- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- T-68-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23439-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kategorijos
- 1.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.12Priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimas, jos rūšies pakeitimas ar panaikinimas (BPK 405 str.)
asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, R. S. (R. S.), gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pripažinta, jog R. S. baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas, ir jam buvo nuspręsta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl R. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo. Kartu pateikė išvadą apie asmens sveikatos būklę.
Į teismo posėdį neatvyko asmuo, kuriam taikomos priverčiamoji medicinos priemonė, R. S. bei jo šeimos narys (sūnus) R. S., kurie buvo teismo pranešimais (pranešimai įteikti) informuoti apie teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, jog kviečiamų asmenų neatvykimas nagrinėti klausimą nekliudo, teikimas nagrinėtas R. S. ir R. S. nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika atstovė S. B. palaikė teikimą, nurodė, jog pacientas gydosi poliklinikos psichikos sveikatos centre apie pusę metų. Jam teismo buvo paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pas specialistus lankėsi nuosekliai, vykdė tam tikras gydytojo rekomendacijas, t. y. apsilankė Priklausomybės ligų centre, bet medikamentinio gydymo, kuris jam galėjo būti taikomas, atsisakė. Medikai siūlė vaistus, galinčius sumažinti potraukį alkoholiui, bet jis nenorėjo. Vieną kartą buvo susitikęs su psichologu aptarti tam tikras psichinės sveikatos problemas, tačiau toliau lankytis pas psichologą atsisakė. Pacientas lankėsi kartą per mėnesį ir stebėjimo laikotarpiu du kartus buvo fiksuotas jo girtumas (0,94 prom. ir 1,11 prom.), bet užgėrimo epizodų nefiskuota. Apžiūrimas Komisijos, bendravo mandagiai, išsakė aktyvų norą pradėti dirbti, bet savo priklausomybei išlieka nekritiškas. Uždraustos veikos padarymo metu jo psichika buvo sutrikusi laikinai, buvo išsivystęs delyras. Delyras – laikino sutrikimo būsena. Delyro būsena buvo suvaldyta dar 2021 m. birželio mėnesį, pacientui gulint psichiatrijos ligoninėje. Vėliau jis lankėsi psichikos sveikatos centre ir buvo stebimas. Priklausomybę R. S. neabejotinai turi ir ji išlieka, bet daugiau delyro reiškinių, kurie buvo veikos padarymo metu, nebuvo ir nėra šiuo metu. Kaip minėta, delyras yra laikina sąmonės sutrikimo būsena. Paciento elgesys šiuo metu teisingas. Vien paciento stebėjimas be jo įsitraukimo nėra šiuo metu tikslingas. Komisija nemato tokio poreikio ir rekomenduoja priverčiamąją medicinos priemonę nutraukti.
Prokuroras neprieštaravo teikimo tenkinimui. Nurodė, jog medikamentinis R. S. gydymas vis tiek nevyksta. Jokių vaistų jis negauna. Psichikos sutrikimo būsena buvo laikina. R. S. psichikos stabilumas atstatytas. Tęsti ambulatorinį stebėjimą prasmės nėra.
R. S. gynėjas advokatas Aleksandr Palamarčuk prašė tenkinti teikimą. Jo ginamojo priverstinis gydymas pasireiškia tik tuo, kad asmuo ateina ir išeina, su juo tik pakalbama. Delyro būsena buvo pašalinta dar psichiatrijos ligoninėje, kurioje jis vartojo reikiamus vaistus. Priklausomybė yra, tačiau pavojinga su alkoholio vartojimu susijusi būsena praėjo. Daugiau jis netinkamai nesielgia. Pavojaus faktoriai (laikyti ginklai) pašalinti. Priklausomybės psichikos sveikatos centras priverstinai neišgydys, jei pats asmuo mano, kad jam priklausomybės gydymo nereikia. Tolesnis priverstinis jo stebėjimas būtų bereikalingas valstybės lėšų švaistymas.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą sprendžia ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo to, ar asmens sveikatos būklė pasikeitė, ar ne, teismas priima sprendimą pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį arba panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę.
