Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui A. B. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ūkininkui, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., būdamas ūkininkas ir gyventojas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, žinodamas apie savo finansinę padėtį ir 18 390,62 Eur mokestinę nepriemoką (mokestis už aplinkos teršimą 15,00 Eur, pridėtinės vertės mokestis 18 020,00 Eur, delspinigiai 355,62 Eur), prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM. M. B., žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo laikytis CK 6.930 ¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei mokėtojas būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, M. B. mokestinės nepriemokos nebūtų buvę. M. B. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis yra jaunas ūkininkas, turėjo paskolų, kurias sumokėjo anksčiau, nei mokesčius valstybei. Jis buvo pateikęs prašymą atidėti mokesčių mokėjimą, tačiau šį jo prašymą VMI atmetė. Po to jis sumokėjo dalį priskaičiuotų mokesčių, apie 4 000 Eur, po to pateikė naują prašymą, kuris yra patenkintas ir išdėstytas likusių mokesčių mokėjimas. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, gal pusės minimalios baudos, nes jam sunku sumokėti baudą, pavasarį yra sunkus metas ūkininkui, pajamos gaunamos rudenį. Jis yra studentas, mokosi (duomenys neskelbtini), už mokslą per metus moka apie 3500 Eur. Jis dirba apie 170 ha žemės plotą, sau iš ūkio išsimoka pagal poreikius, vidutiniškai išsimoka apie 1 000 Eur kas mėnesį. Jis yra nevedęs, išlaikytinių neturi.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas prašo M. B. paskirti minimalią 1 400 Eur baudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Atstovas nurodė, kad po kreipimosi į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo M. B. balandžio mėnesį sumokėjo 3 000 Eur, 800 Eur, 30 Eur, 407,77 Eur įmokas. Dalis šių įmokų gali būti einamieji mokėjimai. Su M. B. 2024-04-30 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis likusiai nesumokėtai 14 220 Eur nepriemokai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. kaltė įrodyta.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Remiantis įstatymo leidėjo reglamentuotomis normomis, darytina išvada, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš pateiktų atsiskaitymus patvirtinančių dokumentų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos M. B. nesilaikė. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime ir prie jo pridėtuose dokumentuose (mokesčių mokėtojo duomenys, balansas, prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, 2024-01-21 VMI sprendimas neatidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, išvada, M. B. sąskaitos išrašas) matyti, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis, 2024-04-04 duomenimis M. B. mokestinė nepriemoka yra 18 390,62 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-01-27 mokesčių mokėtojui 2024-01-25 deklaravus pridėtinės vertės mokestį už 2023-07-01 - 2023-12-31 mokestinį laikotarpį. Iš M. B. pateiktų sąskaitos išrašo nustatyta, kad jis prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM. „(duomenys neskelbtini)“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas įrodo, kad esant 18 287,79 Eur mokesčių nepriemokai, M. B. 2024-01-27 atliko pavedimą (duomenys neskelbtini), UAB 14 841,02 sumai, 2024-01-30 atliko 8 000 Eur pavedimą (duomenys neskelbtini), UAB ir kitus smulkesnius pavedimus. Jeigu M. B. nebūtų atlikęs šių mokėjimų, o tas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, nebūtų skolos valstybės biudžetui.

Teismo posėdžio metu pateikta 2024-04-30 mokestinės paskolos sutartis likusiai nesumokėtai 14 220 Eur nepriemokai, mokesčių mokėjimo atidėjimo laikotarpis nuo 2024 m. balandžio 18 dienos iki rugsėjo 25 dienos, mokėjimo pradžią atidedant iki 2024 m. gegužės 25 dienos.

Išanalizavus byloje nustatytus duomenis matyti, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas. Ūkininkas M. B., žinodamas, kad yra mokestinė nepriemoka, jos nemokėjo, o atsiskaitymo prioritetą teikė ne VMI prie FM, bet kitiems kreditoriams, dėl tokių veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad M. B. padaryta veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir reikšmingumą. M. B. kaltinamas vieno administracinio nusižengimo padarymu. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai sudaro pagrindą jam skirti ne vidutinio dydžio, bet minimalią baudą.

Atsakomybėn traukiamas asmuo prašo jam skirti mažesnę, nei minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų apie sunkią savo finansinę padėtį ir turimus įsipareigojimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. B. pripažino savo kaltę ir gailisi dėl savo veiksmų, todėl jam skirtina minimali bauda, tačiau jis nenurodė jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę administracinę nuobaudą – baudą, nei tai numato įstatymų leidėjas.

M. B. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį mažinant nuo vidurkio iki minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32-34 straipsniu, 619 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Remiantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškinama, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nutarimo numerį. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.