- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-02
- Bylos Nr.
- 2A-1966-160/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02882-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB ,,MB Projektai“
- Atsakovas
- AB SEB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. J. P., atsakovo atstovui J. P., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ,,MB Projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „MB projektai“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,MB Projektai“ padavė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2009-08-13 atsakovo AB SEB banko raštu „Dėl netinkamo kreditavimo sutarties sąlygų vykdymo“ Nr. 05.07-4784 įformintą vienašalį 2007-09-11 sudarytos „Kreditavimo sutarties“ Nr. 1540711010219-16 nutraukimą nuo 2009-09-16. Paaiškino, kad 2007-09-11 su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį dėl ilgalaikio 50 mln. Lt kredito suteikimo ieškovo vykdomam projektui Vilniaus Perkūnkiemio rajone dalinio finansavimo. Atsakovas 2009-07-21 pranešė ieškovui apie esminius kredito sutarties pažeidimus ir nustatė terminą jiems ištaisyti. Ieškovas su nurodytais pažeidimais nesutiko, savo kaltės neįžvelgė. 2009-09-17 atsakovas informavo ieškovą apie vienašališką kreditavimo sutarties nutraukimą bei pareikalavo sumokėti 54100396,91 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad susidariusią situaciją sukūrė atsakovo įgalioti darbuotojai. Kitos priežastys dėl kurių nepilnai buvo vykdoma kredito sutartis – trečiųjų asmenų iniciatyva teismų pritaikyti turto ir lėšų areštai, nekilnojamojo turto nuomos rinkos pokyčiai dėl kurių sumažėjo komercinio ploto nuomos kainos Vilniaus mieste. Vienašalis kredito sutarties nutraukimas ir visos kredito sumos su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis pareikalavimas po 2 metų po sutarties sudarymo neatitinka tarp ginčo šalių suderintos finansavimo schemos. Ieškovo nuomone, atsakovas, sutikęs finansuoti, ieškovo pradėtą vykdyti projektą, kartu prisiėmė ir galimų objektyviai neigiamų padarinių atsiradimo riziką.
Atsakovas AB SEB bankas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas pažeidė esmines kredito sutarties sąlygas, todėl bankas sutartį nutraukė vienašališkai. Bankas, sutikęs finansuoti ieškovo pradėtą vykdyti projektą, veikė tik kaip kreditorius. Sutarties su ieškovu 11.1 punktu buvo numatyta banko teisė nutraukti sutartį vienašališkai. Kadangi ieškovas nevykdė įsipareigojimų, jo įsipareigojimai sudarė jau 26589872,44 Lt , todėl bankui kilo grėsmė nesulaukti skolos padengimo. 2009-09-15 dienai ieškovas bankui jau buvo skolingas 1499979,32 LT Skolos, 44171,48 Lt palūkanų, 2292,13 Lt netesybų pagal kreditavimo sutartį Nr.15407110110218-16 (prievolių terminas baigėsi 2009-09-10), o pagal kreditavimo sutartį Nr.1540711010219-16, jei sutartis nebūtų nutraukta, turėjo būti grąžinta 14105611,02 paskolos dalis, nesumokėta palūkanų 1505448,09 Lt, delspinigių 75433,58 Lt. Todėl didėjant skolų naštai, kreditoriai turi mažesnę tikimybę atgauti skolas ir tai yra rizikinga. Bankas nėra sudaręs sutarties dėl ieškovo vykdomo projekto, bankas nedalyvauja tame projekte ir nesidalina su ieškovu pelnu. Bankas veikia tik kaip kreditorius ir siekia, kad ieškovas įvykdytų prievoles pagal kreditavimo sutarties sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, esant esminiams kreditavimo sutarties pažeidimams. Ieškovas kreditavimo sutarties pažeidimų neginčijo, į teismą nustatyta tvarka dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo nesikreipė. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas būtų veikęs nesąžiningai, nebendradarbiavo su ieškovu. Ieškovas kaip veikiantis nekilnojamojo turto rinkos srityje, turėjo atlikti teisingus ir protingus savo vykdomos veiklos rizikos apskaičiavimus, numatyti kokį poveikį jo ūkinei veiklai turės nekilnojamojo turto vertės ir paklausos sumažėjimas. Atsakovas nebuvo ieškovo verslo partneris, ieškovas veikė savo rizika vykdydamas projektą, o atsakovas buvo kreditorius, kuris tą projektą iš dalies finansavo. Ieškovo argumentai, susiję su iš parduotų patalpų gautų lėšų nukreipimu įsipareigojimams pagal kreditavimo sutartį dengti, nesusiję su pareikštu reikalavimu, be to, atitinka įprastą komercinę praktiką, kuomet iš nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dengiami kreditiniai įsipareigojimai. Pagal Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 p. finansų įstaigai suteikta teisė prieš terminą nutraukti sutartį, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl bankas pasinaudojo jam įsiteikta teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB ,,MB Projektai“ ieškinį patenkinti visiškai bei pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2009-08-13 atsakovo AB SEB banko raštu ,,Dėl netinkamo kreditavimo sutarties sąlygų vykdymo“ Nr. 05.07-4784 įformintą vienašalį 2007-09-11 sudarytos ,,Kreditavimo sutarties“ Nr. 1540711010219-16 nutraukimą nuo 2009-09-16. Paaiškino, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo nustatytos ir tinkamai įvertintos kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo iš atsakovo pusės priežastys. Kreditavimo sutarties nutraukimo priežastys yra pajėgesnės sandorio šalies nesąžinigos veiklos rezultatas. Teismas nepagrįstai minimizavo atsakovo atsakomybę, nevertino, jog atsakovas buvo visiškai perėmęs ieškovo įgyvendinamo projekto kontrolę, trukdė ieškovui sudaryti sandorius, susijusius su įkeistu turtu. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš parduotų patalpų gautų lėšų nukreipimas įsipareigojimams pagal kreditavimo sutartį dengti, atitinka įprastą komercinę praktiką. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl liudytojų šaukimo bei materialinės teisės normas, nenustatęs atsakovo kaltės dėl susidariusios situacijos.
Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu prašė teismo sprendimą panaikinti ir dėl to, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas laiduotojas laiduotojas bankrutuojanti UAB „M. B. autocentras“. Paaiškino, kad 2007-09-26 sutartimi UAB „M. B. autocentras“, kaip solidarinis bendraskolis, įsipareigojo atsakyti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „MB Projektai“, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės pagal 2007-09-11 kreditavimo sutartį Nr.1540711010219. Laiduotojas turi bankrutuojančios įmonės statusą, Kauno apygardos teisme nagrinėjama jam iškelta bankroto byla Nr. B2-1849-260/2011. Šioje byloje bankas reiškė kreditorinį reikalavimą pagal tą pačią sutartį laiduotojui, apeliacinis teismas panaikino Kauno apygardos nutartį ir gražino banko kreditorinio reikalavimo dydžio klausimą spręsti iš naujo dėl jo dydžio nustatymo. Tai rodo, kad ir šioje byloje yra pasisakoma dėl laiduotojo teisių ir pareigų, todėl laiduotojas turėjo būti patrauktas į bylą, kadangi nebuvo patrauktas – yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti LR CPK 329 str. 2 d. nustatytu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Paaiškino, kad apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais būtų ginčijami kredito sutarties nutraukimo pagrindai. Apelianto argumentai dėl civilinės atsakomybės jo atžvilgiu netaikymo yra atmestini, kadangi už kredito sutarties pažeidimus civilinė atsakomybė taikytina be kaltės. Apelianto pasiteisinimas pasikeitusiomis turto rinkos sąlygomis taip pat nėra pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepažeidė bendradarbiavimo pareigos. Bankas nebuvo ieškovo verslo partneris ir neprisiėmė ieškovo vystomo projekto vykdymo rizikos bei kontrolės. Kredito sutarties pakeitime Nr. 4 įtvirtintų sąlygų ir veiksmų įgyvendinimas turėjo užtikrinti sėkmingą projekto užbaigimą. Apeliantas apeliaciniu skundu siekia ne pažeistų teisių gynybos, bet teisminiu keliu neprisiimant jokių neigiamų ir nepalankių įsipareigojimų užvilkinti procesus, kuriais apelianto kreditoriai siekia apginti savo pažeistas teises.
Bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad šioje byloje ieškinį pateikė ieškovas ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nematė reikalo į bylos nagrinėjimą įtraukti laiduotojo. Laiduotojo dalyvavimas šioje byloje ginčo sprendimo negali pakeisti, nes už prievolės įvykdymą pirmiausia buvo atsakingas ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Kreditavimo sutartis Nr. 1540711010219-16 ( t. I, b. l. 11-39) tvirtina, kad šalys 2007-09-11 sudarė sutartį, pagal kurią AB SEB Vilniaus bankas suteikė kreditą UAB „MB Projektai“. Šalys susitarė, kad jei kredito gavėjas daugiau negu 14 kalendorinių dienų tinkamai neįvykdo kurios nors savo piniginės prievolės bankui pagal sutartį, kitas sutartis su banku ar sutartis su banko dukterinėmis bendrovėmis ar kitomis finansų įstaigomis, jeigu tokios piniginės prievolės dydis didesnis kaip 10000 Lt ar didesnis kaip 1 procentas visos kredito sumos, ar sutarties galiojimo laikotarpiu paaiškėja aplinkybės, leidžiančios manyti, kad iškilo reali grėsmė kredito gavėjo ūkinei ir finansinei būklei, jo galimybėms laiku gražinti kreditą ar jo dalį ar vykdyti kitas sutartyje nustatytas pinigines prievoles, bankas turi teisę vienašališkai ir nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį ir pareikalauti, kad kredito gavėjas ne vėliau kaip sutarties nutraukimo dieną gražintų visą kreditą ( sutarties 11.1.1 punktas, 11.1.5 punktas). I kredito aprašas „Ilgalaikis kreditas“ (t. II, b. l. 91-95) tvirtina, kad šalims sutarus sutartis dėl kredito dydžio ir gražinimo buvo keičiama, ieškovui suteikto kredito dydis yra 54 mln. Lt, ši suma ieškovui išmokėta, sutarta išmokėti dar 3 mln. Lt, jei ieškovas užtikrins kredito gražinimą derindamas už kreditą įsigyto turto disponavimą su banku. Pagal sudarytą skolos gražinimo grafiką 2009-09-15 ieškovas turėjo gražinti 14105611,02 Lt, bylos nagrinėjimo laikui apeliacinėje instancijoje negražinto kredito suma turėjo būti likusi 36892941,34 Lt. Šis grafikas patvirtina, kad sutartis nėra ilgalaikė, kredito gražinimo terminas baigiasi 2014-09-15 gražinant paskutinę įmoką– 32429333,48 Lt (t. II, b. l. 96-97). Praėjus 15 dienų po 2009-05-12 I kredito apyrašo „Ilgalaikis kreditas“ sutarus šalims pakeitimo, 2009-05-27 UAB „MB projektai“ pranešimu dėl kreditavimo sutarties dalinio nevykdymo pranešė, kad negali sutarties vykdyti ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad pirkėjai atsisako pirkti nekilnojamąjį turtą bei akcijas, kreditoriai nenuima arešto nuo nekilnojamojo turto (t. II, b. l. 98). 2009-07-21 raštu Nr.05.07-4100 AB SEB bankas „Dėl netinkamo kreditavimo sutarties vykdymo“ pranešė, kad išsiaiškinus realią padėtį tapo aišku, kad UAB „MB projektai“ nevykdo eilės kreditorių reikalavimų ir, nors ir vedant derybas su kitais kreditoriais, kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankui ieškovas nevykdo (t. I, b. l.63-64). Raštu siūloma per 20 dienų įvykdyti įsipareigojimas, kitu atveju bankas vienašališkai, remdamasis kreditavimo sutarties 11.1.1 punkte nurodyta teise vienašališkai nutrauks sutartį. 2009-07-29 raštu ieškovas pranešė bankui, kad negali įvykdyti sutartyje nurodytų sąlygų, nes jos krizės akivaizdoje bendrovei yra neįvykdomos, prašė duoti sutikimą antriniam įmonės nekilnojamojo turto įkeitimui (t. I, b. l. 66-67). 2009-09-17 įspėjimu dėl bankroto bylos iškėlimo, bankas pranešė, kad vienašališkai 2009-09-16 nutraukė kreditavimo sutartį (t. I, b. l. 79). Skolos gražinimo grafikas tvirtina, kad sutarties nutraukimo dieną negražinta pagal sutartį suma buvo daugiau nei
10 kartų didesnė nei 1 procentas, todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas savo įsipareigojimų bankui nevykdė.
