Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-696-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
AN2-696-594/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-696-594/2017Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01178-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. R. (toliau – I. R.) atstovo advokato S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria I. R. atstovo advokato S. R. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. balandžio 26 d. nutarimo I. R. administracinio nusižengimo byloje, buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį ir nubausta subendrinta 600 (šešių šimtų) eurų bauda už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 5 d. 15.55 val., vairuodama nuosavą automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiuodama į nelygiareikšmių kelių sankryžą šalutiniu keliu, nedavė kelio ir susidūrė su automobiliu Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusiu per sankryžą pagrindiniu keliu. Automobilis Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Vairuotoja nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo dokumento, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 16, 219.1, 219.2, 220 punktų reikalavimus.Nesutikdamas su priimtu nutarimu I. R. atstovas advokatas S. R. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. spalio 26 d. nutartimi skundo netenkino ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. balandžio 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.Apeliaciniu skundu I. R. atstovas advokatas S. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą I. R. atžvilgiu nutraukti. I. R. atstovo teigimu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, betarpiškai patvirtinančių, kad automobilį Nissan Primera analizuojamo eismo įvykio metu vairavo būtent I. R.. Versija, kad automobilį vairavo I. R. draugas J. L., nepaneigta. Motyvuodamas šią išvadą advokatas pažymi, kad nors G. I. tvirtino, jog jis aiškiai matė, kad automobilį Nissan Primera vairavo moteris, tačiau jo parodymai nebuvo nuoseklūs, akivaizdžiai priderinant juos prie byloje nustatytų aplinkybių. Štai pirmosios apklausos metu (2016 m. rugpjūčio 5 d.) G. I. nurodė, jog automobilį Nissan Primera vairavo moteris šviesiais palukais, kurią jis galbūt atpažintų, tačiau po mėnesio vykusios apklausos metu (2016 m. rugsėjo 7 d.) jis jau kategoriškai tvirtino įsitikinęs, kad galėtų atpažinti vairuotoją. Tos pačios apklausos metu jam parodžius automobilio Nissan Primera savininkės I. R. nuotrauką, jis patvirtino, kad būtent ji vairavo automobilį, pažymėdamas ir tai, kad įvykio metu jos plaukai buvo šviesesni. Tačiau I. R. niekada neturėjo šviesių plaukų, ką patvirtino ir jos draugė. Šių duomenų visumoje pažymima ir tai, kad vyriausiajam patruliui V. B. (pirmasis atvyko į eismo įvykio vietą) G. I. nei apie automobilio Nissan Primera vairuotoją, nei jo keleivius informacijos nepateikė. Be to, pasak advokato, kyla daug abejonių dėl G. I. gebėjimų jo paties apibūdintoje situacijoje matyti automobilį vairavusį asmenį. Pagal G. I. parodymus, jo automobilį I. R. automobilis kliudė į galinę dalį, taigi jiems jau beveik visiškai prasilenkus ir I. R. automobilio vairuotojui esant G. I. už nugaros. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje įvykiai turėjo klostytis gana greitai ir įsidėmėti kitame automobilyje sėdinčio asmens veido bruožų iš esmės yra neįmanoma. Apeliaciniu skundu pažymima ir tai, kad 2017 m. balandžio 14 d. buvo atliktas atpažinimas iš fotonuotraukų, kurio metu G. I. atpažino I. R., kaip asmenį vairavusį Nissan Primera automobilį. Tačiau, šis procesinis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant jo atlikimo taisykles, kadangi dar prieš šį veiksmą G. I. buvo parodyta I. R., kaip automobilio savininkės, nuotrauka ir jis jau buvo pareiškęs, kad būtent ji vairavo automobilį, todėl neabejotina, jog aptariamo veiksmo rezultatą lėmė išankstinis G. I. žinojimas, kas yra automobilio savininkas ir kam labiausiai pagrįsta būtų reikšti pretenzijas dėl eismo įvykio. