Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-29 · Administracinė byla Nr. I-5814-629/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
I-5814-629/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
P. L.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5814-629/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05480-2014-7)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. (P. L.) skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. L. (P. L.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) 1 157,60 Lt dydžio žalą dėl laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių.

Pareiškėjas nurodė, kad dirba Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniuoju prižiūrėtoju ir nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. jam nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos dalys, todėl, pareiškėjo manymu, iš Vilniaus PN už neišduotas uniformos dalis jam turėtų būti priteistas žalos atlyginimas. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Pažymėjo, jog dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti. Jis turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, be to, praktiškai nuolat tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, savo pirštines, marškinius ir pan. Mano, jog turi teisę į 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 18–20) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir teismo sprendimo įvykdymą atidėti bent 6 mėnesiams.

Vilniaus PN nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 p. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės. Tvarkos 2 ir 3 p. reglamentuota piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad 2003–2013 m. pareiškėjas nesivadovavo ankščiau minėta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pabrėžė, jog Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašyme. Pasak atsakovės, pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokoma įstaigos iniciatyva, nėra.

Atkreipė dėmesį, kad 2013 m. lapkričio–gruodžio mėn. Vilniaus PN pareigūnams buvo išduodamos naujos naujo tipo tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Pažymėjo, kad Vilniaus PN patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nenumatytos ir neskirtos. Reikiama papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus PN asignavimų valdytojui, planuojant sekančių metų įstaigos biudžetą. Pabrėžė, jog pareiškėjui kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 31, 32).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, patirtos dėl pareiškėjui P. L. laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 str., kurio 1 d. nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika. Pagal šio straipsnio 2 d. pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 d. nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai. Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Tvarka, kurios 1 p. nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 p. nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 p., Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 p. nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Byloje esantys duomenys patvirtina ir Vilniaus PN neginčija fakto, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Pažymėtina, kad nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, kt.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgdamas į tai, kad LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.), daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismo vertinimu, dėl Vilniaus PN veiksmų, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais 2003–2013 m. laikotarpiu, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias dėvėjo vietoj neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Taigi, atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d., konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pažymėtina, kad pareiškėjas patirtos žalos dydį apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 p. numatytai kompensacijai (LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-²⁶¹-1032/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, žalą jis prašo priteisti už tokias neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 2 žiemines kepures, 7 vasarines kepures, 1 žieminę striukę, 2 vasarines striukes, 5 kelnes, 15 marškinių ilgomis rankovėmis, 6 marškinius trumpomis rankovėmis, 7 kaklaraiščius, 9 poras batelių, 2 poras žieminių batų, 2 poras demisezoninių batų, 2 poras odinių pirštinių, 5 poras megztų pirštinių, 2 šalikus. Pagal atsakovo 2014 m. gruodžio 12 d. pažymą Nr. 14-5483 (b. l. 15) minėtų neišduotų uniformos dalių vertė – 3 858,66 Lt.

Kaip minėta, Tvarkos 1 p. įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginti, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 335,26 Eur (3 858,66 Lt x 30 proc.= 1 157,60 Lt) turtinės žalos.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinis ginčas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę, todėl laikė, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, taigi nagrinėjamu atveju 335,26 Eur turtinė žala pareiškėjui priteistina iš Vilniaus PN.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo prašymo atidėti sprendimo vykdymą bent 6 mėnesiams tenkinti nėra pagrindo, kadangi prašoma priteisti suma nėra labai didelė, be to, pareiškėjo teisių pažeidimas tęsiasi jau gana ilgą laikotarpį, todėl toks sprendimo vykdymo atidėjimas neatitiktų interesų pusiausvyros principo.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovo Vilniaus PN neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo, kuris laikytinas tęstiniu pažeidimu. Atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (CK 1.127 str.), todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas teisme yra pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje A552-1838/2013, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1013/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai, pareiškėjui iš Vilniaus PN priteistina 335,26 Eur turtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. L. (P. L.) skundą tenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjui P. L. (P. L.)iš Vilniaus pataisos namų 335,26 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir dvidešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė