Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas gynėjo prašymas įskaityti A. J. suėmime išbūtą laiką į bausmės laiką,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2017 m. spalio 30 d. Šiuo teismo nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 metams, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2013 m. gruodžio 18 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi į A. J. paskirtos bausmės laiką papildomai įskaitė suėmimo laiką nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d.

2. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistojo A. J. atžvilgiu išdavė Europos arešto orderį (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

3. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. atžvilgiu priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. J. nuteisė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 7 mėnesiams; ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bei A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 8 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 3 d.

4. Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas apylinkės teismui pateikė prašymą įskaityti nuteistajam A. J. į laisvės atėmimo bausmės laiką laikotarpį, kuomet A. J. buvo suimtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį (toliau – EAO), t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. sausio 25 d. Tačiau skundžiama nutartimi teismas gynėjo prašymo netenkino motyvuojant tuo, kad pagal tarptautinių institucijų pateiktą informaciją, A. J. pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį suėmime buvo nuo 2019 m. sausio 15 d. iki jo perdavimo Lietuvai 2019 m. sausio 23 d., todėl įskaityti prašomą laikotarpį nėra pagrindo.

5. 2022-10-24 Panevėžio apygardos teisme gautas nuteistojo A. J. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir įskaityti nuteistajam A. J. į laisvės atėmimo bausmės atlikimą laikotarpį nuo 2018-08-20 iki 2019-01-23, kurį jis buvo suimtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, vykdant Panevėžio apygardos teismo išduotą EAO dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio.

6. Gynėjas teigia, kad teismas neteisingai nustatė laikotarpį, kurį A. J. išbuvo suimtas Vokietijoje pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą EAO. Skunde nurodoma, kad nuteistasis A. J., vykdant Panevėžio apygardos teismo išduotą EAO, 2018-08-20 buvo sulaikytas Vokietijoje, ten suimtas ir laikomas iki pat 2019-01-23 perdavimo Lietuvos Respublikai, todėl šis laikotarpis turi būti įskaitytas į A. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką. Anot gynėjo, teismas nepagrįstai rėmėsi Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino generalinės prokuratūros rašte nurodyta informacija ir nesivadovavo įsiteisėjusiame Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. „kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., kai buvo sulaikytas Bremeno mieste, Vokietijoje, pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą EAO <...>“. Gynėjo teigimu, prokuratūros raštas nėra Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingo teismo priimta nutartis, kurioje būtų nurodyta, kad A. J. buvo skirtas suėmimas įtariant jį įvykdžius nusikalstamą veiką Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Gynėjas pažymi, kad A. J. nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, dėl to, tikslintinos aplinkybės išreikalaujant teismo nutartis iš Vokietijos Federacinės Respublikos, kokiomis aplinkybėmis ir pagrindais A. J. buvo sulaikytas nuo 2018-08-20 iki 2019-01-23.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas

8. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Šio straipsnio nuostata taikoma ir pagal EAO Lietuvos Respublikai perduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo suimtas jį perdavusioje ES valstybėje narėje pagal šios šalies teisę. BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai.

9. Kaip matyti, byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina, kad nuteistasis A. J. Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – VFR) buvo sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 20 d., o Lietuvai perduotas 2019 m. sausio 23 d. Be to, iš bylos duomenų matyti ir tai, kad siekiant nustatyti, ar A. J. 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo sulaikytas būtent pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą EAO dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, apylinkės teismas ėmėsi priemonių šioms aplinkybėms patikslinti ir kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, išdavusį EAO, dėl tarpininkavimo kreipiantis į Vokietijos kompetentingas institucijas dėl informacijos apie A. J. suėmime išbūtą laiką vykdant Europos arešto orderį NR. (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 3 d. Panevėžio apygardos teisme gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino generalinės prokuratūros raštas, kuriame nurodyta, kad A. J. pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį suėmime buvo nuo 2019 m. sausio 15 d. iki jo perdavimo Lietuvai 2019 m. sausio 23 d., o iki tol nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 d. sausio 14 d. Vokietijos Vysbadeno prokuratūra A. J. atžvilgiu buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl įtarimo vagyste (b. l. 82-84). Kadangi 2018 m. rugpjūčio 20 d. A. J.buvo suimtas ne dėl prašymo perduoti jį pagal EAO, tačiau dėl kitų nusikaltimų, galimai padarytų VFR, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi dokumentais, gautais iš VFR teisėsaugos institucijų ir neįskaitė gynėjo prašomo suėmimo laikotarpio, susijusio su VFR padarytomis nusikalstamomis veikomis. Nesivadovauti ar abejoti Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Maino generalinės prokuratūros pateikta informacija, apygardos teismas neturi jokio pagrindo, o deklaratyvūs gynėjo teiginiai dėl šios informacijos prejudicinės galios nebuvimo šios išvados nekeičia. Galiausiai pažymėtina, kad pateiktame skunde akcentuojamos neva Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės, yra ne nustatytos bylos aplinkybės, o teismo pacituota kaltinimo dalis, kuri tuo pačiu nuosprendžiu buvo pašalinta kaip perteklinė, nes ikiteisminis tyrimas A. J. atžvilgiu, būtent dėl tos kaltinime aprašytos veikos (BK 242 str.) buvo nutrauktas dar 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu.

10. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad A. J. suėmime išbūtas laikas pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą EAO nustatytas teisingai ir jis yra įskaitytas, papildomai įskaityti VFR suėmime išbūtą laiką, susijusį su kitomis A. J. inkriminuotomis veikomis, padarytomis VFR, nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.