Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 68ANN-126496591-17 (ROIK 17072852001) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 48 straipsnio 1 dalį 175 Eur bauda už tai, kad 2017 m. rugsėjo 17 d. apie 14.38 val. bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdė remonto darbus nepateikęs savivaldybei informacijos apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą bei triukšmo mažinimo priemones.

Dėl ANK 48 straipsnio 1 dalies taikymo

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas teisingai konstatavo, kad triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones (Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Sekmadieniais ir švenčių dienomis – statybos darbai Klaipėdos rajono gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose draudžiami (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. AV-553 dėl statybos darbų pradžios ir pabaigos laiko nustatymo, triukšmo šaltinių valdytojų, kurie nėra ūkio subjektai, planinių tikrinimų taisyklių patvirtinimo ir triukšmo kontrolierių skyrimo 1.3 punktas).

Skunde pažymima, jog apie remonto darbus bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savivaldybės administracija buvo informuota iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. Po šio termino triukšmą keliantys remonto darbai nebuvo atliekami, t. y. remonto darbai buvo atliekami, tačiau jie nebuvo tokie triukšmingi, kad S. Š. veiksmai atitiktų administracinio nusižengimo sudėtį. Tiriamo įvykio dieną, ruošdamas glaistą, S. Š. naudojo „suktuką“, kurio keliamas garsas nėra didelis, tačiau namas statytas 1972 m., jo vidinės sienos yra plonos ir girdisi praktiškai visi kaimynų keliami garsai.

Kaimynai D. M., A. R. ir R. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tą dieną girdėjo triukšmą, tačiau, anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, triukšmas kilo ne dėl S. Š. naudojamo įrankio, o dėl to, kad jis nuolat konfliktuoja su kaimynais. S. Š. atvykus į butą, po pusvalandžio prasidėjo durų daužymas ir rėkavimas laiptinėje bei kieme, kilo didžiulis triukšmas, kuris truko keletą valandų, iki atvyko policijos pareigūnai. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad „2017 m. rugsėjo 17 d. vykdytų remonto darbų triukšmas buvo pakankamai didelis ir varginantis, trikdantis kitų kaimynų poilsį. Savivaldybės institucija apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę, kaip reikalauja įstatymas, informuota nebuvo. Be to, remonto darbai buvo atliekami sekmadienį, kai tai daryti yra draudžiama.“. Su tokia teismo pozicija administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka, kadangi triukšmo lygis nebuvo išmatuotas, o su kaimynais yra labai įtempti santykiai dėl ankstesnių konfliktų.

Apeliaciniame skunde daroma išvada, jog dėl visų anksčiau nurodytų priežasčių, vadovaujantis iš nekaltumo prezumpcijos kylančiu in dubio pro reo principu, visos byloje esančios ir nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl neproporcingai didelės administracinės nuobaudos

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, S. Š. mano, kad jam paskirta bausmė yra per didelė, pažeidžianti proporcingumo principą. Nurodoma, jog S. Š. pripažino, kad bute atliko remonto darbus, tačiau nesutiko, jog buvo toks triukšmas, už kurį reikėtų bausti administracine tvarka. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo daro išvadą, kad nekilo įstatyme numatyti padariniai, būtini šio nusižengimo sudėčiai. Tačiau net ir pripažinus, kad S. Š. padarė administracinį nusižengimą, jam paskirta bausmė yra aiškiai neadekvati ir neproporcinga. Anksčiau už panašius ar tokius pat pažeidimus baustas nėra, galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, o tai rodo, kad jis nėra linkęs nusižengti nustatytajai tvarkai. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad S. Š. yra vyresnis nei 65 metai, o tai pagal ANK 35 straipsnio 9 dalį yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Darbovietė S. Š. charakterizuoja teigiamai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Š. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde ginčijamas S. Š. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimas administracinio nusižengimo byloje turi būti panaikinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu.

