- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-269/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- UAB ,,Jurgio valda“
- Atsakovas
- VĮ ,,Turto bankas“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Sigitas Čepas
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-1007-622/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio valda“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nutarimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Jurgio valda“ 2009-11-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo VĮ ,,Turto bankas“ valdybos 2009-10-22 nutarimą laikyti neįvykusiu 2009-04-17 aukcioną Nr. 09/11, kuriame už 4 114 000 Lt buvo parduotas žemės sklypas, o už 456 000 Lt pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovą sudaryti šio nekilnojamojo turto notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje būtų sąlyga, kad pirkėjas privalo per 10 kalendorinių dienų nuo nuosavybės teisės į turtą perdavimo – priėmimo akto pasirašymo kreiptis į atsakovą Nacionalinę žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo.
Nurodė, kad jis laimėjo atsakovo VĮ ,,Turto bankas“ 2009-04-17 vykdytą aukcioną, kuriame buvo parduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis paminėtas nekilnojamasis turtas. Aukcionas vyko pagal Vyriausybės 2007-06-13 nutarimu Nr. 641 patvirtintas Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, pardavimo aukciono būdu taisykles (toliau Aukciono taisyklės). Tačiau paaiškėjus, kad aukcione įsigytas žemės sklypas pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra neprivatizuotinas ir dėl to negalima sudaryti viso įsigyto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių, atsakovo VĮ ,,Turto bankas“ valdyba 2009-10-22 nutarimu pripažino šį aukcioną neįvykusiu. Ieškovas teigė, jog esant tokioms aplinkybėms, atsakovas privalėjo parduoti jam statinius, o žemės sklypą išnuomoti, kaip tai numatyta Aukciono taisyklių 2.2 punkte, reglamentuojančiame aukciono organizatoriaus elgesį, kai žemės sklypas negali būti perduotas privačion nuosavybėn ir aukcionas pripažįstamas neįvykusiu pagal XI skyriaus nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas VĮ „Turto bankas“ turėjo teisę skelbti tik pastatų pardavimo aukcioną, nes pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Aukciono taisyklių 2.2 punktą ginčo žemės sklypas, esantis Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, galėjo būti tik išnuomotas. Teismas konstatavo, jog atsakovui, kaip profesionaliam tokių sandorių subjektui, turėjo būti žinoma, kad šis žemės sklypas negali būti parduodamas, tačiau sprendė, jog vien atsakovo neapdairumas nereiškia, kad žemės sklypas privalo būti išnuomotas aukciono laimėtojui. Nurodė, kad ginčijamas atsakovo nutarimas laikyti aukcioną neįvykusiu yra teisėtas, nes vadovaujantis CK 6.421 straipsnio 1, 3 dalimis, 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sandoris nebuvo patvirtintas notaro. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimų tenkinimas pažeistų atsakovo lūkesčius parduoti turtą už nustatytą kainą ir lėšas panaudoti numatytiems tikslams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Jurgio valda“ prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:
Teismas netinkamai aiškino CK 6.421 straipsnio 1, 3 punktus, nes neginčytinas rašytinis dvišalio sandorio įrodymas yra užpildytas aukciono protokolas, o minėta CK norma numato pareigą šalims per 10 dienų nuo pardavimo momento sudaryti nustatytos formos sutartį. Notaras atsisakė patvirtinti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau neatsisakė patvirtinti pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje būtų numatyta žemės sklypo nuomos teisė. Teismo išvada, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas, prieštarauja Pardavimo aukciono būdu taisyklių 61 punkte išvardytoms sąlygoms, be pagrindo pateisinti neteisėti atsakovo veiksmai, t. y. reikalavimas sudaryti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, nevykdyti Aukciono taisyklių. Tai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, kuris numato, kad visi asmenys įstatymui, teismui, institucijoms, pareigūnams yra lygūs. Teismo argumentai dėl atsakovo lūkesčių organizuojant aukcioną yra nepagrįsti įrodymais, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Teismas be pagrindo sprendė, kad patenkinus ieškinį, jam būtų suteiktas pranašumas prieš kitus aukciono dalyvius, pažeistas lygiateisiškumo principas. Tik prielaidomis grindžiama išvada, jog aukcione būtų dalyvavę daugiau asmenų, jei būtų žinoma, kad žemės sklypas bus nuomojamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas VĮ „Turto bankas“ prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigiama:
1. Teismas teisingai nustatė, kad aukcionas vyko pagal Aukciono taisyklių 2.1 punktą, numatantį valstybei priklausančio turto pardavimą su žemės sklypu, o ne pagal Taisyklių 2.2, 51 punktus, numatančius tokio turto pardavimą be žemės sklypo. Vyriausybės 2007-10-10 nutarimu Nr. 1082 patvirtinto „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (toliau Turto sąrašas) priedo 5.3 punkte yra nurodyta, kad planuojamos pajamos iš turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra 4 500 000 Lt, todėl tenkinus ieškovo reikalavimą parduoti tik pastatus, valstybei būtų padaryta 4 000 000 Lt žala.