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. R. nepagrindė savo versijos ir nesidomėjo procesu. Šiuo aspektu pažymima, kad I. R. atvyko į apklausą, paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė kitus asmenis, kurie galėtų jas patvirtinti. Bylą nagrinėjančiam pareigūnui buvo siūloma apklausti I. R. draugą J. L., kuris I. R. apklausos metu taip pat buvo Lietuvoje, tačiau bylą nagrinėjantis pareigūnas tai padaryti atsisakė. I. R. atstovas pareigūnams siūlė peržiūrėti prekybos centro, nuo kurio važiavo I. R. ir J. L., bei gatvėje įrengtas vaizdo kameras, tačiau tai padaryti taip pat buvo atsisakyta. Be to, I. R. su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiu pareigūnu bendravo telefonu, jam paaiškino, kad gyvena ir dirba užsienyje, ten vaikai lanko mokyklas ir į Lietuvą atvyksta tik retais atvejais. Pareigūnams buvo nurodyta, kur yra laikomas I. R. automobilis ir sudarytos sąlygos jį apžiūrėti. Todėl vien tai, kad esant tokiai situacijai pareigūnai paskelbė I. R. paiešką, negali būti vertinama, kaip jos vengimas bendradarbiauti ar slapstymasis. Apeliaciniu skundu pabrėžiama ir tai, kad automobilių apžiūrų metu ant I. R. ir G. I. automobilių buvo užfiksuoti menki įbrėžimai, akivaizdžiai neatitinkantys vieni kitų. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad G. I. automobilio galinio bamperio dešinės pusės įbrėžimai yra tarp 34 ir 41 cm nuo žemės paviršiaus, tuo tarpu iš I. R. automobilio fotonuotraukų matyti, kad labai nežymūs įbrėžimai ant kairės pusės priekinio bamperio yra tarp 42 ir 61 cm, t. y. gerokai aukščiau. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas ant automobilių esančių įbrėžimų susidarymo mechanizmas ir laikas. Atsižvelgiant į tai, kad abu automobiliai yra pakankamai seni, labai tikėtina, kad paminėti įbrėžimai ant jų yra atsiradę visiškai kitomis aplinkybėmis. Vizualiai vertinant įbrėžimo, esančio ant G. I. automobilio, vietą ir pobūdį, labiau tikėtina, kad jis galėjo atsirasti važiuojant atbuline eiga ir kliudant kliūtį, nei susidūrus dviem judantiems automobiliams. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šio įbrėžimo fragmentas pereina į galinę automobilio dalį, kas yra praktiškai neįmanoma esant kontaktui su kitu automobiliu iš šono. Abejonių kelia ir tai, kad byloje esančioje žalos įvertinimo sąmatoje nurodyta, kad apgadintas galinis bamperis ir apdaila, kai tuo tarpu kituose bylos dokumentuose nėra jokių duomenų apie apdailos sugadinimą.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į I. R. atstovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. R. atstovo advokato S. R. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs I. R. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ji padarė jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi I. R. ir skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jai nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama su I. R. veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, (skundu dėl pažeidimo numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nepasisakoma), teigiant, kad analizuojamo eismo įvykio metu I. R. priklausantį automobilį vairavo kitas asmuo – jos draugas J. L., tačiau sutikti su tokiais apeliantės motyvais ir jų pagrindu keisti/naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ši I. R. versija bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaip nustatyta G. I. 2016 m. rugpjūčio 5 d. rašytiniu paaiškinimu, 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 15.55 val., išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) žiedo į (duomenys neskelbtini), į jo automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinės dalies dešinę pusę priekine automobilio dalimi atsitrenkė automobilis Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris šviesiais plaukais, apie 30 metų amžiaus (administracinio nusižengimo byla Nr. 17067050298, b. l. 17). 2016 m. rugsėjo 7 d. G. I. papildomai paaiškino, kad išvažiuodamas iš sankryžos, žiūrėdamas į dešinę (tokiu būdu stebėdamas, ar automobiliai, atvažiuojantys iš Baršausko g., jį praleidžia), jis pastebėjo automobilį Nissan Primera, kuris įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, jo įsitikinimu, stabdyti neketino. Kaip tik tuo metu, jis atkreipė dėmesį į minimo automobilio vairuotoją ir tai tikrai buvo moteris. Nors ją matė trumpai, tačiau mano, kad atpažinti galėtų. Ar automobilyje buvo kitų keleivių, neatkreipė dėmesio. Jam parodytoje Nissan Primera automobilio savininkės nuotraukoje jis atpažino komentuojamo eismo įvykio metu Nissan Primera automobilį vairavusią moterį ir atkreipė dėmesį, kad vertinamo eismo įvykio metu jos plaukai buvo šviesesni, tačiau iš jos veido bruožų jis mato, jog tai tas pats asmuo (administracinio nusižengimo byla Nr. 17067050298, b. l. 22).Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir G. I. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės, kad jo automobilį komentuojamo eismo įvykio metu apgadino moteris, jam išvažiuojant iš žiedinės sankryžos. Pasak G. I., jis matė automobilio Nissan Primera automobilio vairuotoją jai atvažiuojant, jos veidą įsidėmėjo, kadangi jos vairuojamas automobilis važiavo greitai. Nissan Primera automobilio vairuotoja buvo šviesiaplaukė. Pats gerai mato, vairuoja be akinių ir moterį nuo vyro skiria. Policijoje jam buvo pateiktos gal 5 skirtingų moterų nuotraukos, iš kurių jis atpažino automobilio Nissan Primera vairuotoją, kuri nuotraukoje buvo tamsiais plaukais. Ją atpažino iš veido bruožų. Nors apeliaciniu skundu šie G. I. parodymai vertinami kritiškai, teigiant, kad jie nebuvo nuoseklūs ir galimai pritaikyti prie nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, kurios G. I. buvo žinomos, tačiau sutikti su tokiais I. R. atstovo teiginiais, įvertinus G. I. skirtingose administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijose duotų parodymų visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jo suinteresuotumas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatytas, jo parodymai, duoti skirtingose bylos nagrinėjimo stadijose esminėse analizuojamo įvykio aplinkybėse sutapo, priešingai nei teigiama apeliaciniu skundu, vieni kitiems neprieštaravo. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kur G. I. iš esmės patvirtino savo 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotas vertinamo eismo įvykio aplinkybes, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kas tik sustiprina jo duotų parodymų patikimumą ir objektyvumą. Aukščiau aptartų G. I. rašytinių paaiškinimų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų visumoje vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl G. I. parodymų neatitikimų, pastebėtina, kad tiek pateikdamas pirmuosius, tiek papildomus rašytinius paaiškinimus G. I. nurodė tik galimai galintis (2016 m. rugpjūčio 5 d. rašytinis paaiškinimas) ir manantis, jog atpažintų (2016 m. rugsėjo 7 d. rašytinis paaiškinimas) komentuojamo eismo įvykio metu automobilį Nissan Primera vairavusią moterį, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog antrojo rašytinio paaiškinimo (antrosios apklausos) metu G. I. teigė esantis įsitikinęs, kad galėtų atpažinti komentuojamo automobilio vairuotoją, atmestini kaip nepagrįsti. Jie neabejotinai prieštarauja faktinėms nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms, todėl šiuo atveju laikytini jokiais objektyviais duomenimis neparemta G. I. parodymų interpretacija, nesudarančia nei teisinio, nei faktinio pagrindo G. I. parodymus atmesti kaip nepatikimus ar nepagrįstus. Manyti priešingai apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir G. I. teiginiai, jog Nissan Primera automobilio vairuotoja buvo šviesiaplaukė. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad vertinamu atveju I. R. neigiant eismo įvykio metu vairavus automobilį ir tvirtinant, kad jį vairavo ne kita moteris (pvz. šviesiaplaukė), bet vyras – jos draugas J. L., aplinkybė, kokia buvo vairuotojos plaukų spalva, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esminės reikšmės neturi. G. I. atpažino I. R. kaip asmenį, analizuojamo įvykio metu vairavusį Nissan Primera automobilį, paaiškino, kad atpažino ją iš veido bruožų (bet ne plaukų spalvos), nurodydamas ir tai, kad nors atpažinimo iš nuotraukų metu jam pateiktoje nuotraukoje I. R. buvo juodais plaukais, tačiau įvykio metu jos plaukai buvo šviesesni. Šiuos G. I. teiginius iš dalies patvirtina ir I. R. iniciatyva nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose ji (jos pačios teigimu, 2016 m. liepos 23 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d.) užfiksuota rudais, kaštoniniais plaukais, todėl vien tai, kad G. I. galimai suklydo netiksliai įvardindamas Nissan Primera vairuotojos plaukų spalvą, tačiau kategoriškai tvirtindamas, kad automobilį vairavo moteris, nesudaro jokio objektyvaus pagrindo atmesti jo parodymus