Pirmiausia būtina pažymėti, jog S. Š. apeliaciniame skunde nurodė, jog bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Apygardos teismas nurodo, jog S. Š. savo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka niekaip nemotyvavo, t. y. apeliaciniame skunde pateiktas prašymas negali būti laikomas motyvuotu. Atkreiptinas dėmesys, jog jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ar nebūtų ištirtos tyrėjo, priėmusio nutarimą ir paskyrusio administracinę nuobaudą, apeliaciniame skunde S. Š. nenurodė, todėl kyla tik jau ištirtų ir žinomų įvykio aplinkybių vertinimo klausimas. Visus, S. Š. nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti apeliaciniame skunde ir šia savo procesine teise pasinaudojo. Taip pat pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Š. dalyvavo 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. kovo 9 d. teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu, taigi galėjo pateikti prašymus, užduoti ir atsakyti klausimus, teikti savo paaiškinimus. Kaip matyti iš informacinių pažymų (b. l. 49–51, 63–64) ir posėdžių garso įrašų, S. Š. šiomis procesinėmis teisėmis taip pat pasinaudojo. Taigi, atsižvelgdamas į vis tai, kas aptarta, bei įvertindamas aplinkybę, jog prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas, apygardos teismas nutaria administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Š. apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes tai niekaip neįtakos reikšmingų duomenų analizės ir vertinimo. Apygardos teismo manymu, nesama jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų būti nustatytos, nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo S. Š. veiksmuose

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Byloje yra nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija buvo informuota, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bus atliekami remonto darbai nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 19–20). Remonto darbai buvo atlikti 2017 m. rugsėjo 17 d., t. y. jau po nurodyto pranešime Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai laiko. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu S. Š. nurodė, jog visus triukšmingus darbus atliko iki pranešime savivaldybei nurodyto termino – 2017 m. rugpjūčio 20 d. 2017 m. rugsėjo 17 d. 10 val. jis buvo atvykęs užglaistyti siūlių. Plaktuvės pagalba beruošiant glaistą, kaimynai pradėjo belstis ir spardyti į duris. Vengdamas konfliktų, jų neįsileido. Triukšmo buvo tik apie 3 minutes, kol maišė glaistą. Savivaldybei apie buto remonto darbus nepranešė, nes planavo atlikti ir atliko tyliuosius darbus (b. l. 63–64, 66). Apeliaciniame skunde S. Š. nurodo, jog apie remonto darbus bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savivaldybės administracija buvo informuota iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. Po šio termino triukšmą keliantys remonto darbai nebuvo atliekami, t. y. remonto darbai buvo atliekami, tačiau jie nebuvo tokie triukšmingi, kad S. Š. veiksmai atitiktų administracinio nusižengimo sudėtį. Tiriamo įvykio dieną, ruošdamas glaistą, S. Š. naudojo „suktuką“, kurio keliamas garsas nėra didelis, tačiau namas statytas 1972 m., jo vidinės sienos yra plonos ir girdisi praktiškai visi kaimynų keliami garsai (b. l. 73). Taigi iš aptartų S. Š. teiginių ir argumentų yra akivaizdu, jog jis pats sutinka, kad įvykio dieną – 2017 m. rugsėjo 17 d. – vykdė remonto darbus, apie juos nepranešęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, ir be to, nors, anot apelianto, triukšmas buvo nedidelis bei truko trumpą laiko tarpą, tačiau akivaizdu, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta triukšmą buvus. Taigi vien tokie apelianto S. Š. veiksmai atitinka ANK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius, t. y. traukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį užtenka tų aplinkybių, kad jis vykdė remonto darbus gyvenamojoje vietovėje, nepranešęs apie tai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, nepriklausomai nuo triukšmo lygio (garsumo), tuo labiau, kad pats S. Š. pripažįsta triukšmą, nors neilgą laikotarpį buvus.

Papildomai pažymėtina, jog sekmadieniais ir švenčių dienomis – statybos darbai Klaipėdos rajono gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose draudžiami (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. AV-553 dėl statybos darbų pradžios ir pabaigos laiko nustatymo, triukšmo šaltinių valdytojų, kurie nėra ūkio subjektai, planinių tikrinimų taisyklių patvirtinimo ir triukšmo kontrolierių skyrimo 1.3 punktas). 2017 m. rugsėjo 17 d., kai S. Š. vykdė remonto darbus, buvo sekmadienis, t. y. šią savaitės dieną statybos darbų gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose atlikti nebuvo galima. Vadinasi, aptartos aplinkybės taip pat patvirtina, jog šių duomenų nustatymas sudaro pagrindą S. Š. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį. Aplinkybės, kad atliktų remonto darbų garsas nebuvo didelis, o namas statytas 1972 m., jo vidinės sienos labai plonos, todėl viskas girdisi, nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nei ANK 48 straipsnio 1 dalyje (ši įstatymo norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus aktualius teisės aktus ir juose įtvirtintą reguliavimą), nei aptartose įstatymo ir poįstatyminio teisės akto nuostatose nėra kalbama apie statybos darbų, atliekamų gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, keliamo triukšmo lygį, todėl, prieš asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn, nekyla pareiga išmatuoti triukšmo lygį. Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 17 d. vykdytų remonto darbų sukeltas triukšmas buvo pakankamai didelis ir varginantis, trikdantis kitų kaimynų poilsį. Šią nustatytą aplinkybę patvirtina visuma administracinio nusižengimo byloje ištirtų duomenų, kurie pripažinti įrodymais.

