Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, laiduotojai O. M., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., gim. (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, a.k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, vedęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ derintojas-iešmininkas, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyv. Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) , dekl. gyv. Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. pasiūlė ir davė kyšį už pageidaujamą neveikimą valstybės tarnautojams vykdant įgaliojimus, o būtent:

2015-10-22 apie 16.20 val. Savanorių pr. 392, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (2,57 promilių), norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sėdėdamas policijos tarnybiniame automobilyje „Nissan NV 200“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtame skiriamaisiais policijos ženklais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiajam patruliui E. R. ir vyresniajam patruliui E. A. siūlė susitarti išlipus iš automobilio, t. y. pasiūlė duoti kyšį, nenurodydamas konkrečios sumos, o po to jį davė, padėdamas dvi 50 eurų nominalo kupiūras tarnybiniame automobilyje, tarp priekinių sėdynių, prie rankinio stabdžio svirties, tokiu būdu, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d.

Kaltinamasis T. M. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad spalio 22 d. važiavo iš Palangos į Jonavą. Buvo kamštis Kaune, galvojo apsisuks ant sankryžos ir vėl grįš į tą kelią, bet nepavyko. Prieš tai dieną buvo išgėręs. Grįžinėjo iš Palangos apie 14 val.. Tą pačią dieną alkoholio nevartojo, iš vakaro stipriai vartojo. Pareigūnai sustabdė, kaip jam paskui paaiškino, kad kažkas paskambino, pranešė, kad negerai vairuoja, įtarė jį vairuojant neblaiviam. Negalvojo, kad tiek pripūs, kad tiek yra neblaivus. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, ką sakė, negali pasakyti. Jis nusprendė duoti pareigūnams kyšį, prašė, kad nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Pareigūnai iš karto perspėjo, kad jis neteisus, nereikia kyšio, vis tiek bus surašytas protokolas. Iš pradžių sumos nesiūlė, o paskui, kiek turėjo pinigų, tiek padėjo. Su pareigūnais kalbėjosi sėdėdami tarnybiniame automobilyje. Siūlė išlipti pasikalbėti, bet pareigūnai neišlipo. Pradžioje nematė, kiek padėjo, tik paskui pamatė, kad dvi po 50 eurų kupiūras, jas padėjo prie rankinio stabdžio svirties. Pareigūnų prieš tai kelis kartus buvo perspėtas, kad nedaryti to, bet nepaklausė. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Taip padarė dėl girtumo, būdamas blaivas, nebūtų taip pasielgęs. Su žmona šnekėjo apie tai, kas nutiko, kad pareikštas kaltinimas. Labai kritiškai vertina savo poelgį. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Žmona galėtų už jį laiduoti, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, jam teigiamą įtaką daro tik žmona.

Kaltinamajam T. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be T. M. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2015-10-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta kad nusikalstama veika padaryta tarnybiniame automobilyje Nissan NV200, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kuriame tarp priekinių sėdynių, prie rankinio stabdžio svirtis padėtos dvi 50 eurų kupiūros Nr.X44328345572 ir Nr.X69089013596 (b.l.5-8);Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. R. 2015-10-22 tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad 2015-10-22 patruliavo radijo šaukiniu 457 kartu su vyresniuoju patruliu E. A.. 16.20 val. gavo VPK budėtojo pranešimą, kad Islandijos pl. link Savanorių pr. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „VW Sharan“ v. nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį sustabdė prie Savanorių pr. 392. Automobilį vairavo T. M., gim. 1972 m. Alkotesterio pagalba vairuotojui nustatytas 2,57 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumą. Vairuotojas pažeidimo neginčijo. Rašant vairuotojui protokolą, jis sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės siūlė „susitarti“ išlipus iš automobilio ir padėjo prie automobilio rankinio stabdžio svirties dvi kupiūras po 50 eurų. Į jų reikalavimus pasiimti pinigus pilietis nereagavo, nors jie abu bent po du kartus piliečiui pasakė, kad registruos papirkimo atvejį. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pilietį nuvežė į Žaliakalnio PK.asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2015-10-22 16.36 val. T. M. kraujyje buvo 2,57 promilių alkoholio. Patikra atlikta alkotesteriu „Alcocal“ Nr.ARWM-0001, kurio patikra galioja iki 2015-12-09 (b.l.10);2015-10-22 T. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.20P-41100308-15 dėl vairavimo transporto priemonę būnant neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b.l.11,12);Kauno apskrities VPK Kriminalinių tyrimo valdybos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. R. nutarimu dvi 50 eurų kupiūros Nr.X44328345572 ir Nr.X69089013596 perduotos saugoti į Kauno apskrities VPK finansų skyrių (b.l.13-15);

BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams – papirkimas. Ši nusikalstama veika reiškiasi pasiūlymu, pažadu, susitarimu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį už pageidaujamą neveikimą valstybės tarnautojams vykdant įgaliojimus, kad policijos pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo už vairavimą būnant neblaiviu. Nors kaltinamąjį pareigūnai įspėjo, kad už kyšio siūlymą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau kaltinamasis į tai nereagavo.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. R. ir vyresnysis patrulis E. A., kuriems buvo pasiūlytas duoti bei tiesiogiai duotas kyšis teisingai įvardintini kaip valstybės tarnautojai. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių visumos, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Teismo posėdžio metu įtariamasis paprašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 40 str., kadangi jo sutuoktinė O. M. sutinka būti laiduotoja. O. M. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad norėtų būti vyro laiduotoja, kaltinamasis blogai pasielgė, gailisi, tiki, kad jam gal daryti teigiamą įtaką, kad ji taip daugiau nesielgtų (b.l.54).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 d., 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), neteistas (b.l.27), baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l.24-26), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (b.l.20,21), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l.22,23). T. M. dirba (b.l.28).

Kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikalto pirmą kartą, nusikalstama veika žalos nepadarė, apie kitus jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. T. M. sutuoktinė O. M. sutiko būti T. M. laiduotoja (b.l.54). Ji yra neteista (b.l.45), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b.l.46), dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.47). Įvertinus laiduotojos O. M. asmenines savybes, manytina, kad ji kaltinamajam T. M. gali daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra visi BK 40 str. numatyti pagrindai, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. M. atsakomybei be užstato vieneriems metams ir baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – dvi 50 eurų kupiūros Nr.X44328345572 ir Nr.X69089013596, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinos valstybės nuosavybei (BK 72 str. 1 d., 2 d.).

Kauno apylinkės teisme 2015-10-26 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4166, kurioje nurodyta, kad Algis Girdutis Šalavka teikia antrinę pagalbą T. M. baudžiamojoje byloje Nr.01-1-58694-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur, kurias prašo priteisti valstybės naudai (b.l.57). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto T. M., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,106 str.,

nusprendžia:

T. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d., perduodant jį laiduotojos O. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, netaikant baudžiamojo poveikio priemonių ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti, kad jeigu T. M. laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl T. M. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu T. M. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl T. M. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktinius įrodymus - dvi 50 (penkiasdešimties) eurų kupiūras Nr.X44328345572 ir Nr.X69089013596, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš T. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.