- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2YT-32293-608/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26101-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., (a. k. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos sesuo) mirusi (duomenys neskelbtini), po vyro B. K. (B. K.) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimo tikslu. P. K. ir B. K. (B. K.) buvo sudarę santuoką, B. K. (B. K.) mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje, (duomenys neskelbtini) mirė P. K., santuokos metu vaikų nesusilaukė. 2010 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus 3 – jame notarų biure P. K. sudarė testamentą, kuriame nurodyta, jog visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei kada beatsirastų, po savo mirties ši palieka pareiškėjai, savo seseriai M. S.. Po sesers mirties pareiškėja kreipėsi į Vilniaus m. 3 – jį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notarų biure paaiškėjo, kad pareiškėjos sesuo po vyro mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notaras paaiškino, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buto, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 4. dalyje „Nuosavybė” nurodyta „savininkas: P. K.“, tačiau nėra nurodyta, kad tai jos asmeninė nuosavybė, todėl notaras negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą butą. Anot pareiškėjos, P. K. dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po jos vyro mirties, į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Faktinį palikimą sudarančio turto valdymą pareiškėja grindžia tuo, jog P. K. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1962 m. liepos 9 d. Nuo to laiko iki mirties momento, jos faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vietos nesikeitė. Taip pat nurodoma, kad P. K. rūpinosi turtu bei mokėjo visus jo išlaikymo mokesčius. Mokesčių mokėjimą patvirtina mokėjimo dokumentų nuorašai. Pareiškėja taip pat pažymi, jog faktą, kad po vyro mirties paveldimą turtą pradėjo valdyti P. K., patvirtins ir liudytojai, aplinkinių butų gyventojai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog ši nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. K. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Bylos dėl juridinė reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau - LR CPK) 442 str. 1 d.). Civilinė bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d.) Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (LR CPK 153 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 13) ir medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 11). Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 13) ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 16) patvirtina, kad P. K. ir B. K. santuoka įregistruota 1962 m. birželio 9 d. ir galiojo iki (duomenys neskelbtini)., B. K. mirties dienos. Santuokos metu B. K. ir P. K. 1993 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys (e.b.l. 7). Nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 str. numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, taip pat B. K. esant santuokoje su P. K., pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 str. laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo įregistruotas tik P. K. vardu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 str. 1 d. numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-959/2018, yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas; svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. K. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jo sutuoktinė P. K., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog P. K. po sutuoktinio mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu kaip nuosavu, jį išlaikė, prižiūrėjo, naudojosi šiuo adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, mokėjo už jas mokesčius. Teismui pateiktos atsiskaitymo knygelių kopijos - mokėjimo patvirtinimai ir sąskaitos už dujas, elektrą ir kitas suteiktas paslaugas (e.b.l. 4-6;12) leidžia teismui daryti išvadą, jog P. K. vykdė su buto išlaikymu susijusias prievoles. Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius P. K. veiksmus, pradedant faktiškai valdyti B. K. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jos valią priimti savo sutuoktinio palikimą.
Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. K. ir P. K. vaikų neturėjo (e.b.l. 13). Taigi vienintelis B. K. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmęs asmuo yra jo sutuoktinė P. K.. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuota prašomu nustatyti faktu kaip P. K. palikimą priėmusi įpėdinė (e.b.l. 14). Fakto, jog P. K. priėmė savo sutuoktinio B. K. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, nustatymas įtakoja pareiškėjos kaip P. K. palikimą priėmusios įpėdinės teisių į paveldimą turtą apimtį.
Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis ar išlygomis, o 5.51 str. numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Aplinkybė, jog P. K. priėmė bent vieną B. K. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 str.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 443 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 1 d., 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio B. K. (B. K.), gimimo data (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas P. K. palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.