Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Alytaus mieste, teistas, tačiau teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. K. 2017 m. liepos 21 d. apie 22.50 val. namuose - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokios priežasties, šeimos narei - motinai R. K. ranka suėmė už kaklo ir ją smaugė, dėl to ji prarado sąmonę ir nukrito ant fotelio, taip smurtaudamas jis nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl poodinių kraujosruvų dešinio peties srityje, kaklo kairėje pusėje.

Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. K. dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-07-21 apie 22.50 val. bute pas motiną, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis viename iš kambarių susiginčijo su motina R. K.. Trūkus jo kantrybei, jis motiną iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir sugriebęs abejomis rankomis už kaklo pradėjo motiną smaugti. Kiek laiko laikė sugriebęs už kaklo ir smaugė, jis tiksliai nepamena. Praėjus pykčiui, jis jos kaklą paleido. Daugiau jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis jis nesudavė. Daugiau aplinkybių jis nepamena. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir ateityje daugiau tai nepasikartos. Įvykio dieną jis pas seserį buvo išgėręs daug alkoholio, todėl buvo visiškai girtas. Smūgių motinai nesudavė, bet už kaklo galėjo smaugti, nes jis turi tokį įprotį (b.l. 42, 45-46, 50).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji 2017-07-22 kreipėsi į policijos komisariatą dėl sūnaus R. K. pavartoto smurto jos atžvilgiu. Nukentėjusioji nurodė, kad 2017-07-21 apie 22.50 val. pas ją namuose (duomenys neskelbtini) gyvenantis sūnus R. K. be jokio priežasties tapo agresyvus ir pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, aiškino, kad dėl jos kaltės jis neturi pinigų, kad tėvas numirė dėl jos kaltės. Po kurio laiko jis agresyviai nusiteikęs vėl atėjo į kambarį, todėl ji išsigando ir paskambino 112. Atsiliepus operatorei, ji nespėjo paaiškinti situacijos, nes sūnus atėmė telefoną, pasakė "man mentų nekviesi", rankomis pačiupo ją už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl to ji juto didelį fizinį skausmą. Po kurio laiko ji prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę, ji gulėjo ant sofos. Jeigu gerai pamena, tai sūnus jai smūgių kojomis ar rankomis nesudavė, o tik smaugė. Užpuolimo metu sūnus buvo neblaivus, prieš tai visą dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus. Šiuo protokolu apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-8).

Išraše iš policijos duomenų bazės apie gautus pranešimus užfiksuota, kad policijos įstaigoje pirmas pranešimas apie įvykį iš nukentėjusiosios telefono numerio gautas 2017-07-21 23 val., o 2017-07-22 apie 00.30 val. gautas GMP medikės telefoninis pranešimas, kad 2017-07-21 apie 23.30 val. gavus iškvietimą ir nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) rado R. K., kurią namuose smaugė sūnus, R. K.nustatyti nepatikslinti kaklo sužalojimai, ritmo sutrikimas (b.l. 10).

Iš nukentėjusiosios R. K. papildomos apklausos matyti, kad ji atsimena, kaip sūnus ją smaugė. Prisimena, kad buvo nustumta nuo fotelio, kurio šonai yra mediniai, todėl galėjo susimušti dešinį petį. Smaugimo metu ji gynėsi, atstūminėjo sūnaus rankas. Jai buvo sužeistos rankos - dešinės rankos žastas ir kairės rankos plaštaka. Bet jai tai nesukėlė fizinio skausmo. Jai tik labai skaudėjo kaklą, smaugimas jai sukėlė fizinį skausmą. O kaip atgavo sąmonę, ji gulėjo ant sofos-lovos. Kaip ji ten atsidūrė, negali pasakyti, nežino, bet mano, kad ją paguldė sūnus. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, nori, kad sūnus daugiau nevartotų alkoholio, nes tik per alkoholį šitaip atsitiko. Čia ne pirmas sūnaus R. smurtas pieš ją, bet ji ankščiau nesikreipė į policiją (b.l. 26-27).

Iš liudytojo R. D. parodymų matyti, kad jis 2017-07-22 apie 00.00 val. iš Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad galimai smurtaujama, bet nenurodė adreso, todėl buvo nustatinėjamas adresas. Pirmas adresas buvo (duomenys neskelbtini), kuriuo jie nuvyko, bet ten smurtas nepasitvirtino. Po to iš budėtojo gavo kitą adresą - (duomenys neskelbtini). Šio buto duris atidarė vyriškis, kuris prisistatė R. K., įsileido į butą. Jie pastebėjo, kad moteris, kuri prisistatė R. K., sėdinti kambaryje ant sofos-lovos, yra išsigandusi. Ji teigė, kad ją smaugė R. K., tačiau šis viską neigė, sakė, kad be reikalo jie atvyko. Jie alkoholio matuokliu nustatė jų girtumą, R. K. 0.00 promilių, R. K. - 1.50 promilių girtumas. Moteris buvo apklausta. Ji papasakojo, kad R. ją iškoliojo. Tuomet ji norėjo išsikvieti policiją, tačiau sūnus R. K. paėmė iš jos telefoną ir pradėjo smaugti. Kai smaugė, ji stovėjo ir prarado sąmonę. Kaip atgavo sąmonę, ji gulėjo ant sofos-lovos. R. K. pasakė, kad jai skauda gerklę, jai tai sukėlė fizinį skausmą, daugiau nieko neskaudėjo. Taip pat moteris pasakė, kad kiek atsimena R. K. smūgių rankomis ir kojomis nesudavė (b.l. 34-35).

Specialisto išvadoje Nr. G 724/2017 (06) konstatuota, kad R. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, dešinio peties srityje, odos nubrozdinimai dešinio skruosto srityje, kaklo kairėje pusėje, kairės plaštakos srityje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo metu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (b.l. 31).

Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. K. tyčia nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, ranka suėmė R. K. už kaklo ir ją smaugė, dėl to ji prarado sąmonę ir nukrito ant fotelio, taip smurtaudamas jis nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl poodinių kraujosruvų dešinio peties srityje, kaklo kairėje pusėje. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį. Kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies požymiai.

Kaltinamasis R. K. pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme (b. 1. 68-70).

Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Kaltinamasis R. K. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, neregistruotas darbo biržoje. Praeityje teistas, tačiau teistumai yra išnykę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė yra adekvati bausmė kaltinamajam.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti R. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti R. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-07-21 23.25 val. iki 2017-07-22 13.39 val., tai yra vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo metu įpareigoti R. K. nevartoti alkoholinių gėrimų ir neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Įteikti R. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.