- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-22
- Bylos Nr.
- ATP-432-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05031-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo G. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 187² str. 2000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. nubaustas pagal ATPK 187² str. už tai, kad, būdamas įspėtas pagal ATPK 187² straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, 2012 m. rugpjūčio 1 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, įvykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3435-716/2012, iškelta D. Š. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį, davė melagingus parodymus, tvirtindamas, kad 2011 m. liepos 5 d., apie 23.30 val., Kalvarijų g., Vilniuje, jis, o ne D. Š., vairavo automobilį „Volvo V70“ v.n. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
G. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-109-865/2013, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad asmuo, nors ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² straipsnį, tačiau davęs parodymus apie savo galimai padarytą pažeidimą, dėl tokių parodymų davimo negali būti LR ATPK 187² straipsnyje numatyto pažeidimo subjektas, nes būtų pažeistas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas. Pažymi, jog draudimą kaip liudytoją apklausti asmenį apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką būtina aiškinti platesniame - tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek EŽTT sprendimų - kontekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo statusas paprastai yra neutralus, t.y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Teigia, kad asmuo negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save ne tik toje pačioje byloje, kurioje jam pareikštas kaltinimas, bet ir negali būti apklausiamas byloje apie tokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu vėliau jam pareikšti kaltinimus, įskaitant ir kaltinimus, padarius administracinės teisės pažeidimą, bei apie duomenis susijusius su tikėtinai padarytu baudžiamojo pobūdžio pažeidimu.
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-3435-716/2012 D. Š. buvo surašytas protokolas už tai, kad jis vairavo automobilį įtariama neblaivus, pasitikrinti blaivumą atsisakė, važiuodamas Kalvarijų gatve persirikiuodamas iš eismo juostos į antrą nerodė posūkio signalo, tuo privertė greta važiuojančius automobilius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kas kėlė grėsmę eismo saugumui, t.y. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 124² str. 1 d.
Iš pareigūnų G. J. ir J. S. tarnybinių pranešimų matyti, kad D. Š. iš karto jiems nurodė, kad automobilio nevairavo. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-08-01 d. teismo posėdžio protokolas liudija, kad D. Š. atstovas-gynėjas teismui nurodė, kad D. Š. byla iškelta nepagrįstai, transporto priemonę vairavo ne D. Š., o G. J., bei nurodė, kad D. Š. protokole nurodytus pažeidimus padarė G. J. ir prašė G. J. apklausti. Teismo ir proceso dalyvių vykdomos jo apklausos turinį sudarė paaiškinimas aplinkybių, kurios buvo nurodytos kaip kaltinimas D. Š. surašytame protokole, t.y. automobilio vairavimas 2012-07-05 dieną ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismui jau buvo žinoma, kad apeliantas yra apklausiamas apie aplinkybes, kurios galimai sudaro administracinio teisės pažeidimo - pavojingo vairavimo sudėtį, nes buvo apklausiamas apie automobilio vairavimą Kalvarijų gatvėje, atliktus manevrus, dėl kurių jau buvo pareikštas kaltinimas D. Š., taigi jis jau nebuvo neutralus liudytojas.
Anot apelianto, Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012-08-01 d. teismo posėdžio metu, kuomet buvo nagrinėjama D. Š. administracinio teisės pažeidimo byla, neįspėjo jo dėl galimybės neduoti parodymų apie tas aplinkybes, kurios galimai sudaro administracinio teisės pažeidimo sudėtį - vairavimą Kalvarijų gatvėje ir įspėjęs dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pažeisdamas Konstitucijos 31 str. 3 d., Konvencijos 6 str. 1 d., vertė duoti parodymus prieš save. Teigia, kad, apklausdamas D. Š. ir jį 2012-08-01 d. teismo posėdyje, Vilniaus m. 1 apylinkės teismas negalėjo būti įsitikinęs, kad šie pažeidimai, numatyti ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 124² str. 1 d., padaryti, kad juos padarė būtent D. Š. bei privalėjo, esant duomenų, kad protokole nurodytus pažeidimus galėjo padaryti kitas konkretus asmuo, išlaikyti to asmens neutralumą duodant parodymus, tačiau to nepadarė.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-18 d. nutarime nagrinėjo įrodymus ir pasisakė dėl ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad skundžiamuoju nutarimu Vilniaus m. apylinkės teismas per siaurai taikė draudimo versti asmenį duoti parodymus prieš save turinį, ir netinkamai taikė ATPK 187² straipsnį, nes jis nėra šio pažeidimo subjektas.
