Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus įgaliotai atstovei L. Ž.,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus įgaliotai atstovei L. Ž.,

išnagrinėjusi S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z., nuo 2014-10-27 būdama MB „B“ (į. k. (duomenys neskelbtini), bendrija, kuri pagal patikrinimo metu nustatytas aplinkybes yra buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikianti įmonė, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (redakcija nuo 2017-07-13, toliau – PPTFPI) 2 straipsnio 10 dalies 3 punkte) direktore, kuri, vadovaujantis Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 6, 7, 8 dalimis, privalo organizuoti kasdieninę bendrijos veiklą ir atsakyti už bendrijos veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.:

nuo 2018-03-07 iki 2018-10-30 neatliko tinkamo kliento - juridinio asmens - atstovo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daromos klientų: 2018-03-07 MB „L“ atstovo - vadovės L. R., 2018-04-23 MB „L“ atstovo - vadovės A. A., 2018-07-11 UAB „M“ atstovo - direktorės R. G., 2018-10-24 UAB „D.“ atstovo - direktoriaus A. Ž., 2018-10-24 UAB „X“ atstovo - direktoriaus A. Ž., 2018-10-30 asociacijos Žvejų klubas „V“ atstovo prezidento O. S. tapatybę patvirtinančių dokumentų puslapių, kuriuose yra išvardintų fizinių asmenų nuotraukos, kopijos ir/arba nenuskenavo šių dokumentų, nors pagal PPTFPĮ (redakcija nuo 2017-07-13) 19 straipsnio 10 dalį jų kopijas privalo saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, bei tuo pažeidė PPTFPĮ 10 straipsnio 3 dalį bei FNTT direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr. V-185 „Dėl Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ patvirtintų Buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonėms ir šias paslaugas savarankiškai teikiantiems asmeninis skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (galioja nuo 2017-12-16, toliau - Nurodymai Nr. V-185) 6 punktą. Tokiais veiksmais S. Z. padarė administracini nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. Z. nuo 2018-03-07 iki 2018-10-30 neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, kadangi neturėjo klientų: 2018-03-07 MB „L“, 2018-04-23 MB „L“, 2018-07-11 UAB „M“, 2018-10- 24 UAB „D“, 2018-10-24 UAB „X“ bei 2018-10-30 Asociacijos Žvejų klubas „V“ pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai); pavardė (pavardės); asmens kodas (užsieniečiui - gimimo data (jeigu yra - asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data); pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės - valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu, ir tuo pažeidė: PPTFPĮ 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis bei Nurodymų Nr. V-185 6 punktą. Šiais veiksmais S. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama S. Z. pilnai pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuotus nusižengimus, patvirtino visas protokole išdėstytas aplinkybes. Parodė nusižengimus padariusi dėl to, kad netinkamai susipažino su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu. Žinojo, kad toks įstatymas yra, laikė save atsakinga už jo įgyvendinimą, tačiau su pačiu teisės aktu susipažino tik paviršutiniškai, dėl ko vėliau padarė nusižengimus. Protokole nurodytų klientų atstovų tapatybe įsitikindavo pokalbio metu, asmenys jai pateikdavo savo asmens dokumentus, tačiau ji nepadarė tų dokumentų kopijų, atitinkamai tokių dokumentų nesaugojo. Taip pat neturėjo ir protokole nurodytų juridinių asmenų duomenų. Šiai dienai visus pažeidimus pašalino, atitinkamus dokumentus turi, taip pat įmonėje patvirtino reikiamą vidaus tvarką. Labai gailisi padariusi nusižengimus, pasižada ateityje atsakingai laikytis Įstatymo nuostatų. Kaip pirmą kartą padariusiai administracinius nusižengimus prašo skirti įspėjimą, o, tuo atveju jeigu teismas skirs baudą, leisti ją mokėti dalimis (b. l. 61-62).

Rašytiniame paaiškinime S. Z. taip pat nurodė su pažeidimais sutinkanti. Pažymėjo artimiausiu metu pateiksianti klientams užpildyti anketas ir paprašysianti jų tapatybę patvirtinančių dokumentų, be to, paruoš ir patvirtins galiojančią vidaus tvarką įmonėje (b. l. 3-5).

