Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-156-891/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-26
Bylos Nr.
AN2-156-891/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00771-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Budrys (pirm.)
Pažeidėjas
V. Š.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, Valstybinė darbo inspekcija prie SADM
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-156-891/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00771-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. įgalioto atstovo advokato Arūno Bertulio (toliau ir – įgaliotas atstovas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-48-834/2021, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 000 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Š. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie A. G. (A. G.) įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 15, 18, 20, 21, 22, 25 d., balandžio 1, 2, 11, 18, 19, 20, 23, 25, 26, 29, 30 d., gegužės 7, 20, 21, 29, 30 d. leido jam vykdyti pakuotojo darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. Š. įgaliotas atstovas advokatas A. Bertulis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant V. Š. veiksmuose ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

3. Apeliantas teigia, kad šioje byloje liudytojų parodymai, priešingai nei teigia teismas skundžiamame nutarime, nepatvirtino, nei kad A. G. pradėjo dirbti ir dirbo realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei kad tarp A. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė kokie nors santykiai, turintys darbo sutarties požymių. Pasak apelianto, apylinkės teismas, darydamas išvadą, kad V. Š. leido A. G. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nesudarius darbo sutarties, nepagrįstai įvertino tik tam tikras liudytojų parodymų dalis, naudingas kaltinimą šioje byloje palaikančiai Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), o ne visus liudytojų parodymus, kurie neleidžia daryti tokios išvados. Be to, apylinkės teismas visiškai nepaneigė prieštaravimų tarp liudytojų duotų parodymų ir nenurodė, kokie konkrečiai liudytojų parodymai patvirtina V. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius. Pasak įgalioto atstovo, byloje nėra vienareikšmiškų liudytojų parodymų, jog A. G. dirbo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne buvusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K., turėjusio neribotą prieigą prie buvusios įmonės patalpų, staklių, įrengimų ir žaliavų, naudai. Liudytojai A. Č., pats A. G., O. B., F. O. paliudijo, jog A. G. retkarčiais pagal poreikį, kurį nustatydavo A. Č., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Š., dirbdavo tik po darbo valandų, t. y. pasibaigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laikui, nes turėjo pagrindinį darbą kitoje darbovietėje bei galėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) esančias buvusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. valdomas patalpas tik po savo pagrindinio darbo valandų. Nei A. Č., nei O. B., nei F. O. nenurodė, jog jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdavo viršvalandžius. VDI, patikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nenustatė, jog padalinyje Mickūnuose buvo dirbami viršvalandžiai ir po oficialaus darbo laiko. Todėl, apelianto vertinimu, teismo išvada, kad A. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, yra labai abejotina, nepagrįsta liudytojų parodymais, kadangi iš nurodytų faktų matyti, jog tokiu metu buvo dirbama bei fasuojama produkcija buvusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. naudai. Taip pat pagrįstas abejones, jog A. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pasak apelianto, patvirtina ir paties A. G. paaiškinimai, jog jis pradėjo dirbti buvusiose BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir prie V. K. priklausančių staklių (įrenginių) dar 2018 m. lapkričio pabaigoje. Tuo tarpu, byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal nuomos sutartį veiklą buvusiose BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose vykdė tik nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. Teismas neatsakė į klausimą, kam nuo 2018 m. lapkričio pabaigos iki 2019 m. kovo 1 d. dirbo A. G., jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos ten nevykdė, bet veiklą vykdė buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K.. Šios aplinkybės, anot įgalioto atstovo, neginčijamai patvirtina faktą, jog A. G. nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Apeliantas taip pat pažymi, kad faktą, jog A. G. bei A. Č. dirbo buvusiose BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pradžios, patvirtino ne tik pats V. Š., bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai S. P. (S. P.) ir A. A.. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2019 m. sausio 29 d. važtaraštis ir CMR važtaraštis, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš V. K. valdomos kitos bendrovės (duomenys neskelbtini) pirko ir pasikrovė krovinį – 2 paletes kavos pakelių, kuris buvo pakrautas ir pagamintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Pasak apelianto, A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ net negalėjo būti įdarbintas dėl to, jog nebuvo ir tokio poreikio – darbui prie staklių pilnai užteko A. Č. ir 2 pagalbinių darbininkių, ką jos pačios ir patvirtino.

4. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nėra nustatytas ir vienas iš būtinų ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymių – A. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties požymius atitinkantys santykiai. Anot apelianto, iš neginčytinai nurodytų ir liudytojų patvirtintų aplinkybių matyti, kad A. G. nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiku, dirbo nereguliariai, į darbą jį kvietė A. Č., o ne V. Š., buvo kviečiamas tik du kartus per savaitę, atlyginimą grynais gaudavo tiesiogiai iš V. K. arba A. Č., kuriam pinigus duodavo V. K., dirbo su V. K. priklausančiomis staklėmis. Be to, nepagrįstą skundžiamo nutarimo išvadą dėl A. G. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai paneigia ir A. G. duoti parodymai apie tai, kad jam 2019 m. kovo – gegužės mėnesių laikotarpiu padarius broką, dėl išskaitymo iš atlyginimo su juo kalbėjo ir pinigų už vieną darbo pamainą nedavė būtent V. K., nors jie ir nebuvo įtraukti į skundžiamą nutarimą. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G., duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, jog V. Š. matė tik 1 kartą 2019 m. lapkritį kartu su V. K., o į šį susitikimą jį pakvietė pats V. K., kuris ir pasiūlė jam dirbti papildomai, o V. K. jis pažinojo iš ankstesnio darbo BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, A. G. teigė, kad po oficialaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko patalpose būdavo ir pats V. K., bent porą kartų buvo atvažiavęs bei tikrindavo jo darbą. Apelianto įsitikinimu, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, visa tai patvirtina, kad A. G. darbui iš tiesų vadovavo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Š., o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. K., su kuriuo A. G. ir tarėsi dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo ir tam tikrų pareigų ėjimo, ir kurio nurodymais vadovavosi bei iš kurio ėmė atlygį. Fakto, kad atlyginimą A. G. mokėjo V. K., pasak įgalioto atstovo, nepaneigia ir A. Č. paaiškinimai, jog jis pinigus už darbą A. G. gaudavo iš V. Š.. Pats V. Š. nurodė, kad jis perduodamas pinigus per A. Č. skolino pinigus V. K., o kam jis naudojo pinigus, jis nežinojo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas pagrįstai nesirėmė VDI tyrimo metu pateiktu tariamu A. Č. susirašinėjimu su V. Š., tačiau spręsdamas apie galimą liudytojų nesuinteresuotumą duoti melagingus parodymus buvo visiškai neteisus. Visi liudytojai buvo ilgamečiai V. K. vadovautos įmonės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, būtent V. K. iniciatyva buvo pasiūlyti ir įdarbinti (išskyrus A. G.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 mėnesių laikotarpiui. Liudytojas A. Č., duodamas parodymus, nurodė, kad yra geras V. K. pažįstamas, taip pat, V. Š. žiniomis, buvo paskolinęs V. K. kelis tūkstančius eurų, kurių tuo metu nebuvo atgavęs. Be to, visi 4 liudytojai gyvena toje pačioje gyvenvietėje, todėl jie dar labiau yra priklausomi nuo V. K., kaip vieno iš nedaugelio darbdavių toje apylinkėje ir turėjusio atvirą priešiškumą V. Š. bei tokiu būdu siekiančio jam pakenkti. Pasak apelianto, V. K. su A. Č. ir A. G. galėjo veikti išvien ir šią aplinkybę patvirtina faktas, jog po jiems nenaudingų A. G. parodymų teismui, liudytojas A. Č. iš karto po posėdžio pateikė naujus paaiškinimus raštu, siekdamas paneigti išgirstus A. G. parodymus, nors nei V. K., nei A. Č. A. G. duodant parodymus teisme viešai nedalyvavo ir jo parodymų negalėjo girdėti. Įgalioto atstovo vertinimu, šie faktai apie liudytojus verčia abejoti jų parodymų patikimu, kaip ir ikiteisminio tyrimo, o vėliau ir tyrimo dėl nelegalaus darbo inicijavimo aplinkybės. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamai įrodytas, nėra pašalintos visos abejonės dėl minėto nusižengimo sudėties V. Š. veiksmuose buvimo, dėl ko byla jo atžvilgiu, panaikinus skundžiamą nutarimą, turėtų būti nutraukta.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad VDI nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir mano, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. Pabrėžia, kad V. Š. kaltė įrodyta 2020 m. lapkričio 17 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu, bylos dokumentine medžiaga, paaiškinimais, gautais nelegalaus darbo tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. A. G. dirbo įmonės naudai sutaręs su įmonės direktoriumi V. Š., dirbo kviečiamas atsiradus poreikiui dirbti su įmonės nuomojama įranga, nuomojamose patalpose ir su įmonėje įdarbintais darbuotojais (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) 2020 m. spalio 5 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2019 m. vasario 1 d. sudarė patalpų ir įrangos nuomos bei licencijos suteikimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintinai buvo perduotas valdyti ir naudoti nekilnojamas ir kilnojamas turtas, žemės sklypas, gamybinės patalpos, įranga (tarp kurių ir Efitec HB-15 ir 16, su kuriuo dirbo A. G.)). Su A. G. buvo atsiskaitoma už atliktą darbą, vedama neoficiali darbo laiko ir mokamų sumų apskaita, kuri vadovo V. Š. nurodymu buvo siunčiama jam. Nelegaliai dirbęs A. G. pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo buvo susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas – derintojo darbas; asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai – kviečiamas atvykdavo į darbą (įmonės darbuotojų buvo atvežamas į darbą, nuvežamas iš darbo į namus); asmuo dirbo atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