ir nesivadovauti jais sprendžiant I. R. kaltės klausimą. Šių duomenų visumoje kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad I. R. atpažinimą iš esmės lėmė dar iki atpažinimo G. I. žinomos nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės, o būtent tai, kad Nissan Primera automobilio savininkė yra moteris. Sprendžiant iš byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visumos, akivaizdu, kad ši aplinkybė G. I. tapo žinoma tik 2016 m. rugsėjo 7 d., kai jam atvykus į policijos komisariatą buvo parodytos I. R. fotonuotraukos, nurodant, kad būtent ji yra automobilio Nissan Primera savininkė. Tačiau, kaip matyti iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. G. I. rašytinio paaiškinimo turinio, jau eismo įvykio dieną G. I., net nežinodamas Nissan Primera automobilio savininko duomenų, kategoriškai tvirtino, jog šį automobilį, vertinamo eismo įvykio metu vairavo moteris. Šiuo aspektu įvertintini ir O. I. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstyti teiginiai, jog iš karto po eismo įvykio jos sutuoktinis G. I. jai patvirtino, kad Nissan Primera automobilį vairavo moteris. Atmetant I. R. atstovo apeliacinio skundo teiginius, kad G. I. negalėjo įsidėmėti Nissan Primera vairuotojos veido bruožų, kadangi eismo įvykis buvo momentinis (truko labai neilgai), o ir jų (I. R. ir G. I.) automobilių padėtis eismo įvykio metu nebuvo palanki Nissan Primera automobilio vairuotojos atpažinimui, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant iš aukščiau aptartų G. I. parodymų visumos, važiuodamas vieta, kurioje ir įvyko analizuojamas eismo įvykis, kaip atidus ir rūpestingas vairuotojas, jis visuomet stebi automobilių, atvažiuojančių iš (duomenys neskelbtini) link žiedinės sankryžos srautą, o atsižvelgiant į tai, kad Nissan Primera automobilį jis pastebėjo dar iki eismo įvykio (važiavo dideliu greičiu ir, G. I. vertinimu, net neketino sustoti prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio, ką stebėdamas eismo srautą ji neabejotinai turėjo pamatyti), neabejotina, kad G. I. turėjo pakankamai laiko įsidėmėti automobilio Nissan Primera vairuotoją, juo labiau, įsitikinti, kad automobilį vairavo ne vyras (kaip kad traktuojama apeliaciniu skundu), o moteris (pati I. R. patvirtino, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo tik ji ir J. L.). Juo labiau, kad nuo pat pirmos apklausos G. I. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog automobilį Nissan Primera analizuojamo eismo įvykio metu vairavo moteris, pažymėdamas ir tai, kad mato gerai, vairuoja be akinių ir moterį nuo vyro atskirti gali. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą G. I. poziciją, nesant pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu ir objektyvumu, tikėti I. R. versija, jog Nissan Primera automobilį analizuojamu atveju vairavo jos draugas J. L., nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant šią išvadą įvertintinos ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pateiktos galimai šio asmens (J. L.) fotonuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog skiriasi ne tik J. L. ir I. R. plaukų ilgis, jų spalva, bet ir kūno sudėjimas, todėl neabejotina, jog asmuo, vairuodamas automobilį šviesiu paros metu (eismo įvykis fiksuotas apie 15.55 val., rugpjūčio 5 d.), esant geram matomumui, turint puikų regėjimą, atskirti J. L. nuo I. R. vis tik galėjo be didesnių sunkumų. Abejonių tarp G. I. ir I. R. vertinamo eismo įvykio metu vairuotų transporto priemonių buvusiu kontaktu, aukštesniajam teismui taip pat nekyla. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ne tik G. I., kuris po kontakto su Nissan Primera automobiliu iš karto sustojo, bet ir kartu su juo automobiliu važiavusi O. I., nurodžiusi, kad įvykio metu ji pajuto garsą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad automobilių kontaktą vertinamu atveju pajuto ne tik automobilio Mercedes Benz vairuotojas G. I., bet ir kartu su juo automobilyje buvusi O. I.