- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-347-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) tretieji asmenys UAB (duomenys neskelbtini) Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl 32 385,87 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 32 385,87 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. 2019 m. gruodžio 5 d. teisme gautas ieškovės ir atsakovės atstovų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, jame nurodė, kad su šalys susitarė civilinį ginčą baigti taikiai. Nurodė, kad ginčo tarp šalių nebėra, siekiant užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, prašė teismo patvirtinti taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 4 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą Nr. e2-2778-999/2019 taikiai. Minėta nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. e2-2778-999/2019 nutraukti; nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y., 561,21 Eur.
4. Teismas nurodė, jog taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria ji bus patvirtinta, įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ir neįsitikino, ar taikos sutartis nepažeidžia byloje įtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutarties patvirtinimas, neįvertinus priešingą suinteresuotumą byloje turinčio trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) interesų, laikytinas netinkamu teismo pareigos įgyvendinimu, nulėmusiu teismo priimtos nutarties prieštaravimą imperatyviosioms įstatymo normoms.
5.2. Teismas prieš tvirtindamas taikos sutartį privalėjo įsitikinti, ar taikos sutartis nėra tik išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, susitarimas. Ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis laikytina fiktyvia, nes buvo grindžiama ne tais motyvais, kuriuos nurodė šalys, bet siekdamos kitų (paslėptų) tikslų, t. y., šalys iš tikrųjų siekė pasinaudojant teismo pagalba gauti reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. sausio mėn. Atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini) ir suteikti res judicata galią taikos sutartyje išdėstytoms aplinkybėms dėl ginčytinų statybos darbų, siekiant vėliau pareikšti trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą, kuris būtų grindžiamas taikos sutartimi ir Atliktų darbų aktu (duomenys neskelbtini).
5.3. Taikos sutartyje nedetalizuojamos taikos sutarties dalyko detalės, t. y., nėra nuostatos, kuri patvirtintų, ar atsakovas pripažįsta ieškinį bei ar sutinka sumokėti ieškovui ieškinyje nurodytą skolą. Taikos sutartyje yra akivaizdžių trūkumų, t. y., nėra įvardyta 15 000,00 Eur pinigų sumos tikslas ir paskirtis, taip pat nėra tiesioginio ryšio tarp taikos sutarties ir ginčo dalyko (ieškovo reikalaujamo skolos priteisimo), todėl akivaizdu, kad taikos sutartimi nėra išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas.
5.4. Savo turiniu taikos sutartis labiau primeną reikalavimo perleidimo sutartį nei taikų ginčo tarp šalių išsprendimą. Teismui nebuvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, dėl to nėra galimybių vertinti reikalavimo perleidimo sąlygų ir apimties.
5.5. UAB (duomenys neskelbtini) ginčija atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) tariamą teisę į skolos apmokėjimą pagal Atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini), todėl tokiu atveju kyla abejonės dėl ieškovei perleidžiamos atsakovės reikalavimo teisės įgyvendinimo realumo ir jos sąlygiškumo.
5.6. UAB (duomenys neskelbtini) neturi realios ir galiojančios reikalavimo teisės į UAB (duomenys neskelbtini) tačiau perleido savo, kaip ieškovės, ne tik materialias, bet ir procesines teises.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
6.1. Teismo patvirtinta taikos sutartis niekaip nepažeidė apelianto teisių ir teisėtų interesų. Šalys sudaryta taikos sutartimi nesusitarė ir teismas nutartimi patvirtindamas taikos sutartį nenusprendė dėl apelianto teisių ir pareigų, todėl tokia nutartis kaip ir pati taikos sutartis yra teisėta ir vykdytina.
6.2. Apeliantas nenurodo jokių pagrįstų argumentų dėl taikos sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normos ir viešajam interesui. Aplinkybės, kad apeliantės interesai yra priešingi ieškovės ar atsakovės interesams nėra pagrindas netvirtinti taikos sutarties. Nors atsakovė ir turėjo teisę pripažinti ieškinį ir tai nebūtų pagrindu netvirtinti taikos sutarties, tačiau šiuo atveju šalys nusprendė nespręsti klausimo dėl ieškinio (ne)pripažinimo ir sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos sutartyje, ir nei pripažinti nei nepripažinti.
6.3. Apeliantas nepagrįstai reikalauja į taikos sutartį įtraukti ir visas reikalavimo teisių perleidimo sąlygas. Šalių sudarytoje taikos sutartyje nėra jokių sąlyginių nuostatų (priklausančių nuo sąlygos). Jei nebus įvykdyta taikos sutartis, šalys galės kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Jei nebus įvykdyta ar bus įvykdyta netinkamai šalių sudaryta atskira reikalavimo teisių perleidimo sutartis, šalys savo ginčą dėl reikalavimo teisių sutarties pažeidimo galės spręsti atskiroje byloje. Šalys buvo atstovaujamos advokatų ir jos puikiai suprato teismo patvirtintos taikos sutarties ir sudarytos atskiros sutarties teisines pasekmes ir skirtumus ir jiems atitinkamos teisinės pasekmės buvo priimtinos.
7. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašo atmesti trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
7.1. Trečiojo asmens argumentas, jog taikos sutartis galės būti panaudota prieš trečiąjį asmenį kaip res judicata galią turintis teismo sprendimas, prieštarauja įstatymų normoms bei teismų praktikai. Taikos sutartimi šalys tik susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų viena kitai ir tokiu būdu išsprendė tarpusavio ginčą. Taikos sutartis šiuo atveju res judicata galią turi tik ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisėmis bei pareigomis.
7.2. Trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai yra paremti klaidingu bei ydingu supratimu apie taikos sutarties reikšmę bei jos galią byloje dalyvaujantiems bei nedalyvaujantiems asmenims. Jeigu šalys siektų gauti reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pagal 2019 m. sausio mėn. Atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini), jos galėtų sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį ne teismo tvarka, todėl nėra aišku, kuo pagrįsta trečiojo asmens pozicija, jog šalys šį sandorį siekė sudaryti pasinaudodamos teismo pagalba.
7.3. Šalys taikos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog atsakovė pripažįsta ieškovės ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2778-999/2019 reikalavimą dėl 29832,20 Eur skolos už atliktus statybos darbus, o ieškovė atsisako nuo Taikos sutarties 1.1. punkte nenurodytų ieškinio reikalavimų. Šalys išsprendė visus ieškovo ieškinyje pareikštus reikalavimus, atsakovei dalį jų pripažįstant, o ieškovei atsisakant visų kitų ieškinio reikalavimų. 15000,00 Eur dydžio mokėjimas, nurodytas taikos sutarties 1.2.1. punkte, yra skirtas padengti dalį atsakovė pripažinto ieškovės ieškinio reikalavimo. Atskiras tokio mokėjimo apibūdinimas taikos sutartyje būtų perteklinis.
7.4. Taikos sutartimi šalys susitarė, kokiu būdu yra išsprendžiamas ginčas – dalies sumos sumokėjimu (Taikos sutarties 1.2.1. punktas) ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymu (Taikos sutarties 1.2.2. punktas). Sudarant taikos sutartį šalys susitarė dėl perleidžiamo reikalavimo sumos ir perleidžiamo reikalavimo pobūdžio (reikalavimas į ieškovės atliktus, bet trečiojo asmens nepriimtus ir neapmokėtus darbus pagal 2019 m. sausio mėn. Atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini)). Nors nėra galutinai aišku, ar ieškovė gaus pilną perleisto reikalavimo sumą iš trečiojo asmens, tačiau tai nereiškia, jog taikos sutartis bus įvykdyta tik egzistuojant kažkokiai sąlygai. Šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas nėra susijęs su jokia ateityje turinčia atsirasti sąlyga, todėl trečiasis asmuo yra neteisus teigdamas, jog šalys sudarė sąlyginę taikos sutartį.
7.5. Atsakovė nemato būtinybės šioje civilinėje byloje pateikti reikalavimo perleidimo sutartį ir šioje civilinėje byloje vertinti jos sąlygų ar nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
7.6. Trečiasis asmuo atskiruoju skundu nenurodė pagrįstų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 4 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinė byla Nr. e2-2778-999/2019 nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. CPK reglamentuojama, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
12. Kaip patvirtina bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) siekdamos taikiai išspręsti kilusį ginčą sudarė Taikos sutartį, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino.
13. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y., pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Be to, teismas turi patikrinti, ar taikos sutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018).
15. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taigi prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Apeliantė savo nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neišsiaiškino, ar taikos sutartis iš tiesų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, ar taikos sutartis nepažeidžia jos (apeliantės) teisių ir teisėtų interesų, Taikos sutartyje nėra nuostatos, kuri patvirtintų, ar atsakovas pripažįsta ieškinį bei ar sutinka sumokėti ieškovui ieškinyje nurodytą skolą. Teigia, jog taikos sutartimi nėra išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.
16. Kasacinio teismo konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)). Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)). Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 32 385,87 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovė ir atsakovė sudarė taikos sutartį, kurią teismas, įvertinęs jos turinį, patvirtino, konstatavęs, kad ši taikos sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams. Sutarties nutraukimo pasekmės bylos šalims buvo žinomos. Taikos sutartyje, kuri patvirtinta skundžiama nutartimi, be kita ko, susitarta, kad atsakovė įsipareigoja Taikos sutarties pasirašymo dieną pervesti 15 000,00 Eur į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą (Taikos sutarties 1.1 punktas); atsakovė atskira sutartimi perleidžia ieškovei reikalavimo teises į UAB (duomenys neskelbtini) 17 252,20 Eur vertės skolos dalį pagal 2019 m. sausio mėn. Atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini). (Taikos sutarties 1.2 punktas); ieškovė per 5 kalendorines dienas po teismo nutarties, patvirtinusios šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, civilinėje byloje Nr. e2-2778-999/2019 įsipareigoja pateikti pareiškimą dėl procesinių teisių perėmimo, pagal Taikos sutarties 1.2 punkte nurodytą reikalavimo perleidimo sutartį (Taikos sutarties 1.3 punktas).
18. Apelianto teigimu, minėti Taikos sutarties punktai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, teismas prieš tvirtindamas taikos sutartį privalėjo įsitikinti, ar taikos sutartis nėra tik išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, susitarimas. Jo manymu, sudaryta taikos sutartis laikytina fiktyvia, nes buvo grindžiama ne tais motyvais, kuriuos nurodė šalys, bet siekdamos kitų (paslėptų) tikslų, t. y. šalys iš tikrųjų siekė pasinaudojant teismo pagalba gauti reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. sausio mėn. Atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini) ir suteikti res judicata galią taikos sutartyje išdėstytoms aplinkybėms dėl ginčytinų statybos darbų, siekiant vėliau pareikšti trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą, kuris būtų grindžiamas taikos sutartimi ir Atliktų darbų aktu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su minėtais trečiojo asmens argumentais.
19. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad sudaryta taikos sutartis gali pažeisti jo teises ar teisėtus interesus. Nors trečiasis asmuo ir buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, tačiau Taikos sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovės atsakovės. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad Taikos sutartimi šalys tik susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų viena kitai ir tokiu būdu išsprendė tarpusavio ginčą. Taikos sutartis šiuo atveju res judicata (išspręstos bylos) galią turi tik ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisėmis bei pareigomis.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos Subrangos sutarties vykdymo, susijusio su atsakovės (genrangovo) atliktų darbų apmokėjimu. Apeliantas nėra šios sutarties šalis. Savo reikalavimus apeliantas kildina iš rangos sutarties, sudarytos su atsakove, kuri (sutartis) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas nebuvo pareiškęs byloje savarankiškų reikalavimų nei ieškovei, nei atsakovei. Patvirtinta taikos sutartis nedaro tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Pažymėtina, kad taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir tiksliai apibrėžtos, taikos sutarties dalykas atitinka byloje paduoto ieškinio reikalavimus ir neperžengia byloje pareikštų reikalavimų ribų (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini); 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinis teismas, įvertinęs proceso šalių pateiktos ir patvirtintos taikos sutarties turinį, atskirajame skunde bei atsiliepimuose į išsakytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su taikos sutarties sudarymo sąlygomis, šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmę ir ribas, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.