Be pačios S. Z. prisipažinimo jos kaltę padarius ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš S. Z. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2018-11-09 patikrinimo akte Nr. 04/6-2-7-11961-A nurodyta, jog patikrinimo metu MB „B“ direktorė S. Z. nurodė, jog MB „B“ savo veiklą pradėjo 2014-10-27, patikrinimo dienai bendrovė savo paslaugas teikė 12 klientų. S. Z. bendrovės direktorės pareigas užima nuo 2014-10-27, nuo bendrovės įsteigimo yra vienintelė MB „B“ savininkė bei vienintelė narė, valdanti 100 proc. bendrovės akcijų. MB „B“ dirba 4 darbuotojai, minima įmonė nėra jokios buhalterių ar auditorių asociacijos narė. Bendrovės veikla - buhalterinės apskaitos paslaugos, mokestinės konsultacijos bei įmonių steigimas, nors S. Z. vadovavimo laikotarpiu MB „B“ įmonių neįsteigė. S. Z. patikrinimo metu nepateikė patvirtintos bei galiojančios vidaus tvarkos. Patikrinimo metu buvo pateiktos tik registracijos žurnalų formos: dėl klientų vienkartinių ar tarpusavyje susijusių atsiskaitymų pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų pinigų suma viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kliento vykdomų įtartinų ar neįprastų piniginių operacijų ir sandorių, klientų su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis. Su Bendrijoje turimomis registracijos žurnalų formomis pasirašytinai buvo supažindinti bendrijoje dirbantys darbuotojai. Bendrijoje atsakingu už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą ir ryšių palaikymą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių stabdymą, registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos teikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai 2015-10-12 įsakymu Nr. 15/10/12 yra paskirta MB „B“ direktorė S. Z. Pastarosios teigimu, apie jos paskyrimą 2016 m. elektroniniu paštu buvo pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – ir FNTT), tačiau patvirtinimo apie tai, kad FNTT tokį pranešimą gavo, S. Z. nesulaukė. S. Z. iniciatyva pakartotinai FNTT pranešimas apie paskirtą atsakingą asmenį buvo atsiųstas 2018-11-08. S. Z. nurodė, kad atstovaujant MB „B“ nuo 2018-01-01 pasirašė bendradarbiavimo sutartis su 6 naujais klientais. Buhalterinių paslaugų teikimo aplinkybės su naujai atsiradusiais MB „B“ klientais 2018 m. buvo aptariamos jiems fiziškai dalyvaujant, tačiau paslaugų teikimo sutartys buvo pasirašomos tiek klientams fiziškai dalyvaujant, tiek ir klientams pasirašant elektroniniu parašu. Sutarčių pasirašymo su klientais metu kliento anketos nebuvo pildomos, asmens tapatybės dokumentų kopijos nebuvo daromos ir saugomos. Buvo pateiktos ir patikrintos buhalterinių paslaugų teikimo sutartys sudarytos 2018 m. laikotarpiu, iš kurių paskutinė sudaryta 2018-10-30. Klientų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų nėra prie visų sutarčių. Visais atsitiktinės atrankos būdu patikrintais atvejais informacija apie klientų naudos gavėjus buvo gaunama žodžiu, nefiksuojant gautos informacijos raštu ir nesaugant prie klientų buhalterinių paslaugų teikimo sutarčių (b. l. 3, 5). Dokumentų paėmimo akte užfiksuota, jog patikrinimo metu iš MB „B“ buvo paimtos 6 buhalterinės apskaitos teikimo sutartys (b. l. 6, 7). Į bylą pateikti MB „G.“ pildomi registracijos žurnalai (b. l. 8-12), MB „B“ buhalterinių paslaugų teikimo sutartys (13-17, 20-32, 34-53), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus A. M. 2018-12-04 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog S. Z. nuo 2018-03-07 iki 2018-10-30 neatliko tinkamo kliento – juridinio asmens – atstovo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai nedalyvauja ir tuo pačiu laikotarpiu neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant.