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apžiūrėjus abu komentuojamame eismo įvykyje dalyvavusius automobilius – Mercedes Benz (G. I.) ir Nissan Primera (I. R.), ant jų abiejų buvo nustatytos apgadinimo žymės, kurių lokalizacija ir mechanizmas, priešingai nei apeliaciniu skundu tai traktuoja I. R. atstovas, iš esmės sutapo. Sprendžiant iš byloje esančių Mercedes Benz automobilio fotonuotraukų bei eismo įvykio schemoje užfiksuotų aplinkybių, komentuojamo eismo įvykio metu buvo apgadintas Mercedes Benz automobilio galinis bamperis – braukimo žymė ant galinio bamperio dešinės (o ne kairės, kaip tai klaidingai nurodyta eismo įvykio vietos schemoje (administracinio nusižengimo byla Nr. 17067050298, b. l. 13) pusės. Jokie kiti apgadinimai užfiksuoti nebuvo. Tuo tarpu apžiūrėjus Nissan Primera automobilį, ant jo nustatyti daugybiniai apgadinimai, kurių dalis su vertinamu eismo įvykiu neabejotinai nėra susiję (apeliaciniu skundu teigiama, kad automobilis buvo senas, todėl akivaizdu, kad tam tikri jo apgadinimai galėjo būti padaryti kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis). Vertinant Nissan Primera automobilio apgadinimus, sprendžiant kurie jų galėjo būti padaryti komentuojamo eismo įvykio metu, atsižvelgtina į G. I. nurodytą jo judėjimo keliu trajektoriją – jam išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) žiedo į (duomenys neskelbtini) gatvę, į jo automobilio dešinę pusę priekine dalimi atsitrenkė automobilis Nissan Primera. Įvertinus, tai, kad šiuo atveju buvo kliudyta G. I. automobilio dešinė pusė, akivaizdu, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esminę reikšmę turi tik Nissan Primera automobilio kairės pusės priekyje užfiksuoti apgadinimai, kurie, apžiūrint automobilį vis tik buvo nustatyti – priekinio bamperio kairės pusės apgadinimas. Lyginant Mercedes Benz galinio bamperio dešinės pusės ir Nissan Primera priekinio bamperio kairės pusės apgadinimus, I. R. atstovo apeliacinio skundo teiginiai, jog jie yra skirtinguose aukščiuose, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys faktinių nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių. Darant šią išvadą pažymėtina, kad Mercedes Benz automobilio galinio bamperio slystamojo pobūdžio apgadinimas užfiksuotas 35-44 cm aukštyje nuo žemės, Nissan Primera automobilio priekinio bamperio kairės pusės slystamojo pobūdžio apgadinimas – 35-45 cm aukštyje nuo žemės. Įvertinus galimą komentuojamų automobilių aukščių skirtumą, neabejotina, kad aptarti automobilių apgadinimai, tiek savo pobūdžiu (slystamasis), tiek aukščiais, sutampa. Esant šiems duomenims, jų kontekste įvertintus G. I. bei O. I. parodymų visumą, manyti, kad tarp šių automobilių kontakto galėjo ir nebūti, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir I. R. atstovo apeliacinio skundo teiginiai, kad nesutampa byloje esančioje žalos įvertinimo sąmatoje – galinis bamperis ir apdaila, bei kituose bylos dokumentuose nurodyti Mercedes Benz automobilio apgadinimai – tik galinis bamperis. Įvertinus byloje esančias automobilio Mercedes Benz fotonuotraukas akivaizdu, kad advokato įvardijama apdaila yra ant to paties galinio bamperio, kurio apgadinimai buvo vienareikšmiškai patvirtinti aukščiau aptartų duomenų visumoje, todėl vien tai, kad apdailos apgadinimas nebuvo įvardintas kaip atskiras (apdaila yra galinio bamperio dalis), nesudaro jokio objektyvaus pagrindo abejoti nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytais ir šia nutartimi betarpiškai patvirtintais automobilio Mercedes Benz apgadinimais. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis. Duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, tokių veiksmų kaip ekspertizės skyrimas, specialisto išvadų ar vaizdo įrašų gavimas ir kt. būtų perteklinis, juolab, kad įvykis įvyko 2016 m. rugpjūčio 5 d. Įvertinus aukščiau paminėtus ir aptartus įrodymus, vis tik pagrįstai manytina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti I. R. kaltę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Ir nors apeliaciniu skundu ypatingas dėmesys skiriamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, susijusiems su I. R. nedalyvavimu procese, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, neginčijamai patvirtinančią I. R. kaltę jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padaryme, akivaizdu, kad ši aplinkybė, sprendžiant I. R. kaltės klausimą nėra esminė ir nesudaro jokio pagrindo teisėtos ir pagrįstos Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties panaikinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. R. atstovo advokato S. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis