Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmė atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val., iki 5 val., ir per 4 mėn., nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurio rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 90 parų arešto;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 90 parų arešto bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 90 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą bausmę įskaityti visą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą arešto bausmę; 2015 m. birželio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu (dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį) paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu (dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį) paskirta 60 parų arešto bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 90 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. baudžiamuosius įsakymus; 2015 m. birželio 19 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus arešto bausmę,

5) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2015-08-12 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2015-08-24 padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirta galutinė bausmė atidėta 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. D. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), 2016-11-10 teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, 2017-12-21 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. 2023-04-10, apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, asmeninio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narius – sugyventinę V. B. bei jos nepilnametę dukrą U. S., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: tyčia kumščiu sudavė V. B. į dešinės rankos dilbį, tokiu būdu padarydamas dešinės rankos riešo srities sumušimą, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, tada U. S. pastūmus jį nuo mamos, pagriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, tuo sukeldamas U. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamojo kaltė grindžiama duotais parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

2023-04-11 kaip įtariamasis apklaustas M. D. davė parodymus, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis su V. B. yra sugyventiniai. Apie trejus metus gyvena jos mamai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Su sugyventine V. turi bendrą dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) metais. Dar kartu su jais gyvena sugyventinės V. dvi nepilnametės dukros iš ankstesnių santykių. 2023-04-10 su I. B. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Degtinės išgėrė daug, jis stipriai apsvaigo nuo alkoholio. Tikslių įvykio aplinkybių dėl girtumo jis neatsimena. Neatsimena, dėl ko jis pradėjo konfliktuoti su sugyventine V. Turbūt ji ir vėl jam pradėjo aiškinti, kad negertų, dėl to jis turbūt supyko. Jis atsimena, kad sudavė kumščiu sugyventinei V., tačiau neatsimena, į kurią vietą. Taip pat atsimena, kad konflikto metu jos dukra U. puolė savo mamą gelbėti. Tada jis pagriebė U. už kaklo. Jis, kaip ir sakė, buvo labai girtas, dėl girtumo neapskaičiavo savo jėgos ir, pagriebęs U. už kaklo, tikrai galėjo jį suspausti ir tokiu būdu jai sukelti fizinį skausmą. Todėl kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Jo tokius veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio, blaivus tikrai taip būtų nesielgęs, nes labai myli savo šeimą. Kaip ir sakė, jis gėrė su I. B., neatsimena, ar jis įvykio metu buvo šalia, ar jau buvo išėjęs. Laikinai, kol vyks ikiteisminis tyrimas, pagyvens pas motiną (duomenys neskelbtini). Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 119-122).

2023-07-04 kaip įtariamasis apklaustas M. D. davė parodymus, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tvirtina ankstesnius savo, kaip įtariamojo, parodymus, apie tai, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams – sugyventinei V. B. ir jos nepilnametei dukrai U. S.. Sugyventinei V., kaip mato iš įtarimo, padarė dešinės rankos riešo srities sumušimą, dėl ko jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvykio aplinkybes nurodė ankstesnėje įtariamojo apklausoje. Papildo, kad nukentėjusiųjų V. ir U. atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi. Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su paskirta bet kokia baudžiamojo poveikio priemone (b. l. 131-133).

Nukentėjusioji V. B. davė parodymus, kad ji sugyventiniui M. pasakė, kad liautųsi vartoti alkoholį. Tada M. D. liepė jai neaiškinti. Po to jis atsistojo ir užsimojo jai trenkti, tuo metu ji ant rankų laikė dukrą E. D.. M. D. užsimojęs norėjo pataikyti jai į veidą, bet ji spėjo pakelti ranką ir smūgis kliuvo jai į dešinės rankos dilbį. Šiuo sudavimu M. D. jai sukėlė fizinį skausmą, ranką skauda iki šiol. Į konfliktą įsikišo jos nepilnametė dukra U. S., kuri pradėjo šaukti ant sugyventinio M. D., kad šis nustotų taip elgtis. Tada M. D. atsisuko į U. S. ir dešine ranka sugriebė jai už kairės pusės kaklo srities. U. S. šiais veiksmais M. D. sukėlė fizinį skausmą, jos dukrai U. kairės pusės kaklo sritį skauda dar ir dabar. Sugyventinis M. taip elgiasi pirmą kartą, anksčiau nėra smurtavęs nei prieš ją, nei prieš jos vaikus. M. alkoholinius gėrimus vartoja gan dažnai, tuomet būna agresyvus. Anksčiau jam išgėrus konfliktuodavo žodžiu, fizinio smurto nėra naudojęs. Pageidauja, kad sugyventinis būtų iškeldintas. Pas teismo medicinos ekspertus su dukra U. S. nevyks, pageidauja, kad sužalojimo mastas būtu nustatytas iš medicininių dokumentų. Sutuoktinis prieš ją ir dukrą smurtauja pirmą kartą. Pareiškimo rašyti taip pat nepageidauja. Civilinio ieškinio nereiškia. (b. l. 66-69).

Nukentėjusioji nepilnametė U. S. davė parodymus, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Matė, kaip M. norėjo suduoti mamai, mama gindamasi iškėlė laisvą savo ranką (nes ant kitos rankos laikė mažąją sesutę), ir dėl to jai smūgis kliuvo į dilbį. Nežino, ar mamai dėl to skaudėjo, tik vėliau mama minėjo, kad ranka buvo nutirpusi. Tai pamačiusi, ji išsigando, bijodama, kad dar kartą M. gali jai suduoti – pribėgo prie jo, norėdama jį atitraukti nuo mamos. Tada jis pagriebė jai už kaklo ir pirštais jį suspaudė. Dėl jo tokių veiksmų jai skaudėjo, matėsi ant kaklo paraudimas. Mama iškvietė policijos pareigūnus, M. D. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo tik trise, daugiau įvykio niekas nematė. Papildo, kad M. D. jos atsiprašė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi. Jai turtinė žala dėl šio įvykio nepadaryta (b. l. 90-94).

Liudytojo I. B. parodymai (b. l. 102-105).

2023-04-10 įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 14-21).

2023-04-10 tarnybinis pranešimas ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ (b. l. 7-13).

2023-06-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 931/2023(02). Nurodyta, kad V. B. 2023-04-10 nustatytas dešinės rankos riešo srities sumušimas, atsiradęs nuo traumuojančio poveikio kietu buku daiktu. Tikėtina, kad V. B. buvo sužalota užduotyje paminėtomis aplinkybėmis ir laiku. Medicininių įrašų kokybė nesuteikia galimybės detalizuoti traumos mechanizmo. Dešinės rankos riešo sumušimas pagal pateiktus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 59-60).

2022-04-11 asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad paprašius U. S. parodyti skaudamas vietas, ši nurodė kairės pusės kaklo sritį. Vizualiai apžiūrint nukentėjusiosios kairės pusės kaklo sritį matomas paraudimas (b. l. 26-31).

GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad U. S. skausmo vieta užfiksuota kakle; preliminari diagnozė/ vyraujantis sindromas/simptomas – paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas (b. l. 32-33).

2023-06-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 930 /2023(02) nurodyta, kad pagal pateiktą GMP kvietimo kortelę 2023-04-10 U. S. jokių objektyvių traumos požymių (sužalojimų) nenustatyta. Nesant objektyviai nustatytų sužalojimų, nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Įrašai neprieštarauja, kad buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 40-41).

Kaltinamojo nusikalstam veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltės turinys: suvokė, kad smurtavo prieš savo šeimos narius – sugyventinę bei jos nepilnametę dukrą, numatė kilsiančius padarinius ir jų siekė (tiesioginė tyčia).

Teismas, priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. 2017-12-21 išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro.

Kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausme. Skirtina prokuroro siūloma maksimalaus dydžio arešto bausmė be intensyvios priežiūros, jos vykdymą atidedant. Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti M. D. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 10 d. 20 val. 40 min. iki 2023 m. balandžio 11 d. 14 val. 18 min., ir konstatuoti, kad yra atlikęs vieną parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 4 d., 5 d. 6 p., 8 p., 10 p., arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę atliekant per 9 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo jos vykdymo pradžios.

Skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – panaikinti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.