Teismui pateiktoje išvadoje apie asmens sveikatos būklę nurodoma, kad R. S. diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). R. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre teismo nutarties pagrindu yra stebimas ir gydomas priverstinai ambulatoriškai nuo 2021 m. birželio 10 d. Medicininėje dokumentacijoje nurodoma, jog pacientas gimęs ir augęs (duomenys neskelbtini), tėvai mirę. Turi vyresnę seserį, kuri gyvena greta, sutaria gerai. Turi spec. vidurinį išsilavinimą, yra baigęs 8 klases bendro lavinimo mokykloje ir vidurinį – PTM, įgijo tekintojo specialybę. Pagal specialybę 6 metus dirbo (duomenys neskelbtini), gamyklai užsidarius – įvairiose darbovietėse. Buvo išvykęs dirbti į Angliją, po kelių metų grįžo, grįžęs niekur nebedirbo, registruotas Užimtumo tarnyboje. Buvo vedęs, su žmona „draugiškai išsiskyrė“, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kuris gyvena kartu, ir (duomenys neskelbtini) metų dukrą, kuri studijuoja (duomenys neskelbtini). Priverstinio ambulatorinio gydymo metu pacientui buvo teikiamos gydytojo - psichiatro, socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijos. Priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu (6 mėn.) pacientas Psichikos sveikatos centre lankydavosi reguliariai. Psichikos sveikatos centro personalo nurodymus vykdė. Porą kartų į konsultacijas atvyko neblaivus (alkotesteris 0,94 ir 1,11 prom.). Užgėrimų nefiksuota. Buvo siųstas į RPLC psichiatro konsultacijai dėl gydymo taktikos. Vertinant R. S. psichikos būseną nurodoma, jog kontaktas su pacientu geras, į klausimus atsako. Ramus, mandagus mąstymas. Kliedėjimo idėjų neišsako. Nuotaikos fonas stabilus, emocijos adekvačios. Konfliktinių situacijų nebuvo. Atminties ir dėmesio sutrikimų neišaiškinta. Stokojantis kritikos savo būklei, AA neplanuoja lankyti, nes mano, jog jam to nereikia. Savižudiškų minčių neišsako. Alkoholio problemai kritikos stokojantis. Vaistų vartoti nenori. Teigia siekiantis įsidarbinti užsienyje, darbo metu 3 ir 2 metus piktnaudžiavimo nebuvo. Medikamentinis gydymas pacientui taikytas nebuvo.
Įvertinęs aukščiau aptartą išvadą apie asmens sveikatos būklę, asmenų paaiškinimus posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog nebeliko pagrindo taikyti priverčiamąją medicinos priemonę R. S. atžvilgiu. Teisei priešingą veiką jis atliko dėl alkoholinės kilmės abstinencijos būklės su delyru. R. S. gydanti gydytoja paaiškino, jog delyras yra laikinas psichikos sutrikimas, nagrinėjamu atveju iššauktas nesaikingo alkoholio vartojimo. Delyro būsena buvo pašalinta R. S. gydymo psichiatrijos ligoninėje metu, į kurią jis dėl savo psichikos būsenos buvo nukreiptas po veikos padarymo. Ambulatorinio stebėjimo metu ilgalaikių užgėrimų, atitinkamai ir naujų psichozių nepasikartojo. R. S. laikosi gydymo rekomendacijų, jo elgesys, nuotaikos, emocijos adekvatūs. Medikai pripažįsta, jog išlieka aktuali R. S. priklausomybės alkoholiui problema, asmuo nėra savikritiškas šios problemos atžvilgiu, tačiau gydyti asmens priklausomybę alkoholiui nėra psichikos sveikatos centro funkcija. Nors R. S. tebevartoja alkoholį ir priklausomybės nesigydo, tačiau medikų nuomone, dėl nesaikingo alkoholio vartojimo atsiradęs laikinas psichikos sutrikimas – delyro reiškiniai išnyko, todėl asmuo nebėra pavojingas visuomenei. Nenustačius jokių duomenų, jog R. S. būtų reikalingas tolimesnis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ar kitokios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas, VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos teikimas tenkintinas ir priverčiamoji medicinos priemonė panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.