Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-07-21 · Civilinė byla Nr. 2S-535-425/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-21
Bylos Nr.
2S-535-425/2011
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01991-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Romualdas Januška, Laimantas Misiūnas (pran.)
Atsakovas
S. K.
Ieškovas
V. K.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-535-425/2011Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01991-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2; 121.14; 122.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 21 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas), Romualdo Januškos,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2898-739/2011 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei S. K., institucija teikianti išvadą Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo AB SEB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo ir atsakovės S. K. santuoką dėl S. K. kaltės, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su motina, priteisti sūnui išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą.

Atsakovė S. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką tarp jos ir ieškovo nutraukti dėl ieškovo V. K. kaltės, priteisti iš V. K. 20 000 Lt neturtinės žalos, priteisti sūnui iš ieškovo 500 Lt išlaikymą mėnesinėmis išmokomis, priteisti 4 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškovei S. K. priteisti turtą: trijų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 91 800 Lt), automobilį BMW 525 Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 7 000 Lt). Atsakovė taip pat prašė dėl sunkios jos turtinės padėties atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-06-14 nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo atidėjo 1 850 Lt žyminio mokesčio mokėjimą paduodant priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir įpareigojo S. K. sumokėti 1 751 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius įrodymus iki 2011-06-27. Teismas nurodė, kad bendra žyminio mokesčio suma, kuria atsakovė turi sumokėti yra 3 701 Lt, o atsakovė yra sumokėjusi tik 100 Lt. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 2 000 Lt . Nors atsakovė nurodo, kad padeda materialiai pilnametei dukrai, išlaiko nepilnametį sūnų, tačiau teismas, atsižvelgęs į prašomo padalinti turto vertę, į tai, kad prašomas nemažas neturtinės žalos atlyginimas, daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad ji pajėgtų sumokėti tik 100 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas atidėti ½ žyminio mokesčio dalies mokėjimą ir įpareigojo atsakovę sumokėti 1 751 Lt per nustatytą terminą.

Šalies argumentai

Atsakovė S. K. atskiruoju skundu prašė teismo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2899-739/2011 ir priimti naują nutartį – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantė nurodė, kad gauna 2 000 Lt atlyginimą, iš jo turi išlaikyti trijų kambarių butą – mokėti mokesčius. Materialiai remia suaugusią dukterį iš pirmos santuokos, kuri mokosi Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykloje, išlaiko nepilnametį sūnų, kadangi ieškovas prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda. Šiai dienai yra skolinga AB „Panevėžio energija“, nes neužtenka lėšų. Atsakovė nurodė viena mokanti įmokas bankui už paimtą kreditą buto pirkimui, kadangi ieškovas įmokų nemoka. Apeliantė pažymėjo, kad jos atlyginimo neužtenka visiems mokėjimams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų bei Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2898-739/2011 medžiagos nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė S. K. santuoką sudarė 2000-06-24, santuokos metu sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 91 800 Lt), garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 5 000 Lt), automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 12 000 Lt), automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 7 000 Lt). Sutuoktiniai taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankas pagal 2003-10-02 Kredito sutartį, kuria paimtas 34 200 Lt kreditas buto pirkimui (negrąžinta kredito dalis 28 557,72 Lt) bei pagal 2007-10-18 Vartojimo kredito sutartį, kuria paimtas 8 710,30 EUR kreditas buto remontui (negrąžinta kredito dalis 3597,55 EUR). Visa sutuoktinių A. K. ir S. K. turto vertė yra 115 800 Lt, skoliniai įsipareigojimai sudaro 40 979,34 Lt. Apeliantė S. K. prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, padalyti sutuoktinių turtą ir jai priteisti butą bei automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. turto už 98 800 Lt, taip pat 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės yra 137 Lt (CPK 80 str. 1 d. 2 p.), už turtinį reikalavimą priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos žyminis mokestis yra 600 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 8 p.). Atsakovei S. K. bei ieškovui A. K. turto priklauso lygiomis dalimis, t. y. po 57 900 Lt. Šalys nagrinėjamoje byloje dalinasi bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (CK 3.88str.), kurioje preziumuojamas lygių dalių principas, todėl reikalavimas priteisti iki 50/100 dalių ieškovei santuokos metu įgyto turto neturėtų būti apmokestinamas kaip turtinis reikalavimas ir apmokėtinas CPK 80str.1d. nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