Tokiu būdu išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. Z., būdama MB „B“ direktore, nuo 2018-03-07 iki 2018-10-30 neatliko tinkamo kliento - juridinio asmens - atstovo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai dalyvauja, nes nebuvo daromos klientų tapatybę patvirtinančių dokumentų puslapių, kuriuose yra išvardintų fizinių asmenų nuotraukos, kopijos ir/arba nenuskenavo šių dokumentų, nors, vadovaujantis PPTFPĮ 9 straipsnio 10 dalimi, jų kopijas privalo saugoti 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos, tuo pažeidė PPTFPĮ 10 straipsnio 3 dalį bei Nurodymų Nr. V-185 6 punktą. Be to, tuo pačiu laikotarpiu S. Z. neatliko tinkamo naudos gavėjo tapatybės nustatymo iki kliento tapatybės procedūros nustatymo pabaigos klientui fiziškai dalyvaujant, kadangi neturėjo klientų pateiktų duomenų apie naudos gavėją, kuriuose būtų vardas (vardai); pavardė (pavardės); asmens kodas (užsieniečiui - gimimo data (jeigu yra - asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data); pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės. - valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą), kurie būtų patvirtinti kliento parašu, ir tuo pažeidė: PPTFPĮ 12 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis bei Nurodymų Nr. V-185 6 punktą. Nurodyti S. Z. veiksmai abiem atvejais tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 198 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama S. Z. asmenybė – aukštojo išsilavinimo, dirbanti, duomenų apie analogiško pobūdžio pažeidimus nėra. Už ANK 198 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą juridinių asmenų vadovams įstatymas numato baudą nuo 2 100 iki 6 000 Eur. Teismo vertinimu, net ir minimali įstatymo numatyta bauda šiuo atveju būtų per griežta, dėl ko tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Minėtas įstatymo straipsnis kaip tik yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos S. Z. įmonė yra nedidelė, nevysto plačios veiklos, kas leidžia manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negauna ir didelių pajamų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad S. Z. praeityje būtų buvusi bausta už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus, neteista (išvada darytina remiantis teismų informacine sistema LITEKO), nuo pat tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, ką pilnai patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu. Apklausiama S. Z. pažymėjo, jog po pradėto tyrimo ėmėsi veiksmų pašalinti susidariusius trūkumus ir šiai dienai turi nurodytų juridinių asmenų bei jų atstovų atitinkamus dokumentus, įmonėje nustatė reikiamą vidaus tvarką. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pilnai pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskyrus S. Z. beveik perpus švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytas minimalus baudos dydis. Teismo vertinimu, tokia pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda yra tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė yra proporcingi siekiamiems tikslams įgyvendinti. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas neturėjo pagrindo tenkinti S. Z. prašymo bei paskirti jai įspėjimą. Pats prašymas iš esmės nebuvo argumentuotas, o vien tik noras sulaukti pageidautinos nuobaudos, anaiptol, nėra pagrindas skirti prašomą nuobaudos rūšį. Atkreiptinas dėmesys, kad S. Z. padarė iš viso du administracinius nusižengimus, neteisėtų veiksmų laikotarpis apima kiek daugiau nei pusmetį, netinkamai vykdytas iš viso 6 juridinių asmenų bei jų atstovų tapatybės nustatymas.

Teisminio nagrinėjimo metu S. Z. taip pat nurodė, kad baudos skyrimo atveju jai didesnę baudą būtų sudėtinga iškart sumokėti, dėl ko paklausta dėl baudos mokėjimo išdėstymo reikalingumo atsakė teigiamai. Teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą, visgi neturi galimybės spręsti klausimą dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui nepristatė iš esmės jokių duomenų/dokumentų, leidžiančių bent kiek spręsti apie pastarojo finansinę būklę. Tokių dokumentų nebuvimas neužkerta kelio S. Z. jau po nutarimo priėmimo kreiptis į mokesčių administratorių su atitinkamu prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, t. y. išaiškintina, kad pastaroji rašytinį prašymą dėl baudos išdėstymo galės pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kartu prie prašymo pridėdama objektyvus duomenis, liudijančius ribotas galimybes iš karto sumokėti teismo paskirtą baudą (po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai yra sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jai 1 100 eurų dydžio baudą.

S. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jai 1 100 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, S. Z. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18095315182.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.