Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios byla Nr. 1A-361-498/2017

Teisėja Loreta Masevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53931-2016-3

2017 m. gegužės 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 60 parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 40 parų areštas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2016 m. lapkričio 15 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), raktu atlupęs ūkinio pastato lentas, tyčia įsibrovė į A. T. priklausantį ūkinį pastatą, iš kurio pagrobė 350 Eur vertės benzininį pjūklą „Sthil“, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimo A. T. priklausančio turto už 350 Eur.Šakių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog J. M. padarė kaltinamajame akte nurodytus nusikalstamus veiksmus, todėl jo veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.Apeliaciniame skunde nuteistasis J. M. skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendį ir prašo sušvelninti paskirtą bausmę.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailisi dėl jo padarymo, o A. T. grąžino pjūklą ir jo atsiprašė. Atsižvelgiant į tai, teigiama, kad žala nepadaryta. Be to, pažymima, kad skundo autorius su A. T. susitaikė, kelis kartus pas jį dirbo, todėl A. T. jam neturi pretenzijų.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Už nusikaltimo numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą J. M. nuteistas galutine – 40 parų arešto bausme.BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų (noro pasipelnyti); į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę – J. M. teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs. Teismas taip pat įvertino tai, jog jis baustas du kartus administracine tvarka, nėra duomenų, kad sumokėjęs jam paskirtas baudas, registruotas darbo biržoje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies – arešto, parinkimu, atsižvelgianti į nuteistojo asmenybę ir išvardintas aplinkybes. Taip pat vertintina ir tai, kad J. M. anksčiau teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų – svetimo turto pagrobimo, padarymą, kas rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. M. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau tapę jo gyvenimo būdu. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, švelnesnės nei areštas rūšies bausmių – baudos ar laisvės apribojimo – šiuo atveju nebepakanka.Apylinkės teismas skirdamas J. M. bausmę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai neblaivumas turėjo įtakos jos padarymui. Apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę įvertino ir paskyrė bausmę, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam arešto vidurkiui. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad J. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tuo pagrindu jo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam skirtą 60 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 40 parų arešto bausmę. Tai, kad J. M. grąžino nukentėjusiajam jo pagrobtą turtą ir su juo susitaikė, priešingai nei nurodo nuteistasis, nereiškia, jog jo padarytas nusikaltimas nepadarė žalos. Be šių paminėtų aplinkybių, jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. M. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.Taip pat pažymėtina, kad teismas pagrįstai nesprendė bausmių bendrinimo klausimo, nes J. M. atžvilgiu 2017 m. vasario 2 d. priimtas nuosprendis, kuris dar neįsiteisėjęs. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. M. paskirta arešto bausmė ir jos terminas neprieštarauja teisingumo principui ir yra ne per griežta, todėl J. M. skundas netenkinamas ir Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti, 2017 m. kovo 1 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeista.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.