Pažymi, jog pirmos instancijos teismas skundžiamajame nutarime nepagrįstai nustatė Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-09-18 d. sprendime nustatytų faktų prejudicinę galią, nes šis sprendimas (nutarimas) neatitinka faktų priskirimo prejudiciniams kriterijų. Vilniaus m. 1 apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-3435-716/2012, G. J. nebuvo bylos dalyvis ir neturėjo galimybės bei teisės apskųsti šioje byloje priimtų sprendimų nei nustatytų faktų, nei teisės taikymo aspektu, todėl šis teismo sprendimas neatitinka skundžiamojo nutarimo atžvilgiu esminio kriterijaus - kad bylos būtų tarp tų pačių asmenų.
Atkreipia dėmesį, į tai, kad apeliantui byla pagal ATPK 187 ² str. buvo iškelta už tai, kad davė melagingus parodymus, jog 2012 m. liepos 5 d. apie 23.00 val. automobilį „Volvo V70", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, todėl nesuprantama, kaip Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nustatyta aplinkybė, kad D. Š. vairavo automobilį Verkių g. 52, Vilniuje, patvirtina, jog jis padarė inkriminuotą pažeidimą.
Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas jį nubaudė už skirtingas aplinkybes, nei buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, o būtent skundžiamajame nutarime nurodyta, kad teismas nustatė, jog jis davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, tvirtindamas, kad 2011 m. liepos 5 d., apie 23.30 val. (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-09-18 d. nutarime nurodyta, jog „apie 23.00 val."), Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, jis, o ne D. Š., vairavo automobilį „VOLVO V70", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-09-18 d. nutarime nurodyta, jog vairavo automobilį „VOLVO V70", valstybinis Nr. FFP 03).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
G. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog G. J. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
ATPK 187² str. numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-18 nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3435-716/2012, užfiksuota, kad liudytoju apklaustas G. J. nurodė, jog pažįsta D. Š., jie yra draugai. Jie susitiko prie „Čili“ picerijos, užsisakė po picą. Dainius jo paklausė, ar parvairuos mašiną, nes norėjo išgerti vyno. Jis užsisakė coca-colos, Dainius vyno. Dainius išgėrė grafiną gal 0,5-0,7 litrų talpos balto vyno. Apie 23 valandą, atsiskaitę su padavėja, jie išvažiavo link Kairėnų į Kalvarijų gatvę. Jis (G. J.) vairavo Dainiaus „Volvo“ automobilį. Dainius nenorėjo namo, norėjo važiuoti į miestą, o jis turėjo vežti mamą į Šakius. Kilo konfliktas. Dainius jam sudavė per ranką, kad važiuotų į miestą su šiuo pasėdėti. Susiginčijus Dainius patempė jam už rankos. Jis sustojo, paliko duris atidarytas ir išlipęs nuėjo. Stabdė taksi, bet šie nesustojo, taip ir nuėjo iki savo mašinos ir prieš 24 valandą grįžo namo. K. D. jį tampė per ranką, sudavė per vairą, automobilis susimėtė ir galėjo būti išvažiavęs į kitą eismo juostą. Kitų automobilių garsų negirdėjo, šviesų nematė, paliko automobilį užvestu varikliu, atidarytomis durelėmis, užtraukė rankinį stabdį (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-3435-716/2001 19-20 lapai).
Apylinkės teismas, įvertinęs G. J. teismo posėdžio metu duotus parodymus, padarė išvadą, kad jo duoti parodymai, jog įvykio metu automobilį „Volvo V70“, (duomenys neskelbtini) vairavo jis, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, juos įvertino kaip siekimą padėti D. Š., kuris yra minėto liudytojo draugas, išvengti administracinės atsakomybės (b.l. 3).
Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3435-716/2012 matyti, kad teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad būtent D. Š. 2012 m. liepos 5 d. apie 23.10 val., vairavo automobilį „Volvo V70“ v.n. (duomenys neskelbtini) Verkių g. 52, Vilniuje, ir vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 1-4). Teismas, įvertinęs į surinktų įrodymų visumą, taip pat nustatė, kad G. J., būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 187² str., 2012-08-01 teismo posėdyje davė melagingus parodymus, kad jis 2012-07-05 apie 23 val. Kalvarijų g., Vilniuje vairavo automobilį „Volvo V70“ v.n. (duomenys neskelbtini), o ne D. Š.. Šis pirmos instancijos teismo nutarimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teismo2012-11-28 nutartimi D. Š. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-18 nutarimas paliktas nepakeistu.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-18 nutarimas yra įsiteisėjęs, taigi, faktinės įvykio aplinkybės yra nustatytos ir neginčytinos. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo posėdžio protokolo ( administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3435-716/2012 b.l.18-20) matyti, kad G. J. buvo iškviestas apklausai liudytoju D. Š. atstovo prašymu, teismo posėdyje G. J. buvo išaiškinta, kad jis bus apklaustas liudytoju, jo atsakomybė už žinomai melagingų parodymų davimą, melagingų parodymų davimo pasekmės, jis patvirtino žodžiu ir pasirašė savo pasižadėjimą duoti teismui teisingus parodymus (b.l. 19).
Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad G. J., būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus apie asmenį, nevairavusį automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą G. J. atžvilgiu, teismo posėdyje apklausė liudytoją D. P., kuris parodė, jog tą dieną važiavo nuo „RIMI“ parduotuvės, ties Kunigų seminarija pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį. Pradėjo persekioti jį ir paskambino policijai. Visą laiką važiavo paskui minėtą automobilį, jis greitai važiavo. Važiavo tol, kol persekiojamas automobilis sustojo prie autobusų stotelės, esančios prie Autobusų parko, Verkių gatvėje. Jis (D. P.) sustojo truputį toliau už autobusų stotelės, kadangi buvo autobusas ar reikėjo kažką praleisti, paskui persekiotą automobilį negalėjo sustoti. Tą asmenį matė ateinantį link jo, jį atpažino, kiek asmenų važiavo automobiliu - nematė. Pravažiuojant pro jo automobilį, pamatė atsidarančias dureles. Laiko tarpas nuo automobilio aplenkimo iki kol pamatė asmenį buvo nedidelis. Tada atvažiavo pareigūnai. Jis pareigūnams nurodė tą asmenį, kaip vairavusį automobilį. Nežino, ar buvo daugiau asmenų automobilyje, kadangi važiavo paskui jį. Tą dieną tiesiogiai nekalbėjo su tuo žmogumi. Ką jis kalbėjo su pareigūnais - negirdėjo. Sunku pasakyti, ar tas asmuo buvo neblaivus, apsvaigęs, tačiau įtartinas. Pareigūnai atvažiavo jam (D. P.) iš priekio, nuo centro, jis jiems pamirksėjo žibintais, nes tuo metu kalbėjo telefonu. Pareigūnai privažiavo prie jo, parodė automobilį, jie liepė privažiuoti ir jam. Jis (D. P.) apsisuko ir privažiavo prie jų. Reikėjo privažiuoti apie 60 metrų. Nebuvo, kad automobilis prie automobilio, įvažiavimas gana didelis, jis stovėjo už stotelės.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvada, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad G. J., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² str., administracinio teisės pažeidimo byloje davė tikrovės neatitinkančius parodymus, yra pagrįsta. G. J. duoti parodymai, jog inkriminuotu laiku ir vietoje D. Š. nevairavo automobilio „Volvo V70“ v.n. (duomenys neskelbtini), yra akivaizdžiai neteisingi, jis suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą G. J. buvo patvirtinęs savo parašu teisme. Jis taip pat suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1682/2011).
Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien dėl to, jog apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, nes teismas jį apklausė po to, kai D. Š. nurodė, jog automobilį vairavo ne jis, o G. J.. Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn byloje Nr. A2.6-3435-716/2012 buvo traukiamas D. Š., jis pats nurodė aplinkybę dėl automobilio vairavimo G. J., jo atstovas prašė teismą jį apklausti, teismas turėjo aiškintis visas aplinkybes ir, jas ištyręs bei įvertinęs įrodymų visumą, nustatė, jog D. Š. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, konstatavęs, kad surinktų byloje įrodymų visuma patvirtintas faktas, jog protokole nurodytu laiku automobilį vairavo D. Š., o ne G. J.. Argumentas, kad teismas vertė jį duoti parodymus prieš save, nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-18 nutarimu, kuriuo jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 187² str., teisena pagal ATPK 124² str.1d. nutraukta, nesant pažeidimo sudėties, o vien automobilio vairavimo faktas neužtraukia administracinės atsakomybės. Apeliantas nurodė, kad apylinkės teismas jį nubaudė už skirtingas aplinkybes, atkreipęs dėmesį į tai, kad teismo nutarime, nustatomojoje dalyje yra nurodyta, kad G. J. davė melagingus parodymus, tvirtindamas, kad jis, o ne D. Š. vairavo 2011-07-05 apie 23.30 val., Kalvarijų g. Vilniuje automobilį „Volvo V70“, kurio v/n (duomenys neskelbtini), nors bylos dokumentais yra neginčytinai nustatyta, kad protokole nurodytame eismo įvykyje dalyvavo automobilis Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini), taip pat nutarime, kuriuo jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, nurodytas kitas automobilio vairavimo laikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti netikslumai laikytini rašymo apsirikimo klaidomis, kurie, esant aukščiau paminėtiems faktiniams duomenims, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo nešalina.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 nutarimą G. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimą nepakeistą ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.