Kadangi atsakovė nukrypsta nuo lygių dalių principo, už turtinį reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą, S. K. žyminį mokestį turi mokėti nuo sumos, viršijančios jai priklausančios turto dalies vertę, t. y. nuo 40 900 Lt. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 1 227 Lt. Taigi už pateiktą priešieškinį S. K. turėjo sumokėti 1 964 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo žyminio mokesčio dydį, todėl 2011-06-14 nutartis naikintina, o žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337str.2d.).

Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad jos mėnesio pajamas vidutiniškai sudaro 2 000 Lt, kartu su sutuoktiniu S. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo butą, kurio vertė 91 800 Lt, garažo boksą, kurio vertė 5 000 Lt, turi du automobilius, kurių bendra vertė 19 000 Lt, taip pat turi skolinių įsipareigojimų AB SEB bankui (28 557,72 Lt bei 12 421,62 Lt) bei AB „Panevėžio energija“ (875,17 Lt), atsakovė išlaiko pilnametę dukrą O. B., gim. (duomenys neskelbtini), kol ši mokosi Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykloje, išlaiko nepilnametį sūnų D. K.. Atsakovė priešieškiniu prašo padalinti minėtą turtą ir įsipareigojimus, taip pat prašo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos iš ieškovo. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). Pažymėtina, kad asmeniui, reiškiančiam ieškinį, CPK suteikia teisę pačiam pasirinkti ieškinio dalyką, t. y. nustatyti reikalavimus, ieškinio sumą. Tačiau nuo pareikštų neturtinių reikalavimų kiekio ir turtinių reikalavimų sumos priklauso žyminio mokesčio dydis.

CPK 84 straipsnio nuostatomis, teismas gali iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį; prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, be to, prie šio prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pridėti įrodymus, patvirtinančius jo laikiną sunkią turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo vadovaujantis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pajamas, turimų skolinių įsipareigojimų kiekį, išlaikytinių skaičių, daro išvadą, kad atsakovei iš karto sumokėti visą įstatymų reikalaujamą žyminį mokestį yra sudėtinga dėl ne itin geros finansinės padėties. Tačiau taip pat pažymėtina, kad apeliantė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, jog šiuo metu atsakovė S. K. yra pajėgi sumokėti tik 100 Lt žyminio mokesčio. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai neleidžia visa apimtimi tenkinti atsakovės S. K. prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimas sumokėti visą mokestį nepagrįstai ribotų asmens teisę į kreiptis į teismą, bei į atsakovės gaunamas pajamas, turimą turtą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė už priešieškinio pateikimą iš 1 964 Lt žyminio mokesčio yra pajėgi sumokėti 500 Lt (iš kurių 100 Lt atsakovė jau yra sumokėjusi), kitos 1 464 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidedant iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2898-739/2011 priėmimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išanalizavo bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė civilinio proceso teisės normas, todėl 2011-06-14 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. S. K. prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkinamas iš dalies, atsakovė įpareigojama sumokėti papildomai 400 Lt žyminio mokesčio dalį, o likusios 1 464 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 337 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti 1 464 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, paduodant priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Įpareigoti atsakovę S. K. sumokėti papildomai 400 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį ir pateikti Panevėžio miesto apylinkės teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

teisėjai Romualdas JanuškaValdas Petras MeidusNuorašas tikras. Teisėjas L.Misiūnas. Laimantas Misiūnas