenys neskelbtini).
7. Pagal CPK 580 straipsnio 1 dalį prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Pagal šio straipsnio 3 dalį prašymas dėl turto administravimo paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, o dėl kilnojamojo daikto – pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui.
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 580 straipsnio 1 dalį prašymas dėl teismo leidimo išdavimo visais atvejais paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Tokia nuostata suformuluota ir aiškintina, atsižvelgiant į civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus (CPK 7 straipsnis), turint tikslą sudaryti sąlygas besikreipiančiam dėl teismo leidimo išdavimo asmeniui be neproporcingų suvaržymų pasiekti jo pageidaujamą rezultatą – gauti teismo leidimą konkrečiam veiksmui atlikti. Taigi, asmeniui kreipiantis su prašymu išduoti leidimą, teismas neturėtų taikyti bendrųjų CPK normų, reglamentuojančių civilinių bylų teismingumą (pavyzdžiui, CPK 31 straipsnio, prašant išduoti leidimą perleisti nekilnojamąjį daiktą, esantį šeimos turtu) (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).
9. Net ir tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi su prašymu išduoti teismo leidimą atlikti veiksmus, susijusius su turto administravimu (pavyzdžiui, CK 4.243 straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus) arba paveldėjimo procedūrų taikymu (pavyzdžiui, priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), spręsdamas tokios bylos teismingumo klausimą, teismas turėtų vadovautis CPK 580 straipsnio 1 dalimi, o ne CPK 580 straipsnio 2 arba 3 dalimis, kadangi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra teismo leidimo išdavimas, o ne turto administravimo ar paveldėjimo procedūrų taikymo klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 41 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, negarinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalga). Taigi ir nagrinėjamoje byloje klausimas dėl leidimo pareiškėjai parduoti jos globotiniui priklausantį nekilnojamąjį turtą išdavimo turėtų būti nagrinėjamas globėjos ir globotinio gyvenamosios vietos teisme, kadangi leidimo išdavimui yra svarbiausia įvertinti, kaip turto pardavimo sandoriu tinkamiausiai bus užtikrinti globotinio turtiniai interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su pareiškimo dėl teismo leidimo parduoti globotiniui priklausantį nekilnojamąjį turtą išdavimo teismingumu ir nepagrįstai nurodė pareiškėjai kreiptis su pareiškimu į Alytaus apylinkės teismą. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą, naikintina, grąžinant pirmos instancijos teismui pareiškimo dėl teismo leidimo išdavimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
11. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos pareiškimo dėl teismo leidimo išdavimo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.