Dėl teisės taikymo
Ginčas byloje yra dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pažeidus jos vykdymo sąlygas. Kreditavimo sutartis sudaryta tarp banko ir privačios įmonės. Todėl sutarties sudarymui ir vykdymui, taip pat sutarties nutraukimui taikomas ir specialus įstatymas – LR Finansinių įstaigų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 str. 38 d. 1 p. pinigų perdavimas skolininkui pagal kreditavimo sutartį yra skolinimas. Skolinimas – tai finansinė paslauga (LR Finansinių įstaigų įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.). Suteikiant šią paslaugą finansinė įstaiga privalo laikytis verslo rizikos ribojimo taisyklių, tarpe kurių yra ir pareiga privalomai nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (LR Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 6 d.). Taigi įstatymas įpareigoja banką, kaip ypatingos grupės verslo atstovą, nuolat stebėti paskolintų pinigų judėjimą ir rūpintis, kad jų gražinimas būtų garantuotas, todėl pokyčiai ekonomikoje ar kitos sutarties pusės verslo apsunkinimas dėl pokyčių rinkoje ir ekonomikoje, neturėtų būti aiškinamas besąlygiškai skolininko naudai. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad LR CK 6.253 str. nuostatos dėl ieškovui civilinės atsakomybės netaikymo, negali būti imamas pagrindu pripažinti, kad atsakovas vienašališkai sutartį nutraukė nepagrįstai. Pagal LR CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalis yra išvardijusi aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Tarpe šių aplinkybių yra ta, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (4 p.). Kaip matyti iš skolų gražinimo grafiko, ieškovas prievolės gražinti skolą nevykdė , nevykdo ir šiuo metu, skola yra didelės apimties, todėl sutarties sąlygos pagal LR CK 6.217 str. prasmę pažeistos esminiai. Be to, pagal LR Finansinių įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 p., sutartyje dėl kredito suteikimo turi būti nurodyta finansų įstaigos teisė, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieš terminą nutraukti sutartį. Tokia teisė sutartyje numatyta sutartie 11.1 punkte. Pagal LR CK 6.189 str. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Todėl šalims sutarus, kad skolininkui nevykdant sutarties, ji gali būti vienašališkai nutraukta, šis susitarimas leidžia atsakovui nutraukti derybas dėl ieškovo bandymo dar kartą keisti sutarties sąlygas ir sutartį nutraukti. Ieškovo aiškinimas, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, kai tuo tarpu ieškovas nebuvo pajėgus gražinti skolą pagal sutartį, negali būti pagrindu jo ieškinio tenkinimui.
Dėl laiduotojo dalyvavimo byloje
Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmos instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Ieškovo atstovas nurodė, kad nutrauktoji kreditavimo sutartis buvo užtikrinta laidavimu, todėl laiduotojas privalėjo būti patrauktas į bylos nagrinėjimą, nes jis taip pat turi prievolę gražinti skolą. Laidavimo sutartis Nr. 15-02-134/07 tvirtina, kad UAB „M. B. autocentras“ bankui laidavo kredito sutarties 50 mln. Lt įvykdymą kaip solidarinis bendraskolis, laidavimo sutartį pasirašė UAB „M. B. autocentras“ direktorius M. B.. Kreditavimo sutartį pasirašė, kaip UAB „MB projektai“ generalinis direktorius, taip pat M. B.. Taigi jei ieškovas laikė, kad nors ir bankrutuojanti UAB „M. B. autocentras“ turėjo būti patraukta į bylos nagrinėjimą, tai galėjo padaryti pirmos instancijos teisme. Tuo tarpu sprendimas dėl sutarties nutraukimo, niekaip kitaip neįtakoja bankrutuojančios UAB „M. B. autocentras“ teisių ir pareigų, negu jos aptartos laidavimo sutartyje, nes šioje byloje nėra nagrinėjamas skolos priteisimo klausimas. Todėl laikyti, kad šioje byloje buvo priimtas sprendimas dėl laiduotojo teisių ir pareigų kitaip, nei yra sutarta laidavimo sutartyje, nėra pagrindo. Taigi nėra ir besąlyginės vados naikinti teismo sprendimą.
Pagal LR CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė, nei kaip katu teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose. Atsakovo atstovas teismui pateikė prašymą atlyginti 4085,59 Lt bylinėjimosi išlaidų, pagal pateiktą paskaičiavimą tai sudaro konsultacijų teikimas, dokumentų analizę, susipažinimas su byla teisme, procesinių dokumentų rengimas, kita. Pagal 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą maksimaliai atlyginama 1,5 minimalios mėnesinės algos, t.y. 1200 Lt, už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 minimalios mėnesinės algos, t. y. 120 Lt, kadangi teismo posėdis truko 0,5 valandos – atlygintina suma – 60 Lt. Taigi viso pateisinama išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra 1260.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1 p., 331 str.,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „MB projektai“ AB SEB bankas naudai 1260 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt Lt) išlaidoms advokato pagalbai atlyginti.