2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsiteisėjusioje 2009 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl notarės atsisakymo patvirtinti minėtą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, nustatytas šioje byloje prejudicinis faktas, jog negalima tvirtinti statinių pardavimo sandorio netvirtinant sandorio dėl žemės sklypo.
3. Šiuo pardavimu buvo vykdoma Vyriausybės valia parduoti pagal Pardavimo aukciono būdu taisykles, kartu žemės sklypą su pastatais už nustatytą kainą, todėl teismo argumentai, susiję su valstybės interesais organizuojant aukcioną, yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino bei taikė teisės normas ir, atmesdamas ieškovo UAB „Jurgio valda“ ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas teisingai grindė tuo, kad ginčo objektas yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio valdymo, naudojimo bei disponavimo tvarka yra imperatyviai reglamentuota Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų normomis. Taigi tokio turto pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis yra teisėta ir gali būti sudaryta tik tuo atveju, jeigu buvo laikytasi tokios sutarties sudarymo klausimus reguliuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimų.
Teismas teisingai atmetė ieškovo argumentus, grindžiamus Vyriausybės 2007-06-13 nutarimo Nr. 641, kuriuo buvo patvirtintos valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, pardavimo aukciono būdu taisyklės, 2.2 punktu, kuriame numatyta, kad žemės sklypas, kuris negali būti parduodamas privačion nuosavybėn, išnuomojamas šio nekilnojamojo turto pirkėjui. Visų pirma, kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, aukcionas dėl minimo turto (pastatų ir žemės sklypo) pardavimo buvo organizuotas ne šio Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto, numatančio turto pardavimą be žemės sklypo, bet 2.1 punkto pagrindu, kuris nustato, jog parduodant tokios kategorijos turtą, kartu su nekilnojamuoju turtu parduodami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, kurių reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, tai yra numatančio turto pardavimą su žemės sklypu. Antra, byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal minimo aukciono, organizuoto remiantis, kaip minėta, imperatyviomis teisės normomis, sąlygas buvo parduodamas nurodytu adresu esantis turtas kartu su žemės sklypu, ant kurio šis turtas yra. Trečia, byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad šis žemės sklypas negali būti parduodamas (Žemės reformos įstatymo 13 str. 4 p.), todėl negali būti sudaryta turto, kuris buvo pateiktas parduoti aukcione, pirkimo - pardavimo sutartis (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 nutartis (civilinė byla Nr.14965-790/2009). Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą ieškovo ginčijamu 2009-10-22 nutarimu šį aukcioną laikyti neįvykusiu (Aukciono taisyklių 61 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad esant tokioms aplinkybėms, teismas teisingai, kaip prieštaraujantį įstatymui, atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti paminėtą atsakovo sprendimą ir šio aukciono rezultatų pagrindu įpareigoti atsakovą sudaryti šio nekilnojamojo turto (pastatų) notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje būtų sąlyga, kad pirkėjas privalo per 10 kalendorinių dienų nuo nuosavybės teisės į turtą perdavimo – priėmimo akto pasirašymo kreiptis į atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Be kita ko, teismas, priešingai, nei teigia apeliantas, pagrįstai pažymėjo, jog priešingu atveju, būtų pažeisti esminiai aukciono, tai yra viešo valstybės turto pardavimo, bei kitų dalyvių, arba potencialių dalyvių lygiateisiškumo principų reikalavimai (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai, grindžiami konstituciniu asmenų lygybės principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.), CK 6.421 straipsnio 1, 3 punktų nuostatų aiškinimu bei taikymu, jo teisėtų lūkesčių suvaržymu etc., neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, atmesdamas jo ieškinį, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, ši šalis valstybei atlygina išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovo UAB „Jurgio valda“ apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl, vadovaujantis CPK 79, 88 bei 98 straipsnių nuostatomis, iš ieškovo atsakovui VĮ „Turto bankas“ priteisiama 2 500 Lt išlaidų, kurias įmonė turėjo, sumokėjusi už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, o valstybei 1,35 Lt procesinių dokumentų siuntimo šiame teisme išlaidos (b. l. 104).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmąjį punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio valda“ (įmonės kodas 302327676) atsakovui valstybė įmonei „Turto bankas“ (įmonės kodas 112021042) 2 500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir valstybei 1,35 Lt (vienas litas 35 ct) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
.