Nors apeliaciniame skunde daroma išvada, jog, vadovaujantis iš nekaltumo prezumpcijos kylančiu in dubio pro reo principu, visos byloje esančios ir nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau, apygardos teismo vertinimu, byloje nesama abejonių, kurios nebuvo pašalintos ir turėtų būti aiškinamos S. Š. naudai, o byla dėl to nutraukiama. Pažymėtina, jog liudytojas V. C. (V. C.), kurio butas neturi bendrų sienų su pareiškėjo butu, yra kitame aukšte ir priešingoje pusėje, parodė, kad įvykio dieną buvo gręžiama. Kaimynai D. M., A. R. ir R. D. taip pat girdėjo triukšmą, dėl jo neapsikentę kreipėsi į teisėsaugos instituciją (b. l. 49–51, 63–64, 67). Vien ta aplinkybė, jog, anot apelianto, tarp kaimynų jau ilgą laiką tęsiasi konfliktiniai santykiai, nesudaro pagrindo abejoti liudytojų duotais parodymais. Be to, iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog konfliktai iš esmės ir kyla dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bute atliekamų statybos darbų ir nuolat besitęsiančio triukšmo. Apygardos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nėra jokio pagrindo abejoti liudytojų, S. Š. kaimynų, parodymais, jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, taigi nesudaro prielaidos tvirtinti, kad liudytojai buvo subjektyvūs ar pateikė melagingus / klaidingus parodymus dėl susiklosčiusių konfliktiškų santykių su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu S. Š. Apygardos teismas daro išvadą, kad S. Š. kaltė yra visiškai įrodyta duomenų visuma ir administracinio nusižengimo byloje nesama abejonių bei neaiškumų, kurie nebuvo pašalinti. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo

Apeliaciniame skunde S. Š. ginčija ir jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą –, tvirtina, kad paskirta nuobauda yra pernelyg griežta. Baudos dydis nustatomas pagal Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK įtvirtinta, kad kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo S. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. Š. yra gimęs 1946 m. gegužės 19 d., t. y. šiuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra daugiau nei 65 metai – S. Š. yra 71 metai. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šią aplinkybę, daro išvadą, kad esama vienos S. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Vien tai, jog byloje yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, savaime nesudaro pagrindo S. Š. už jo padarytą administracinį nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skiriant administracines nuobaudas, privalu atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Nors S. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau savo padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir nuoširdžiai neapgailestauja. Ši aplinkybė parodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvertina savo atliktų veiksmų neteisėtumo bei jų sukeliamų neigiamų padarinių kitiems asmenims.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

Apeliaciniame skunde apskritai nėra pateikta ir aptarta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog S. Š. paskirta administracinė nuobauda yra neteisinga ir neproporcinga. Skunde tik bendrai aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria vadovaujasi teismai, skirdami administracines nuobaudas pažeidėjams. S. Š. nurodo, jog nesutinka, kad jį reikia traukti administracinėn atsakomybėn ar kad kilo padariniai, kurie yra būtini administracinio nusižengimo sudėčiai asmens atliktuose veiksmuose nustatyti. Vis dėlto, tokie apelianto teiginiai neturi jokios reikšmės sprendžiant paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, nes yra susiję su įrodymų vertinimu. Vien teigiama darbovietės UAB „G.“ charakteristika (b. l. 80) nėra pakankamas pagrindas skirti pažeidėjui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Pažymėtina, jog nei iš byloje nustatytų aplinkybių, nei iš apeliaciniame skunde nurodytų duomenų apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, jog S. Š. atveju yra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnę baudą nei numatyta minimali ANK 48 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Vis dėlto apygardos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra garbaus amžiaus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamas, mano, jog administracinei nuobaudai keliami tikslai geriausiai bus pasiekti S. Š. paskirtą baudą sumažinus iki minimalaus ANK 48 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti S. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

S. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 175 Eur baudą – sušvelninti iki 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudos.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.