7. Atsiliepime pabrėžiama, kad byloje esanti medžiaga leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą (vieta, laikas, esmė), pažeidimą padariusį asmenį bei būtinuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Įrodymai byloje surinkti ir įvertinti įstatymo leistinomis priemonėmis. Dėl to, VDI manymu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai bei nešališkai ir, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino V. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, bei tinkamai paskyrė administracinę baudą, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. nesutinka, kad yra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau šiems teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria.

9. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. Š. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl V. Š. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

11. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti.

12. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį V. Š. buvo surašytas dėl to, kad su darbuotoju A. G. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

13. Administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G. darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jo priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka pranešta taip pat nebuvo. Byloje taip pat iš esmės nėra ginčo dėl to, kad A. G. 2019 m. kovo–gegužės mėnesiais (atitinkamomis administracinio nusižengimo protokole nurodytomis dienomis) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliaciniu skundu neginčijama ir tai, kad būtent bendrovės vadovas V. Š. yra už bendrovės veiklos organizavimą atsakingas asmuo, taip pat atsakingas ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo. Esminis ginčas kyla dėl to, ar A. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai yra, ar jis pradėjo dirbti ir dirbo realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei A. G. santykiai turi darbo sutarties požymių.

14. Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija dėl jo nekaltumo yra ta, kad A. G. paslaugos jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reikalingos, poreikio jį įdarbinti nebuvo, todėl jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nedirbo ir įdarbintas nebuvo, A. G. matė vienintelį kartą, kai lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose 2018 m. rudenį, asmeniškai jokių grynųjų pinigų už jokį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai niekam nemokėjo, be to, A. G. dirbo po UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo valandų, patalpų nuomos laikotarpiu 2019 m. vasario–gegužės mėnesiais, todėl, kaip galimai ir kiti darbuotojai, tai yra A. Č., O. B. su F. O. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklausė patalpos, direktoriaus V. K. naudai. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai yra paneigti surinkta bylos medžiaga. Liudytojas A. G., apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, patvirtino, kad dirbo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) darbuotoju, dirbo ne kiekvieną dieną, o pagal poreikį, gaudavo atlyginimą grynaisiais ir oficialiai įdarbintas nebuvo (jo darbdavys turėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V., su juo kalbėjo dėl darbo, tarėsi dėl atlygio, fiziškai pinigus už atliktą darbą jam duodavo A. Č., dirbo visus darbus, bet buvo staklių operatoriumi, kadangi tam reikalingos specialios žinios, kurių kiti darbuotojai neturėjo, dirbo gal apie pusę metų, du kartus į savaitę). A. G. rašytiniame paaiškinime iš esmės nurodytos analogiškas aplinkybės (b. l. 40). Liudytojas A. Č., apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat patvirtino, kad A. G., kaip ir jis, dirbo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad A. G. dirbo neoficialiai, apie 4 mėnesius, patalpose, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomojusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne kiekvieną dieną, tam tikromis dienomis, kai jam reikėdavo pagalbos. Jis informuodavo V. Š., kad kvies A. G.. Kai dirbo A. G., būdavo dar dvi moterys. A. G. prieš darbą kalbėdavosi su V. Š.. Kai jis kviesdavo A. G. dirbti, pinigus jam paduodavo V. Š. arba S., kad jis sumokėtų A. G. už darbą. Jis pildydavo darbo žiniaraščius, kada ir kiek kas dirbo, o juose nurodytas asmuo vardu S. yra A. G.. Liudytojos O. B. ir F. O., apklaustos teisminio bylos nagrinėjimo metu, patvirtino tą aplinkybę, kad 3 mėnesius dirbo kartu su A. G. pas V. Š. jo įmonėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad A. G. dirbo prie staklių, dirbo ne kiekvieną dieną, atvažiuodavo ir dirbdavo vakarais. Taigi, visi šie liudytojai patvirtino, jog A. G. dirbo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad A. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai turi darbo sutarties požymių (darbas buvo dirbamas A. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. Š. susitarus, buvo dirbamas tam tikros kvalifikacijos darbas – darbas su pakavimo staklėmis, A. G. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai – kviečiamas atvykdavo (buvo atvežamas) į darbą, atsiradus poreikiui dirbti su įranga, dirbo atlygintinai).

15. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo V. K.. Iš FNTT 2020 m. spalio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7–11) matyti, kad nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas bankroto administratorius – UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, bankroto administratorė I. D.. Be to, minėtame FNTT nutarime nurodyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2019 m. vasario 1 d. sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų ir įrangos nuomos bei licencijos suteikimo sutartį, pagal kurią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintinai šios sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyti ir naudoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gamybines patalpas, įrangą (tarp kurios ir „Effytec“ fasavimo mašinas HB-15 ir 16, su kuriomis dirbo A. G.). Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. patvirtino ir neginčija tos aplinkybės, kad nuomos laikotarpiu, taip pat ir nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu (2019 m. kovo–birželio mėnesiai), nuomos pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama V. Š., veiklą vykdė būtent objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

16. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog nelegaliai dirbęs A. G. pradėjo dirbti ir realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažymėtina, kad apie A. G. darbo pradžią ir darbą būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai liudija ne tik pats A. G., bet ir jau minėti liudytojai A. Č., O. B. ir F. O., taip pat jų byloje esantys rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jie nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 36, 41, 42), liudytojo A. Č. pateikti žiniaraščiai (b. l. 37–39), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 3–5) bei kita rašytinė bylos medžiaga. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojų A. Č., O. B. ir F. O., taip pat ir nelegaliai dirbusio asmens A. G. parodymai yra nuoseklūs viso proceso metu, neprieštaringi, dėl esminių aplinkybių sutampantys tarpusavyje, papildantys vieni kitus. Tuo labiau, kad šių liudytojų parodymai iš esmės atitinka ir kitą byloje esančią rašytinę medžiagą. Byloje esančios A. Č., O. B. ir F. O. darbo sutartys, sudarytos su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamu generalinio direktoriaus V. Š. (b. l. 23–24, 25–26, 27–28, 29–30, 31–32, 33–34), patvirtina, kad šie asmenys 2019 m. kovo–birželio mėnesiais dirbo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, kaip jau minėta, rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuota, jog 2019 m. kovo–birželio mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur ir dirbo minėti liudytojai bei nelegaliai dirbęs asmuo. Be to, priešingai nei bandoma pagrįsti skunde, nenustatyta duomenų, kad liudytojai A. G., A. Č., O. B. ir F. O. būtų suinteresuoti bylos baigtimi, siektų nepagrįstai apkalbėti V. Š. ar, kaip teigiama skunde, padėti V. K., liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl pagrindo jais netikėti nėra. Sutiktina su apeliantu, kad kai kurios liudytojų nurodytos detalės nevisiškai sutampa ar buvo kiek kitaip nurodytos jų rašytiniuose paaiškinimuose (pvz. dėl įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžios ir kt.), tačiau skundą nagrinėjantis teismas nelaiko jų esminėmis, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog liudytojų parodymai yra nepatikimi, o skundžiamas nutarimas dėl nustatytų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių neteisingas. Be to, tam tikri netikslumai jų parodymuose tik parodo, kad jų parodymai nėra suderinti tarpusavyje, taip pat tai paaiškinama ir tuo, kad parodymus jie davė praėjus daugiau nei metams laiko nuo nagrinėjamo įvykio, todėl logiška ir normalu, kad tiksliai ir detaliai prisiminti visas aplinkybes yra sudėtinga. Esant aukščiau nurodytiems įrodymams, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad byloje visiškai įrodyta, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje V. Š. leido A. G. nelegaliai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl V. Š. kaltės.

17. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. G. darbus atliko ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o buvusio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. naudai ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, tačiau su šiais teiginiais sutikti taip pat nėra pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo–birželio mėnesiais objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų vykdžiusi kokią nors gamybinę veiklą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šiai įmonei dar 2018 metais buvo iškelta bankroto byla, V. K. šios įmonės direktoriumi buvo iki 2018 m. rugsėjo 26 d., o nuo šio laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas bankroto administratorius, kuris, be kita ko, 2019 m. vasario 1 d. sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų ir įrangos nuomos bei licencijos suteikimo sutartį, kuri patvirtina, jog 2019 m. kovo–birželio mėnesiais (bylai aktualiu laikotarpiu), nuomos pagrindu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veiklą vykdė, naudojosi įranga (kas patvirtina, kad A. G. galėjo dirbti su įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis staklėmis) būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama V. Š.. Tai, kad nurodytame objekte nuo 2019 m. kovo mėnesio, kuomet ten gamybą pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki birželio mėnesio kokią nors gamybinę veiklą būtų vykdęs V. K., pirmosios instancijos teisme nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š.. O apelianto teiginiai apie tai, kad V. K. minėtose patalpose veiklą vykdė po UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialaus darbo laiko, tai yra po 17 val., yra tik prielaidos, deklaratyvūs samprotavimai, neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir nepaneigiantys fakto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbama ir po 17 val. Kaip jau minėta, ne tik nelegaliai dirbęs A. G., bet ir kiti liudytojai, tai yra A. Č., O. B. ir F. O. patvirtino, kad dirbo vakarais, nuo 17 val. ir būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad 2019 m. kovo–birželio mėnesiais būtų dirbę ne vienoje darbovietėje ar vakarais būtų dirbę papildomai. Sutiktina su apeliantu, kad liudytojai nenurodė, jog būtų dirbę viršvalandžius, tačiau tai, kad jie dirbo nuo 17 val., nereiškia, jog jie dirbo viršvalandžius. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad minėtu laikotarpiu įmonėje buvo dirbama dviem pamainomis.

18. Apelianto teiginių, kad A. G. protokole nurodytu laikotarpiu dirbo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o V. K. naudai, nepatvirtina ir jo nurodomos aplinkybės apie tai, kad A. G. bei kiti darbuotojai anksčiau yra dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kad V. K. siūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, dalyvavo gamybos procese bei perdavė pinigų A. G. reikmėms. Paties V. Š. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2018 m. rudenio, tai yra iki kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, turėjo su šia įmone ilgalaikius komercinius santykius, taip pat, kad tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas bei įrangą, V. Š. sutarė su V. K., kad darys bandomąjį laikotarpį, per kurį jie gamins ir parduos V. K. nurodytiems klientams savo produkciją bei kad tuo laikotarpiu V. K. pasiūlė savo buvusius darbuotojus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos įdarbino. Tiek A. G., tiek ir kiti liudytojai, tai yra A. Č., O. B. ir F. O. taip pat patvirtino, kad anksčiau yra dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo V. K., tačiau nuo 2019 m. kovo mėnesio jie buvo įdarbinti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir juos įdarbino V. Š.. Oficialų A. Č., O. B. ir F. O. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudija ir darbo sutartys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Liudytojas A. G., apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, taip pat patvirtino, kad į pokalbį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dėl darbo jį kvietė būtent direktorius iš praeito darbo, tai yra V. K., kurį dar kelis kartus ten matė, tačiau jį įdarbinti turėjo V. Š., su kuriuo jis taip pat tarėsi ir dėl atsiskaitymo už darbą. Taigi apeliaciniame skunde akcentuojama V. K. iniciatyva pasiūlant darbuotojus, dalyvaujant gamybos procese, perduodant pinigus ir pan. paaiškintina jo paties suinteresuotumu sėkminga UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekyba tuo bandomuoju laikotarpiu su jo pasiūlytais klientais ir savaime nepaneigia fakto, kad A. G. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo teiginiai, jog A. G. darbus atliko buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. K. naudai, vertinami kritiškai, kaip siekis nepagrįstai administracinę atsakomybę perkelti nuo 2018 metų pabaigos veiklos nevykdančiai įmonei.

19. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (LAT nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). A. G. V. Š. įvardijo kaip asmenį, su kuriuo tarėsi dėl įdarbinimo ir būtent jis, kaip įmonės vadovas, turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, niekam kitam šių funkcijų atlikti nėra pavedęs, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti VSDFV administravimo įstaigą.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-48-834/2021 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. įgalioto atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys